Parodoje britų menininkas Marcas Wilsonas atskleidžia trijų kauniečių – žydų kilmės Frumos Kučinskienės, žydų-vokiečių kilmės Julijanos Zarchi ir rusų kilmės Jaroslavo Okulič-Kazarino – gyvenimus mieste, jų vaikystę prieš, karo metu ir po jo. Čia sujungiami portretai, kraštovaizdis ir dokumentinė fotografija. Įvietintai parodai Mikas Zabulionis sukūrė ir specialų garso takelį.
Simbolių kalba užkoduota ir parodos pavadinime. Palimpsestas yra antikinis arba viduramžių pergamentinis rankraštis, kurio pirminis tekstas nuskustas. Apie tai, kas buvo, tačiau ko nebeliko, savo darbuose kalba britų menininkas.
Istorija paremtos fotografijos
Paroda yra pirmą kartą Kaune rengiamo Istorijų festivalio dalis. Kaip 15min sakė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė, menininkas M.Wilsonas jau ketverius metus daro projektą, kurio metu kalbina Holokaustą išgyvenusius žmonės ir kuria fotografijų seriją, paremtą jų istorijomis.
„Jis tarsi detektyvas važinėja po vietas, kuriose jie kalėjo, kur buvo vežami. Tada daro tam tikrą žemėlapį ir mato, kaip žmonių likimai susipina visoje Europoje.
Kai jis atvažiavo į Kauną ir papasakojo apie šį projektą, mes sugalvojome pasiūlyti jam paruošti panašų projektą Lietuvoje, apie kauniečius istorijas“, – sakė D.Citvarienė.
Programos „Atminties biuras“ kuratoriai kalbina Holokaustą, karą išgyvenusius žmones, tautinių mažumų atstovus.
„Norime, kad tos istorijos įkvėptų menininkus naujiems kūriniams, tarsi surinktų istorijų pintinę, kuri taptų įkvėpimu menininkams. Todėl pasiūlėme britų menininkui trijų žmonių skirtingas istorijas.
Jis sutiko. Nusiuntėme M.Wilsonui į anglų kalbą išverstus videointerviu, po to jis pats atvyko į Lietuvą. Menininkas susitiko su žmonėmis, bendravo ir kaip detektyvas važinėjo po įvairias vietas mieste, rajone, vaikščiojo po miškus“, – pasakojo D.Citvarienė.
Norėjo parodyti Lietuvos specifiką
Taip M.Wilsonas tarsi sukūrė savotišką atminties žemėlapį, kuriame – ir žmogaus likimas, pasakojimas per kraštovaizdį.
„Žinoma, tie kraštovaizdžiai nuo karo laikų yra labai pasikeitę, juose greičiausiai nėra tų tikrųjų istorijos ženklų. Kita vertus, nebūtis juose, nebuvimas irgi kai ką pasako – kaip karas daug ką ištrynė. Ištrynė kraštovaizdyje, mūsų sąmonėje, ištrynė ir žmonių gyvenimus“, – kalbėjo pašnekovė.
Šis projektas buvo kitoks, nei anksčiau kūrė menininkas. Mat iki šiol jis kalbino žmones, išgyvenusius Holokaustą.
„Mes norėjome parodyti Rytų Europos, Lietuvos specifiką. Mes turėjome du režimus ir parinkome istorijas, kurios labai skirtingos ir parodo, kaip šie režimai paveikė žmonių gyvenimus“, – kalbėjo D.Citvarienė.
Erdvė įprastoms parodoms netinka
D.Citvarienė sako puikiai pamenanti jausmą, kada jai teko pirmą kartą apsilankyti šiame istoriniame Kauno bute. Vytauto gatvės 58 numeriu pažymėtas namas visų pirma mena žmonių gyvenimus.
„Jaučiau, kad štai čia buvo gyvenimai, buvo žmonės, o dabar jų nėra. Nieko nėra, tuštuma. Pirmoji mintis buvo, kad čia negalima pristatyti kūrinių, kurie būtų materialūs, ir tai negali būti tradicinė parodinė erdvė.
Iš karto galvojau tik apie garso projektą, kuris kalbėtų apie tai, ką padarė karas. Kai atsirado Marko projektas, pagalvojau, kad būtų visai geras junginys“, – sakė D.Citvarienė.
Dabartinė paroda, sako D.Citvarienė, atkreipia dėmesį ir į pastato istoriją.
„Namas buvo pastatytas 1927 metais, o jį pastatė du žydų verslininkai. Jie garsūs tuo, kad Kaune įkūrė „Litekso“ fabriką, kurį paskui sovietai nacionalizavo.
Čia gyveno žydų šeimos. Įdomu tai, kad šis namas aprašytas įvairiuose atsiminimuose. Vienas iš jų – jaunos žydaitės, kuri matė, kaip šio namo kieme baltaraiščiai sušaudė penkis žmones, kaltindami juos, kad jie bendradarbiauja su sovietais, nors taip nebuvo.
Tai namas su savo istorija ir labai džiaugiamės, kad buto savininkai domisi šio buto istorija. Istorija čia yra visur. Ir šiose sienose“, – kalbėjo D.Citvarienė.
Pasak D.Citvarienės, ši paroda puiki proga istorinį butą aplankyti ir tiems, kurie domisi serialo „Černobylis“ sukūrimo istorija.
Butą Vytauto prospekte įsigijo ir kultūros žmones į jį įsileido du verslininkai – Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.
Jie jau yra restauravę ir dar vieną tarpukario architektūros butą, esantį Gedimino gatvėje Kaune.
Menininko M.Wilsono paroda „Palimpsestas“ Vytauto g. 58 veiks iki spalio 24 dienos. Parodos lankymas nuo 16 iki 19 val. Paroda nemokama.
Apie M.Wilsoną
- M.Wilson pasitelkdamas savo fotografiją pasakoja istorijas. Kartais jo dėmesio centre atsiduria kraštovaizdis bei jame matomi objektai. Kartais kraštovaizdis susipina su dokumentika, portretais ir natiurmortais, pokalbių įrašais bei garsais – tokiu būdu atskleidžiamas milžiniškas menininko perpasakojamų istorijų tinklo mastas.
- Už savo darbą 2013 m. menininkas gavo Terry O‘Neill apdovanojimą. 2014 m. „The Last Stand“ projektas pasirodė kaip knyga, šiuo metu leidžiamas antrasis jo leidimas.
- Personalinės M.Wilson parodos surengtos Karališkajame arsenalo muziejuje, „Focalpoint“ galerijoje ir „The Anise“ galerijoje Londone. Grupinės parodos rengtos Fotografų galerijoje ir Fotografų asociacijos galerijoje Londone, tarptautinėje parodoje „Athens Photofestival“ 2015 m. bei Tel Avivo meno muziejuje 2018 m.
- Fotografo darbai spausdinami įvairiuose žurnaluose, įskaitant „The British Journal of Photography“, „Raw Magazine“, „Wired“ bei „Dezeen“.
