„Lakūnai yra ne tik Kauno, bet mūsų visos tautos didvyriai. Monumento sutvarkymui lėšų ieškojome daugelį metų, deja niekas nenorėjo prisidėti. Visi paminklo bei jo prieigų tvarkymo darbai finansuojami iš miesto biudžeto“, – pabrėžia Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Paminklo tvarkymo darbai jau įpusėjo.
Iki oficialių renginių pradžios bus nuvalytas paminklas ir užrašai, atnaujintas ir sutvarkytas grindinys, apšvietimas, aplink paminklą išlieta betoninė danga, nugenėti medžiai.
„Po žeme nutiesėme elektros kabelius, bus pastatyti devyni prožektoriai, kurie apšvies paminklą. Šalia paminklo ir Ąžuolyno prieigose pastatysime 15 naujų suoliukų“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
Paminklo ir jo aplinkos tvarkymo darbus planuojama baigti kitos savaitės pabaigoje.
Apie skrydį ir paminklą
Iš bronzos nuliedintas S. Dariaus ir S. Girėno paminklas buvo sumontuotas 1993 m. (skulpt. Juozas Šlivinskas, arch. Algimantas Nasvytis). Paminklo atidengimo iškilmės įvyko tų pačių metų liepos 17 d., paminklą pašventino Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
Pirmąjį paminklo projektą dar 1937 m. sukūrė skulptorius Bronius Pundzius. Skulptoriaus J. Šlivinsko sukurtas paminklo projektas laimėjo pirmą vietą konkurse, surengtame Atlanto nugalėtojų 60-mečiui paminėti.
1933 m. liepos 15 dieną legendiniai lakūnai S. Darius ir S. Girėnas iš Beneto oro uosto Niujorke per Atlanto vandenyną išskrido į Lietuvą. Lakūnai su lėktuvu „Lituanica“ nenusileidę ore išbuvo 37 valandas 11 minučių.
Iki katastrofos vietos lakūnai nuskrido 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Lakūnai turėjo nusileisti Kaune, dabartiniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome, kur jų laukė tūkstančiai kauniečių.
Tikslios katastrofos aplinkybės iki šiol nėra žinomos.
