Nuo 2019 metų vykstantis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tęstinis kūrybinis projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“ telkia bei stiprina vietos bendruomenes, puoselėja Kauno rajono kultūros sektorių. Ilgainiui jis subūrė penkiolika Kauno rajono seniūnijų: Akademiją, Babtus, Domeikavą, Ežerėlį, Garliavos apylinkes, Kačerginę, Karmėlavą, Kulautuvą, Lapes, Linksmakalnį, Raudondvarį, Ringaudus, Rokus, Samylus bei Vilkiją.
„Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių koordinatorė Milda Rutkauskaitė sako, kad praėjusieji metai buvo įdomūs ir kūrybiški, o 2022-aisiais tiek Kauno rajono gyventojai, tiek svečiai galės pamatyti galutinį rezultatą.
„Visos seniūnijos šiemet pastatė tikrai stiprų pamatą kitiems metams. Toji patirtis buvo labai savita ir kartais atrodė, kad 2021 metų pradžioje suplanuoti kitų metų didžiųjų renginių koncepciją yra pakankamai sudėtinga. Juolab, kai ir dėl pandemijos yra daugybė nežinomųjų.
Reikėjo palaikyti, paskatinti bendruomenes, kad jos leistųsi į tokį ilgą kūrybinį procesą, nes kartais rezultato norisi čia ir dabar. Visiems įdomu, kas laukia kitais metais. Tarsi viską žinome, įsivaizduojame, kaip turėtų atrodyti „Šiuolaikinių seniūnijų“ sezonas, bet kaip viskas bus – parodys laikas“, – kalbėjo M.Rutkauskaitė.
– Į „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektą įsitraukė ir menininkai, kurie prisijungė prie bendruomenių ir kūrė kartu. Jūsų nuomone, kiek jų įsitraukimas sustiprino projektą?
– Stipriai. Yra menininkų, kurie, atrodo, toje seniūnijoje jau buvę. Pradėjo darbuotis su bendruomene, o stebint iš šalies atrodo, tarsi jie jau ilgus metus yra drauge. Be to, juk sakoma: pranašu savo krašte nebūsi. Ir išties, kartais mes savoje bendruomenėje, savoje aplinkoje nebepastebime tam tikrų dalykų. Tačiau jie yra matomi iš išorės.
Kai įsijungia menininkas – žmogus iš šalies – jis perduoda ir savo įsivaizdavimą, savo pastebėjimus ir tuo pačiu kultūrinį indėlį. Nutinka labai gražus derinys, ypatingai kai patys žmonės menininkui papasakoja apie save, kas bendruomenei svarbu, kaip ji save mato – tuomet plečiasi menininko spektras, atsiranda daug dedamųjų. Visa tai lemia gražų bendruomenės ir menininko santykį, rezultatą.
Kai įsijungia menininkas – žmogus iš šalies – jis perduoda ir savo įsivaizdavimą.
– Kaip keitėsi pačios bendruomenės? Galbūt atrado daugiau potencialo, iš naujo įvertino bendruomeniškumo prasmę, projektų tvarumą?
– Manau, kad keitėsi. Kartais su kolegomis kalbame, kad norint įvertinti pokytį, tam prireiks dar ne vienų ir ne dviejų metų. Bet, žiūrint iš dabartinės perspektyvos ir žvelgiant į praėjusius metus, jis jau jaučiasi. Iki tol kai kurios bendruomenės buvo mažiau aktyvios, tačiau, pamačiusios kitų seniūnijų geruosius pavyzdžius, suprato, kad tai veikia, kad galima sukurti, padaryti.
Dar vienas iškalbingas momentas – atskirų bendruomenės narių susitaikymas.
Gerieji pavyzdžiai suveikė kaip motyvacija ir dabar atrodo, kad tos seniūnijos, iš kurių aktyvumo tikėjaisi galbūt mažiau, lygiai taip pat jau įjungusios penktąją pavarą bei aktyviai darbuojasi.
Dar vienas iškalbingas momentas – atskirų bendruomenės narių susitaikymas. Bendruomenės juk yra gyvas reiškinys, tad natūralu, kad būna pačių įvairiausių santykių. Tačiau metai po metų trintis mažėja, o dialogas – stiprėja. Tai rodo, kad pokytis prasidėjo, jis vyksta.
Trečiasis ženklas kalbant apie pokyčius – žmonių iš šalies nuomonė. Jie pastebi, kas vyksta Kauno rajone, seniūnijose. Buvo žmonių, kurie sakė: noriu gyventi Kauno rajone. Ne tik dėl to, kad arčiau gamta ar daugiau ramybės, bet ir dėl to, kas čia vyksta. Keistas pojūtis, kuris prilygsta amerikietiškam filmui, pasakojančiam apie vieno rajono miestelio šventę, festivalį, gyvenimą. Visą laiką tai atrodydavo idilė, o dabar pastebiu, kad tokie dalykai vyksta čia pat, šalia mūsų.
Tad jei žmonės, kurie nedalyvauja procese tai mato tai iš šono, jei juos tai įkvepia gyventi tame rajone, miestelyje – man atrodo, geras ženklas.
– Projekte dalyvauja penkiolika seniūnijų, kurios kuria, ieško, daro. Ar pavyko išvengti idėjų, renginių pasikartojamumo?
– Pavyko. Turime keletą bendruomeninių spektaklių, bet jie visi labai skirtingi. Dirba skirtingos bendruomenės, menininkai, skirtingas naratyvo kūrimas. Sakyčiau, kad bendruomeninis pasirodymas lieka antroje vietoje, o į pirmąją vietą žengia turinys.
Ruoštis kitiems metams labai padėjo tai, kad pačios bendruomenės žino ir yra išsigryninusios, kas joms tinka, kas veikia, o kas ne. Ar labiau nori šokti, dainuoti, o gal leisti knygą?
Svarbu ir tai, kad nors mes galime būti tie, kurie ateina ir pasiūlo savo nuomonę, įsivaizdavimą, idėjas, tačiau tą daro pačios bendruomenės. Antraip tai nebūtų ilgalaikis projektas, jis nesukeltų pokyčio. „Šiuolaikinės seniūnijos“ juk ir yra apie bendruomeniškumą, todėl jos pačios ieškojo to, kas įdomu, kas aktualu, kas veža būtent juos.
– Turbūt ne vienam kyla klausimas apie tvarumą, apie ateitį ir kas bus pasibaigus Europos kultūros sostinėms metams. Kaip manote, ar bendruomenės toliau tęs, vystys savo veiklas, idėjas?
– Tikiuosi. Labai stipriai spaudžiu kumščius, kad taip būtų. Ne viena bendruomenė, ne viena seniūnija jau klausė, kas bus po to, kai „Kaunas 2022“ pasibaigs, nes jie nori tęsti savo pradėtas veiklas, turi idėjų ne vienam festivaliui į priekį.
Mes kol kas konkretaus atsakymo, kas bus po 2022 metų, nežinome.
Mes kol kas konkretaus atsakymo, kas bus po 2022 metų, nežinome. Tačiau džiugina tai, kad ne viena seniūnija kalba apie projektų Lietuvos kultūros tarybai teikimą. Žinau, kad Samylų seniūnija nori tęsti žemės meno festivalį, Lapės – pratęsti tvarumo festivalį. Juose augantis žiūrovų skaičius, žmonių įsitraukimas rodo, kad šie projektai yra vertingi, svarbūs.
Yra ir pavienių žmonių, grupių, kurie tariasi, ką reikės daryti toliau, kaip tęsti kūrybines dirbtuves ir panašiai.
Labai viliuosi, kad motyvacija ir stimulas tęsti pradėtas veiklas bus „Kaunas 2022“ surengti mokymai, kai „Šiuolaikinių seniūnijų“ atstovai mokėsi kultūros vadybos, įgūdžių lavinimo ir juos tobulino.
– Ar esate skaičiavę, kiek žmonių į šį projektą viena ar kita forma įsitraukė? Kalbame turbūt ne apie šimtus, o apie tūkstančius žmonių?
– Apie dešimtis tūkstančių. Renginiuose buvo apie 30 tūkst. lankytojų, į veiklas, renginius įsitraukė tūkstančiai dalyvių, šimtai menininkų. Labai iškalbingas rodiklis.
– Kaip bendruomenės išnaudojo vietą, kurioje jos yra?
– Kalbant apie renginius Kauno rajone, įdomu tai, kad scenografija ir scena neretai tampa pati gamta ir tai yra didelis privalumas.
Vietą bendruomenės tikrai išnaudojo. Pavyzdžiui, Samylai. Girionyse yra nepaprastai gražus kraštovaizdis. Tai pasufleravo žemės meno festivalio idėją.
Yra ir kitokių priėjimų prie gamtos, aplinkos. Kačerginėje ilgą laiką buvo įprasta, kad renginiai vyksta Liepų parke. Mes stengiamės įveiklinti ir prieplauką. Šiemet koncertas vyko Kačerginės prieplaukoje, ant Nemuno kranto. Buvo giedras vakaras, leidosi saulė, čia pat – Nemunas. Ir nieko papildomo scenoje, atrodo, nereikia, nes pati gamta sukūrė gražią scenografiją. Tokių vietų yra ir daugiau.
– Kokie bus kiti metai ir kaip „Šiuolaikinės seniūnijos“ užbaigs kultūros sostinės metus?
– Kiti metai bus trenksmingi. „Šiuolaikinių seniūnijų“ sezoną atidarysime vasarą, jis tęsis iki rugsėjo vidurio. Visos seniūnijos pristatys savo renginius, projektus, pasirodymus – spektras labai platus.
Kiti metai bus trenksmingi.
Renginiai birželio mėnesį prasidės Raudondvaryje, Kulautuvoje ir Ežerėlyje. Laukia bendruomeninis spektaklis, naujos lauko galerijos atidarymas. Toliau – steampunk festivalis Garliavos apylinkėse. Beje, bendruomenė užmezgė pakankamai tvirtą ryšį su steampunk bendraminčiais iš Suomijos, kurie savo mintimis ir patirtimis taip pat įsitrauks į festivalio organizavimą, dalyvavimą.
Kačerginėje vyks klasikinės muzikos koncertas, parodos pristatymas, Akademijoje – bendruomeninis pasirodymas. Visko daug, reikės tik spėti susigaudyti ir nepraleisti renginių. Manau, kad kiekvienas atrasim progą aplankyti vieną ar kitą renginį. Iš viso jų bus penkiolika.
Tuo pačiu tai ir proga pamatyti, kokia jėga slypi bendruomenėse, kaip kelių žmonių idėja gali išaugti į didelį festivalį ar koncertą. Ir kaip gera juose būti, įvertinti kūrybiškumą. Net jei nesi tos vietos gyventojas.
Vaizdo medžiagą galite rasti čia.
