„Šie gobelenai ypač reikšmingi toms tautoms, kurios susijusios su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste arba Lenkija. Įvertinus tai, jog jais gėrėjosi ir Žygimantas Augustas, ir Barbora Radvilaitė, ir kunigaikščiai Radvilos, ir dar daugybė kitų didikų, užsienio svečių, mums jų istorinė vertė – neįkainojama“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas.
Į Vilnių atkeliavęs nežinomose Briuselio dirbtuvėse apie 1520 m. išaustas ir kunigaikščiams Radviloms priklausęs gobelenas „Ara coeli legenda“ – retas ir vertingas Gotikos ir Renesanso epochų bruožų turintis senasis meninis audinys. Jame vaizduojama Sibilė iš Tivolio (Tiburo) priešais imperatorių Oktavianą Augustą, kuriam ji aiškina matytą moters su spindulio vainiku vizijos reikšmę apie gimsiantį pasaulio Išganytoją. Imperatorius pripažino Kristaus dangiškąją valdžią ir pastatė regėjimo vietoje ant Kapitolijaus kalvos Romoje Dangaus Altorių, kur dabar stovi Dangaus Altoriaus Švč. Mergelės Marijos bazilika.
Lietuvoje tokių kūrinių kaip Varšuvos karališkąją pilį puošiantis unikalus gobelenas tėra tik du – abu jie priklauso Valdovų rūmų muziejaus kolekcijai. Tai – Šiaurės Flandrijos arba Prancūzijos dirbtuvių apie 1510 m. išaustas gobelenas „Žolynai su fantastiniais gyvūnais ir pilimi“ bei Flandrijos Turnė miesto garsiųjų Žano Grenjė (Jean Grenier) ir Arnoldo Puasonjė (Arnould Poissonier) dirbtuvių apie 1515–1520 m. išausto gobeleno „Eitynės su drambliais“ fragmentas.
Kitas iš Lenkijos atgabentas gobelenas su Lenkijos bei Lietuvos herbais ir Cereros figūra buvo užsakytas ir priklausė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui. Sidabro ir aukso gijomis austas gobelenas buvo visame pasaulyje garsios Žygimanto Augusto kolekcijos dalis ir puošė Krokuvos, Varšuvos, Vilniaus ir kitas Lenkijos bei Lietuvos valdovų rezidencijas. Briuselio (Flandrijos) dirbtuvėse apie 1550–1560 m. pagal Antverpeno dailininko iš Kornelio Floriso (Cornelis Floris) ir Kornelio Boso (Cornelis Bos) aplinkos kartoną išausto gobeleno centre pavaizduota vasaros, derliaus, gerovės ir išminties deivė Cerera, globojanti Lenkijos Karalystės herbą Baltąjį erelį, vainikuojamą karališkąja karūna, ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbą Vytį, vainikuojamą didžiojo kunigaikščio karūna.
Žygimanto Augusto gobelenų kolekcija – didžiausias žinomas vienam užsakovui sukurtas gobelenų rinkinys. Jį sudarė 160 audinių. Jis testamentu buvo paliktas Abiejų Tautų Respublikai, o vėliau išvežtas į Rusiją. 1921 m. Lenkija atgavo dalį gobelenų ir iki šiol juos saugo Krokuvos Vavelio karališkojoje pilyje.
Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. V. Dolinsko, Lietuvos bei Lenkijos valdovai gobelenus dažnai vežiojosi kartu vykdami iš vienos šalies ir rezidencijos į kitą, tad tikėtina, jog XVI–XVII a. jie puošė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. „Praėjo keli šimtai metų, o ši graži po valdovų istorines rezidencijas keliaujančių gobelenų tradicija tęsiasi įamžindama ne tik istorinį atminimą, bet ir šiandieninį valstybių bendradarbiavimą“, – sako jis.
Šie du iš Lenkijos atkeliavę XVI a. gobelenai bus integruoti į nuolatinę muziejaus interjerų ekspoziciją ir pristatyti parodoje „Istoriniai gobelenai iš Lenkijos karališkųjų rezidencijų“. Ją liepos 6 d. atidarys visokeriopai prie rūmų atkūrimo prisidėjęs ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi apdovanotas Varšuvos karališkosios pilies direktorius prof. Andžejus Rotermundas (Andrzej Rottermund) bei ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktoriaus pirmasis pavaduotojas Ježis Tadeušas Petrusas (Jerzy Tadeusz Petrus). Garbūs svečiai atvyksta dalyvauti ir oficialiose Valdovų rūmų muziejaus atidarymo iškilmėse.
Taip bus pažymėtas ne tik Valdovų rūmų muziejaus atidarymas, bet ir šio muziejaus ilgalaikis bendradarbiavimas bei glaudi partnerystė su Varšuvos karališkąja pilimi ir Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi. Gediminaičių-jogailaičių dinastijos istorinėse rezidencijose įsikūrę muziejai yra pasirašę bendradarbiavimo sutartis ir jau daugelį metų rengia bendras parodas, vykdo mokslinius tyrimus, organizuoja tarptautines konferencijas, seminarus, kultūros vakarus, edukacinius ir leidybos projektus, keičiasi specialistais ir kt.
