Parodoje – tremtinių laiškai iš Archangelsko, Komių žemių, Vakarų ir Rytų Sibiro, Jakutijos ir kitų skirstymo punktų ir trėmimo vietų, į kurias buvo išvežti lietuviai.
Pasak specialistų, išlikę pačių tremtinių ranka rašyti laiškai leidžia bent iš dalies susidaryti tremties sąlygų lageriuose vaizdą.
„Paroda įdomi, nes galima tuos laiškus perskaityti. Kiekvienas laiškas turi savo adresą, turinį, iš kurio galima daug ką sužinoti. Tai yra žymiai įdomiau, negu skaityti monografiją apie Sibiro tremtinius ar panašiai“, – teigia Palangos viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys.
Prieš dešimtį metų pradėjęs rinkti šią kolekciją Vytautas Urbonas sako, kad dalis medžiagos atkeliavo iš įvairių pasaulio šalių, dalį įsigijo iš Lietuvos filatelijos atstovų. Kolekcijoje – laiškai nuo 1939 iki 1956 metų. Tačiau itin vertinama turima medžiaga iki 1945-ųjų. Iki karo rašytų laiškų esą yra išlikusių vos vienas kitas.
Išradingumo tremtiniams netrūko. Popierius buvo aukso vertės, todėl norėdami artimiesiems pranešti nors mažą žinutę, neretai laiškus jie rašydavo antrą kartą ant to paties lapo, beržo tošies, laikraščių ar medžio skiautelių. Patys darydavo pašto atvirutes, versdavo vokus. O nuo 1942-ųjų visoje teritorijoje įvesta karinė cenzūra.
Sibiro laiškai, specialistų teigimu, atspindi ir Lietuvos pašto istoriją. Atskleidžia, kokiais maršrutais jie keliavo, o išlikę ir dabar grįžę atgal laikomi itin retais.
„Ypač retais laikomi laiškai, kur lietuviai tarpusavy susirašinėjo tremties sąlygomis. Jie yra labai reti, išsaugoti ir išlikę šiandien kaip rašytinis paveldas, jie gali papasakoti apie tų dienų įvykius“, – sakė kolekcijos savininkas V. Urbonas.
Parodoje – ir filatelinė medžiaga: laiškai aukščiausios valdžios institucijų atstovams su prašymais dėl reabilitavimo bei grąžinimo į Lietuvą. Iki mūsų dienų išliko vienetiniai pavyzdžiai apie prašymų įteikimą adresatams.
Kolekcija „Sibiro laiškai“ didelio susidomėjimo sulaukė Europos šalyse. Palangos viešojoje bibliotekoje paroda veiks iki vasario pabaigos, o vėliau keliaus į Marijampolę.