Ant dabar Raganų kalnu vadinamos kopos Juodkrantėje anksčiau lietuvininkai švęsdavę Rasų, arba Joninių, šventes. Legendos pasakoja, kad ne tik žmonės šį kalną mėgę – savo puotas čia keldavusios ir raganos su velniais. Pirmosios 25-ios lietuvių pasakų ir legendų veikėjų skulptūros Raganų kalne įkurdintos prieš 34 metus. Dabar jų čia – beveik 100.
Atšiaurus jūrinis klimatas mediniams meno kūriniams nėra palankus – be nuolatinės tautodailininkų pagalbos jie seniai būtų sunykę. Šiemet tradiciniame Raganų kalno simpoziume penki skulptoriai žada paremontuoti beveik pusę čia esnčių kūrinių, kurių būklė – itin bloga.
„Prieš trejus metus [skulptūras] buvo užpuolęs keistas grybas, jas apėmė iš vidaus, iš šerdies. Dabar mes vaikštome ir to grybo nematome, nes dalį skulptūrų nuėmė, dalį atkūrė, dalį tepėme, kalėme skardomis. Šiaip [skulpūros] supuvusios, nes čia labai drėgnas klimatas“, – aiškino skulptorius Jonas Vaicekauskas.
Nuo skulptūrų valomos samanos, pašalinus medienos puvinį, jos konservuojamos, atkuriamos kai kurios susidėvėjusios detalės. Vis dėlto skulptūrų vidus tiek išpuvęs, kad ilgiau nei dešimtmetį jos jau vargu ar beišstovės. Todėl, pasak skulptorių, būtų pats laikas spręsti, ar skulptūras restauruoti, kurti jų kopijas, ar naujus kūrinius.
„Kopijas daryti nėra sudėtinga, bet tam reikia pinigų. Restauravimui reikalingi restauratoriai, turintys tam tikras kategorijas. Konservuoti, impregnuoti ir tvarkyti reikalingi tik pinigai. Jeigu nebus skiriamas didesnis finansavimas, Raganų kalno mes iš tikrųjų neturėsime“, – konstatavo Neringos istorijos muziejaus direktorė Eleonora Regina Jonušienė.
Muziejininkai sako keliskart Neringos savivaldybei siūlę bent litu apmokestinti Raganų kalno ekspozicijos lankymą – esą taip būtų galima surinkti net apie ketvirtį milijono litų. Tam nebuvo pritarta, o skultūroms tvarkyti šiemet skirta vos 10 tūkst. litų.
