„Šiuo metu daugiausia dirbu su televiziniais projektais. Jų muzika labai stipriai skiriasi nuo žymiausio XVIII a. portugalų kompozitoriaus kūrybos“, – pasakojo V. Lukočius.
Pasak jo, ne ką mažiau skirtingas ir tokios muzikos užrašymas bei perdavimas. „Faksimilė, kurią gavau, buvo Portugalijos karaliaus dovana Ispanijos karaliui – originalaus natų rankraščio kopija, apimanti 400 puslapių. Muzika užrašyta penklinėje, tad natų aukštis aiškus, tačiau tiek bendro su dabartiniu muzikos užrašymu ji ir teturėjo. Ritmus, artikuliaciją reikėjo atitaikyti, vadovaujantis intuicija ir žiniomis apie kompozitoriaus Joao de Souso Carvalho ir jo amžininkų kūrybą“, – kalbėjo dirigentas.
Senovinė opera yra vienintelis žinomas šio žanro užsienio autoriaus kūrinys, kurio veiksmas vyksta Lietuvoje. Operos eilių – libreto – autoriaus Gaetano Martinelli sąsajos su Lietuva neaiškios, gali būti, kad jis šią šalį tiesiog pasirinko kaip mistinės, nepažintos vietovės simbolį. Tačiau operoje yra tikrų vietovardžių, kaip Valkavisko pilis, esanti dabartinėje Baltarusijoje, taip pat minimas LDK visuomenės veikėjas Mykolas Lietuvis.
„Nežinau, ar ši patirtis paskatins mane ieškoti daugiau užmirštų, įprastuose repertuaruose nebeskambančių operos kūrinių. Bet tikrai daugiau pasidomėsiu muzikiniu paveldu, susijusiu su Lietuva. Niekas negalėjo net numanyti, kad A. Soriano Madride atras operą apie mūsų šalį. Gal paaiškės, kad Europos kompozitoriai mus žinojo geriau, nei mes patys manome?“ – retoriškai klausė V. Lukočius.
Jau kitą savaitę jo vadovaujama „Vilniaus Simfonietta“ kartu su vokalistais Tomu Pavilioniu, Viktoru Gerasimovu, Diana Tiškovaite, Nora Petročenko bei Ilona Pliavgo pradės „Everardo II – Lietuvos karaliaus“ repeticijas. V. Lukočiaus ir paties kūrinio atradėjo, Niujorko operos bendruomenės meno vadovo Alexio Soriano diriguojamos operos pasaulinė premjera įvyks Valdovų rūmuose gruodžio 10 ir 11 dienomis.
