Kaip skelbia R.Eimonto advokatas Saulius Dambrauskas, dar 2010 lapkritį kariljonierius, kompozitorius ir multiinstrumentalistas R.Eimontas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl saviraiškos laisvės gynimo, tai yra jo teisės groti Kauno karilionu pripažinimo.
Taip pat menininkas bandė prisiteisti ir neturtinės žalos atlyginimą iš Kauno menininkų namų bei Kauno miesto savivaldybės administracijos – 29 275 eurų. Šio prašymo teismas netenkino.
Pažeistos žmogaus teisės
Pirmosios ir antrosios instancijos teismai R.Eimonto ieškinį atmetė. Išnagrinėjus bylą Aukščiausiajame Teisme buvo atkreiptas dėmesys į byloje nustatytus žmogaus teisų pažeidimus. Todėl byla grąžinta nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui. 2015 sausio 8 d. teismas iš dalies patenkino R.Eimonto ieškinį.
Kol kas galimybė skambinti Kauno karilionu R.Eimontui nesudaryta.
Konstatuota, kad kariljonieriaus R.Eimonto teisė į saviraiškos laisvę buvo nepagrįstai ir neproporcingai apribota.
Be kita ko, teismas pripažino, kad remiantis Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Visuotine žmogaus teisių deklaracija kariljonierių parinkimo tvarką nustatančios nuostatos nepagrįstai ir neproporcingai ribojo šio menininko saviraiškos laisvę.
Antradienį R.Eimontas, remdamasis teismo sprendimu, kreipėsi į Kauno menininkų namus pateikdamas išsamią programinę paraišką koncertams. Tačiau, S.Dambrausko teigimu, kol kas galimybė skambinti Kauno kariljonu R.Eimontui nesudaryta.
Senas konfliktas
R.Eimontas yra tvirtinęs, kad dar 1999 m. Giedriaus Kuprevičiaus iniciatyva buvo panaikintas vienas iš trijų etatų skambinti varpais. Kompozitoriaus manymu, trijų karilijonininkų miestui buvę per daug. Tačiau R.Eimontas buvo įsitikinęs, kad taip siekta juo atsikratyti.
Po to skelbtą konkursą R.Eimontas boikotavo dėl, anot jo, neteisingų sąlygų.
Vėliau R.Eimontui buvo leista pagroti karilionu, bet tai sukėlė kitų menininkų pasipiktinimą. Jie teigė, kad neturintis muzikinio išsilavinimo žmogus negali groti brangiu instrumentu.
R.Eimontas teigė, kad profesionalumas, gebėjimas groti ir kurti nėra įrodomas tik muzikos mokyklos diplomu. Svarbiau – sukurti kūriniai, surengti koncertai, klausytojų, muzikos kritikų vertinimai.
