Šimto metų jubiliejų mininčiam teatrui Vilniaus Jono Basanavičiaus gatvėje – praeitį menanti paroda

Spalio 12 dieną minimas teatro pastato Jono Basanavičiaus gatvėje šimtmetis. Tai ypatinga vieta, kurioje turėjo galimybę skleistis beveik visų Lietuvos sostinėje gyvenančių tautų teatrinė kūryba, atskirais laikotarpiais vaidino ir vaidina įvairių teatrų trupės. Teatro jubiliejui skiriama paroda „Vieno teatro istorija...“, kuri spalio 2 dieną bus atidaryta Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje.
Teatras Jono Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje
Teatras Jono Basanavičiaus gatvėje, Vilniuje / Kvietimo į parodą „Vieno teatro istorija...“ fragmentas

Parodos organizatoriai – Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, meno kultūros žurnalas „Krantai“, partneriai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras.

Teatras, duris atvėręs 1913 metų spalio 12 d. tuometinėje Didžiosios Pohuliankos gatvėje, priklausė bendrovei „Korwin-Milewski, Bohdanowicz, Zawadzki i Spółka w Wilnie“. XX a. trečiame dešimtmetyje pastatas buvo perduotas Vilniaus miesto tarybai. Iki 1939-ųjų šiame pastate vaidino Wojciecho Baranowskio (1913–1915), Edwardo Cepniko (1919–1921) trupės, veikė Didysis teatras, vadovaujamas Franciszeko Rychłowskio (1923–1925), eksperimentinis teatras „Reduta” (1925–1929), Lenkų teatras, vadovaujamas Aleksanderio Zelwerowicziaus (1929–1931), Miesto teatras, vadovaujamas Mieczysławo Szpakiewicziaus (1931–1939). Senųjų spektaklių afišose – režisieriai Juliusz Osterwa (1885–1947), Aleksander Zelwerowicz (1877–1955), Leopold Pobóg-Kielanowski (1907–1988), tuometinės Lenkijos teatro žvaigždės Irena Eichlerówna (1908–1990), Nina Andrycz (g. 1915), Zygmunt Bończa-Tomaszewski (1905–1976), Jerzy Duszyński (1917–1978), Danuta Szaflarska (g. 1915), Hanka Bielicka (1915–2006), Hanka Ordonówna (1902–1950), Igor Przegrodzki (1926–2009), Igor Śmiałowski (1917–2006) ir daugelis kitų.

Šimtametis pastatas mena ne tik reikšmingus teatro, bet ir Lietuvos valstybės istorijos įvykius – čia 1917 metų rugsėjo 18-22 dienomis vyko Vilniaus konferencija, numačiusi nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimą, Steigiamojo Seimo sušaukimą, įkūrusi Lietuvos Tarybą. 1919-aisiais šiame pastate turėjo veikti režisieriaus Juozo Vaičkaus kuriamas Dailės teatras.

Lietuvą inkorporavus į Sovietų Sąjungą, pastatas tapo Vilniaus valstybinio (dabar – Lietuvos nacionalinio) dramos teatro buveine: čia įsikūrė dar prieš okupaciją įsteigta ir režisieriaus Romualdo Juchnevičiaus (1906–1963) vadovaujama lietuvių aktorių trupė, 1940 metų spalio 6 dieną suvaidinusi pirmąjį savo spektaklį – Hermano Heyermanso dramą „Viltis“. Vėliau šioje erdvėje spektaklius statė Borisas Dauguvietis (1885–1949), Antanas Škėma (1910–1961), čia kaip režisierė debiutavo Kazimiera Kymantaitė (1909 – 1999), vaidino lietuviško teatro legendos: Mečys Chadaravičius (1902–1949), Stepas Jukna (1910–1977), Monika Mironaitė (1913–2000) ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metais šiame teatre spektaklius rodė Vilniaus operos trupė.

1948 metų rudenį iš Kauno į Vilnių persikėlęs Valstybinis operos ir baleto teatras spalio 7 dieną šio teatro scenoje parodė Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“ su Mstislavo Dobužinskio dekoracijomis, o spalio 8-ąją – baletą „Gulbių ežeras“. Operos ir baleto menas šioje erdvėje buvo puoselėjamas pustrečio dešimtmečio, čia dainavo Kipras Petrauskas (1885–1968), Kazys Gutauskas (1909–1995), Jadvyga Petraškevičiūtė (Jadwiga Pietraszkiewicz, 1919–2013), Elena Čiudakova (1925–1973), šoko Tamara Sventickaitė (1922–2010), Henrikas Kunavičius (1925–2012), Henrikas Banys (1927–1986), Genovaitė Sabaliauskaitė, spektaklius kūrė choreografai Bronius Kelbauskas (1904–1975), Vytautas Grivickas (1925–1990), čia 1959-aisiais su didžiule menine įtaiga Giuseppe‘s Verdi operoje „Don Karlas“ atgimė scenografo Liudo Truikio (1904–1987) talentas, čia debiutavo operos solistas Virgilijus Noreika, balerina Leokadija Aškelovičiūtė, plastinius eksperimentus pradėjo choreografas Elegijus Bukaitis.

Operos ir baleto teatrui pastačius naujus rūmus Antano Vienuolio gatvėje, 1974–1981-aisiais senuosiuose vėl dirbo Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras. Iš scenos tarti žodį „Lie-tu-va“ žiūrovus mokė Justino Marcinkevičiaus „Mažvydas“, kurį 1976-aisiais režisavo Henrikas Vancevičius, ambicingai debiutavo režisieriai Irena Bučienė (1940–2001), Rimas Tuminas, scenografai Virginija Idzelytė, Augis Kepežinskas, vaidino Juozas Meškauskas, Regimantas Adomaitis, Laimonas Noreika (1926–2007), Irena Garasimavičiūtė, jaunoji aktorių karta – Vaiva Mainelytė, Juozas Kisielius (1949–1991), Eglė Gabrėnaitė ir kiti.

Nors laukdamas naujosios savo scenos Arklių gatvėje Valstybinis Jaunimo teatras šiame pastate glaudėsi tik pusantrų metų, tačiau būtent jame 1981-aisiais įvyko vieno poetiškiausių Eimunto Nekrošiaus spektaklių – Vadimo Korostyliovo „Pirosmani, Pirosmani...“ – premjera.

Nuo 1986 metų pastate Jono Basanavičiaus gatvėje įsikūrė Lietuvos rusų dramos teatras. Per ilgą laiką įvairių spektaklių pastatė režisieriai Jurijus Popovas, Romanas Viktiukas, Linas Marijus Zaikauskas, Dalia Tamulevičiūtė (1940–2006), vaidino aktoriai Jelena Maivina (1925–2008), Artiomas Inozemcevas (1929–2001), Vladimiras Jefremovas (1942–2009), pirmuosius savarankiškus darbus pristatė Dalios Tamulevičiūtės paruošta rusų dramos teatro aktorių grupė, dabar sudaranti šio teatro branduolį – Valentinas Krulikovskis, Valentinas Novopolskis, Aleksandra Metalnikova ir kiti. Nuo 2008 metų šiam teatrui vadovauja režisierius Jonas Vaitkus.

Jubiliejų švenčiantis teatras nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo buvo ir yra atviras įvairiausiems teatro ir muzikos renginiams – čia glaudėsi ir kai kuriuos spektaklius rodė Dalios ir Povilo Mataičių vadovaujamas Lietuvių folkloro teatras, vyko pirmojo tarptautinio teatro festivalio LIFE renginiai, ne kartą spektaklius rodė mėgėjų trupės – Vilniaus lenkų teatras (režisierė – Irena Litwinowicz), Vilniaus lenkų teatro studija (režisierė – Lilija Kiejzik), vyksta tarptautiniai džiazo festivaliai.

Seniausio Vilniaus teatro šimto metų jubiliejui skirtoje parodoje bus galima pamatyti – vieno iš šio pastato statybų iniciatorių Hipolito Korwino-Milewskio (1848–1932) portretą, teatro pastato architektūrinio konkurso dalyvių brėžinius ir planus, dabartinio teatro pastato projekto autoriaus Wacławo Michniewicziaus (1866–1947) atvaizdą, savaitraščio „Wiadomości Ilustrowane“ pranešimą apie teatro pastato atidarymą, unikalų leidinį – pirmosios šiame teatro pastate suvaidintos pjesės – Krokuvoje išleistos Ludwiko Hieronimo Morstino poetinės dramos „Lilije“ („Lelijos“) egzempliorių.

Tarp parodos eksponatų – iki šiol visuomenei nerodytos XX a. trečiojo dešimtmečio lenkų teatro trupių afišos ir programos iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių, spektaklių nuotraukos, programos ir afišos iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus fondų, kostiumai ir rekvizito detalės, kurias parodai paskolino šiame pastate dirbę teatrai ir privatūs asmenys.

Paroda „Vieno teatro istorija...“ veiks iki spalio 22 dienos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis