Dokumentinę medžiagą kantatai menininkai pradėjo rinkti 2020 metais, o jiems talkino archyvuose ne vieną valandą praleidęs Kauno jaunimas. Holokaustą išgyvenusių žydų, taip pat lietuvių liudijimų bei atsiminimų ieškota ir kitų šalių archyvuose. Be Holokausto temos, „Kauno kantatos“ kūrėjams svarbios ir Sibiro tremtys, taip pat – pokariu kentėjusių „vilko vaikų“ likimai.
Atminties temas šiuolaikiškai pasakojantis kūrinys subūrė beveik 300 atlikėjų – Kauno miesto simfoninis orkestras, klezmerių orkestras, pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, VDU Muzikos akademijos studentai, folkloro ansambliai „Kadujo“, „Ratilėlis“ ir daugelis kitų. Tokio masto ir kompleksiškumo kūrinys neįsivaizduojamas be choro – jų prie projekto prisijungė ne vienas. Tai ir Kauno valstybinis choras, ir „Cantate Domino“, ir vaikų kolektyvai. Taip pat solistai – Rafailas Karpis, Agnė Stančikaitė, Steponas Zonys, Tshegofatso Moeng (PAR), skaitovės Bella Shirin ir Violeta Rakauskaitė-Shtromas.
„Kauno kantatoje“ taip pat dirba aranžuotojas Jievaras Jasinskis, „Kaunas 2022“ atidarymo renginio režisierius Chrisas Baldwinas, dirigentas – šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaethesis“ įkūrėjas Karolis Variakojis.
„Dabar – repeticijų įkarštis ir neapsakomas kiekis darbo. Viskas – pagal užrašų knygutę. Dirbu ne tik su pačia kantata, bet ir kaip projekto muzikos vadovas, tad mano atsakomybės išsiplečia. Esu įsitraukęs ir į organizacinį procesą“, – sakė K.Variakojis.
– Kaip jūs pats įsijungėte į „Kauno kantatą“ ir kodėl šis projektas pasirodė įdomus?
– Į šį projektą įsijungiau prasidėjus pirmajam karantinui, 2020 metais, tad praėjo jau daug laiko. Tuo metu kaip tik buvau pradėjęs bendradarbiauti su Kauno miesto simfoniniu orkestru. Prisijungti prie „Kauno kantatos“ man pasiūlė Kauno miesto simfoninio orkestro vadovas Algimantas Treikauskas. Pirmasis nuotolinis susitikimas vyko su režisieriumi Chrisu Baldwinu, prodiusere Ina Pukelyte ir kitais kūrybinės grupės žmonėmis. Buvo aiški tema, kūrėjai ir reikėjo priimti muzikinius sprendimus. Be to, mano pagrindinė veikla yra darbas su modernia, šiuolaikine muzika – manau, kad mano kandidatūra buvo pasiūlyta ne atsitiktinai.
– Kalbant apie „Kauno kantatą“, koks tai kūrinys, kokias asociacijas jums kelia?
– Tai mišinys, poetikos, filosofijos, muzikos, vizualumo miksas. Pagrindinė jo tema – lietuvių dalyvavimas Holokauste ir tuo pačiu kultūrinės terpės atskleidimas. Kantatą sudaro 15 dalių ir jas visas vienija multikultūrinė tema. Kiekviena dalis yra individuali, skirtinga. Tai – bandymas aprėpti įvairius Kauno ir Lietuvos istorijos momentus ir pamėginti juos tam tikra seka sudėti.
– Jums pačiam dalyvavimas kantatoje suteikė naujų žinių, leido prisiliesti prie istorinės atminties – gilinotės į temą?
– Taip, tačiau gal labiau iš muzikinio konteksto. Tai – ir žydų bendruomenės muzikinis gyvenimas, kai muzika skambėdavo daug kur. Iš pačios kantatos yra įstrigęs momentas apie moterį, kuri, vedama žudyti, savo brangakmenius palieka sargybiniui ir tarp jų susikuria žmogiškas santykis. Dviejų žmonių santykis. Man tas santykis labai įstrigo.
– Kūrinio žiūrovai galės klausytis ne sėdėdami vienoje vietoje, o vaikščiodami. Ar toks formatas netrikdo jūsų, taip pat orkestro, kitų atlikėjų?
– Ne, netrikdo, nors dėl formato buvo daug diskusijų. Scenos išdėstymo architektūra yra kruopščiai apgalvota. Man atrodo, kad visas bus labai organiška ir tiks.
– Kas jums pačiam suteikė daugiausia džiaugsmo dirbant su „Kauno kantata“, o kas buvo didžiausias iššūkis?
– Daugiausia džiaugsmo man suteikė pažintis su Chrisu Baldwinu. Tai – profesionalas, kuris sugeba dirbti su tokia didele komanda, išspręsti kiekvieną problemą. Jo profesionalumas, nuoširdumas turbūt man buvo pats įspūdingiausias dalykas ir patirtis, kaip reikia bendrauti tarpusavyje, kaip – iškilus problemoms ir kaip sureguliuoti visą didelę komandą. O iššūkis – organizaciniai darbai. Atrodo, kad daug sunkiau viską suorganizuoti, nei finale atlikti. Sudėtinga surinkti kolektyvus, nes beprotiškai daug jų dalyvaus: ir mėgėjų chorai, ansambliai, ir orkestrai.
– „Kauno kantata“ jūsų kūrybiniame kelyje – išskirtinis savo masiškumu darbas?
– Turbūt taip atlikėjų prasme, organizavimu, projekto matomumu. Bet kūrinio kompleksiškumu – ne, kalbant apie muzikinę medžiagą, turinį.
– Esate vadinamas šiuolaikinės kartos dirigentu. Jūsų nuomone, koks yra šiuolaikinės kartos dirigentas?
– Iš kitų Lietuvos dirigentų išsiskiriu tuo, kad didžiąją dalį mano veiklos užima šiuolaikinės ir modernios muzikos autorių kūrinių dirigavimas, tai – ir mano įkurto ansamblio veikla. Man įdomūs taip pat lietuvių autoriai, lietuviškos premjeros, bet aš dirbu ir su kita muzika, kuri man įdomi.
– Kas priklauso nuo dirigento?
– Labai daug, nors tikrai ne viskas. Nuo dirigento priklauso tai, kaip tu sugebėsi rasti kompromisą tarp skirtingų pozicijų, skirtingų nuomonių, tiek ir muzikinių. Sumedijuoti procesą, kad jis būtų grįstas kompromisais. Tai – ir teisingas dialogas, gera atmosfera, ir muzikantų, visos komandos nusiteikimas, taip pat kelias iki galutinio tikslo – koncerto, jo įgyvendinimo.
– Dirbate su šiuolaikine, modernia muzika. „Kauno kantata“ – projektas apie atmintį, istoriją. Suderinate kūrinio temą su muzikos šiuolaikiškumu?
– Tema duoda impulsą muzikiniam naratyvui, kur nebūtinai yra tiesiogiai atspindima tema – tu nutolsti nuo jos ir viskas virsta muzikiniu audiniu. Aš manau, kad tai nėra joks formalus vadovėlis, kurį skaitome ir išmokstame faktus. Tai – epetizuotas pasakojimas, kur tu nueini į gėrėjimąsi žmogaus balsu, dainavimu, harmonija, sąskambiais ir panašiai. Pasitrauki nuo aiškių istorinių temų, o tą padaryti leidžia muzika.
– Ko tikėtis žiūrovui, kaip nusiteikus ateiti?
– Aš galvoju, kad reiktų nusiteikti giliems apmąstymams, ateiti švaria galva. Tai nebus šou, o kūrinys, kuris privers susimąstyti ir atsiminti, galbūt kažką permąstyti iš naujo, interpretuoti istorinius dalykus. „Kauno kantata“ – istorinės, filosofinės temos ir visa tai bus įpinta į muzikinį, poetinį ir vizualų reiškinį. Nesitikėkite fejerverkų ir šviesų. To nebus.
„Kauno kantata“ – nepaprasta, žiūrovus įtraukianti muzikinė patirtis, sukurta specialiai Kaunui ir jį mylintiems žmonėms.
Kūrinį įkvėpė asmeniniai kauniečių liudijimai, prisiminimai ir turtingas bei daugialypis garsų pasaulis. Kūrinio autoriai klausia: ką reiškia žvelgti į „kito“ veidą ir atsidurti akistatoje su savimi, akis į akį su savo žmogiškumu?
Šiame projekte muzika ir dainos – priemonės, padedančios sukurti bendrystę ir surasti ryšius tarp skaudžių istorijų, užmegzti naują santykį su prieštaringa istorija.
Kūrinio bus klausomasi vaikščiojant, bet žmonėms, turintiems judėjimo problemų, bus sudaryta galimybė sėdėti. Kūrinio trukmė – 1 val.
Organizatorius: „Kaunas 2022“.
„Kauno kantata“ vyks rugsėjo 30–spalio 1 dienomis „Žalgirio“ arenoje. Įsigyti bilietus galima čia. Visą „Kaunas 2022“ programą rasite www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
