Iš Joniškio kilusiai, o šiuo metu sostinėje kuriančiai J.Vaitkutei idėja įgyvendinti šį projektą kilo dėl asmeniškų paskatų. Visą vaikystę ją bendraamžiai erzino „Jolita – duok litą“.
„Tiesiog norėjosi sukurti monumentą litui, valiutai, su kuria užaugau ir kuri lydėjo mane visą gyvenimą. Kaipmat atsirado žmonių, kurie mąstė panašiai ir nedvejodami sutiko padėti“, – pasakoja menininkė
Idėjoje sukurti išskirtinį monumentą litui ir pagaminti jį iš tradicinio lietuviško maisto susipina daug minčių. Viena jų – juk už tuos pinigus daugiau kaip du dešimtmečius pirkome maistą, kuriuo ir nupiešti pinigai.
Kita mintis – galbūt, kai pamatysime šitaip nupieštus ir atvirukais pavirtusius kūrinius, nejausime tokio ilgesio nacionalinei valiutai. Tai bus savotiškas atsisveikinimas, pagarbus paminklas litui ir jo įamžinimas.
„Iš pradžių svajojau, kad šie pinigai keliautų po miestą, užklijuoti ant troleibuso, tačiau šiai idėjai reikia rėmėjų, kurių ir ieškome šiuo metu. Bediskutuojant idėja kiek pasikeitė. Dabar nusprendėme, kad pinigų vaizdai taps „Postcardfreaks“ komandos leidžiamais atvirukais ir, tikiuosi, parodomis miestų erdvėse“, – atskleidė ateities planus menininkė.
Žinią skleidžia daugybė projektui prijaučiančių žmonių.
„Gaminome Žemaitę iš lietuviškos duonos, žirnių, perlinių kruopų, kmynų, česnakų, obuolių, linų sėmenų. Dirbome apie 12 valandų“, – sakė J.Vaitkutė.
Menininkė laiminga, kad prie gamybos ir organizavimo prisidėjo jos draugai Emilija Vinžanovaitė, Paulius Zaborskis, Antonas Nikitinas, studiją paskolino Austėja Lapėnaitė: „Nupiešti tokio dydžio paveikslą nėra taip paprasta. Norisi ir fotografinio tikslumo. Labai gera buvo atsigulti ant tokio lito ir keliais judesiais sugriauti pusės paros darbą.“
