„Tokią įspūdingą dieną noriu padėkoti savo talentingam tėvui ir mamai, nusprendusiai jo kolekciją padovanoti Lietuvai – be jų nei aš, nei jūs čia nebūtumėte. Gaila, kad mano tėvai šiandien negali būti čia – esu tikras, jie būtų labai laimingi, – iš jaudulio lėtai rinkdamas žodžius, sakė V.Kasiulis jaunesnysis. – Vakar pirmą kartą apžiūrėjau šį muziejų ir man jis paliko didžiulį įspūdį. Muziejaus darbuotojų komanda atliko stebuklingą darbą, tėvo paveikslai labai gražiai sutvarkyti ir parodyti lankytojams – džiaugiuosi, kad Lietuva taip įvertino mano tėvo kūrybą.“
XX a. pradžioje pastatytame neoklasicistiniame pastate šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Vytauto Kasiulio dailės muziejus įrengtas per dvejus metus. Nuo pat pradžių šio muziejaus idėją globojo ir palaikė prezidentūra ir Lietuvos prezidentė bei Lietuvos ambasada Prancūzijoje.
 |
| Vytauto Kasiulio dailės muziejuje |
„Šiandien su jauduliu ir virpuliu žiūriu į šiuos darbus, kuriuos mes matėme sudėtus pas ponią Bronę Kasiulienę namuose, vėliau jie buvo perkelti į mūsų ambasadą. Būtent ambasadoje menotyrininkė Laima Bialopetravičienė pirmą kartą atliko visos Lietuvai 2010 metais velionio našlės padovanotos kūrinių kolekcijos įvertinimą. Dar kartą noriu padėkoti dailininko sūnui, kad jis gerbia motinos valią ir šį didžiulį palikimą atidavė Lietuvai, – sakė Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė. – Šis dailininko sugrįžimas į tėvynę yra prasmingas ne tik menine, bet ir istorine verte – be beveik tūkstančio menininko kūrinių, susigrąžinome dalį savo istorijos, archyvų, fotografijų, dokumentų, suteikiančių galimybę dideliems tyrinėjimams.“
„Į Lietuvą atkeliavo didelis V.Kasiulio dokumentų archyvas, kuriame – per 1500 fotografijų, laiškų ir įvairių kitų dokumentų. Menininko sūnus šiandien muziejaus archyvą papildė dar vienu labai įdomiu eksponatu – jo tėvų sutuoktuvių liudijimu. Labai jums ačiū“, – kreipdamasi į V.Kasiulį jaunesnįjį, dėkojo menotyrininkė L. Bialopetravičienė.
 |
| Vytauto Kasiulio dailės muziejuje |
Lankytojai muziejuje galės pamatyti V.Kasiulio atvirus laiškus savo mylimai žmonai Bronei, kurie atskleidžia menininko išgyvenimus ir jausmus, atvykus į Paryžių.
Džiaugdamasi visu menininko palikimu, jau atvykusiu į Lietuvą, L. Bialopetravičienė pabrėžė, kad kol kas lankytojai galės išvysti tik dalį V.Kasiulio kūrinių, o vėliau iš didžiulės kolekcijos bus galima rengti naujas įvairių tematikų parodas.
„Visą kūrinių archyvą sudaro beveik 950 kūrinių, iš kurių 260 yra aliejinės tapybos darbai, o visa kita – paveikslai, atlikti pastelės, guašo, litografijos, akvarelės ir kitomis technikomis, kurie ne ką prastesni. Menininko palikimas atspindi ne tik jo stilistinės manieros raidą, bet ir įvairius dailininko virtuvės dalykus, kurie ne mažiau įdomūs. Likęs darbų rezervas leis šiam muziejui būti gyva vieta, kuriame vyks parodinis gyvenimas, – teigė menotyrininkė. – Antrame muziejaus aukšte įrengėme nuolatinę V.Kasiulio darbų ekspoziciją, kuriai atrinkome pačius brandžiausius, meniškai išraiškingiausius jo kūrinius. O taip pat vienoje salėje pavaizdavome dailininko dirbtuvę, kurioje lankytojai galės pamatyti jo asmeninius daiktus: chalatą, kuriuo pasipuošęs jis visada tapydavo, molbertą, knygas, teptukus, dažus, kurie atkeliavo iš jo Paryžiaus dirbtuvės.“
 |
| Vytauto Kasiulio dailės muziejuje |
Tuo tarpu pirmame Vytauto Kasiulio dailės muziejaus aukšte veiks keičiamų nacionalinių ir tarptautinių parodų centras, kuriame dabar pristatoma paroda „Vytauto Kasiulio Paryžius“, veiksianti iki rugsėjo 22 d.
„Šiemet planuojame parodyti dar dvi parodas – spalio pradžioje pristatysime nepelnytai užmiršto vilniečio tapytojo Mykolo Raubos (1894–1941) kūrybos parodą „Mykolo Raubos Vilnius“, o metų pabaigoje šią parodą pakeisime išeivijos menininko Arbit Blato paroda „Arbit Blato Paryžius ir Venecija“, – pasakojo Vytauto Kasiulio dailės muziejaus vedėja Ilona Mažeikienė.
 |
| Vytauto Kasiulio dailės muziejuje |
