Kalbos apie tai, kad Kaunas neturi šiuolaikinio meno centro, ir erdvių paieška vyksta jau nuo 2004 metų.
Nors tuometinė Kauno valdžia erdves vizualiajam menui siūlė įrengti projektuojamoje „Žalgirio“ arenoje, o Lietuvos dalininkų sąjungos Kauno skyrius tokiai idėjai taip pat pritarė, tačiau kalbos ir liko tik kalbomis.
„Žalgirio“ arenos operatorius dalies parodoms projektuotų patalpų – su atskiru įėjimu – paskirtį pakeitė savo nuožiūra.
„Tai turėjo būti erdvės su išėjimu į terasą upės pusėje. Nutekėjo daug vandens, vis susiburdavo iniciatyvinės grupės. Ieškojome ir patalpų, buvo galvota apie buvusio fabriko „Drobė“, Karmelitų vienuolyno patalpas, buvusį Kauno taksi parką.
Apie tai kalbame nuolat, vysta susitikimai, tačiau kol kas pagalbos iš savivaldybės nesulaukiame. Tokius centrus, galerijas turi net mažesni Lietuvos miestai, o Kaunas – ne“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Eugenijus Nalevaika.
Muziejus: mes gulsim ant bėgių
„Kaunas neturi miesto galerijos. Iš dalies taip susiklostė, nes čia veikia platus dešimties padalinių Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus tinklas.
Iki šiol muziejus geranoriškai dalijasi erdvėmis su festivaliais, tačiau šiuo metu patalpos yra prastos infrastruktūrinės būklės, nepatrauklios nei menininkams, nei lankytojams.
Nors M.Žilinsko dailės galerija laukia greit prasidėsiančios renovacijos, Kauno paveikslų galerijos renovacija nenumatoma dar ilgam.
Todėl turėtume sukoncentruoti muziejaus, šiuolaikinio meno parodas kuruojančių įstaigų, miesto valdžios, kultūros ministerijos pajėgas ir galvoti, kaip pagerinti jau esamas meno erdves ir kaip panaudoti jas šiuolaikiniams kauniečių ir miesto svečių poreikiams“, – sakė V.Vitkienė.
Kaune vyksta aukšto tarptautinio lygio meno renginiai, tačiau dėl netinkamų erdvių kenčia kokybė.
Tad kaip viena iš alternatyvų buvo pasiūlyta Kauno paveikslų galerijos rekonstrukcija ir pavertimas šiuolaikinio meno erdve. V.Vitkienės teigimu, ji ir toliau išliktų pavaldi muziejui.
Tačiau diskusijoje dalyvavę Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus atstovai tokios minties nepalaikė.
Anot jų, muziejus turi didžiulius savo fondus, o jo misija konkrečiai Paveikslų galerijos pastate – pristatyti eksponatus nuo pokario iki šių dienų.
„Mes galim kalbėtis apie tai, kad savivaldybei pagerinus patalpų būklę muziejus suteiktų visas pastato erdves laikinai, iki 2023 metų.
Tačiau mes gulsim ant bėgių ir muziejaus paversti tik parodų sale tikrai neleisime.
Muziejus tuo ir skiriasi nuo parodų salės, kad, remiantis sukauptomis kolekcijomis, pristato meną, kuris tuojau taps istorija.
Be to, kur dėti šiuo metu saugomas kolekcijas, kurias teko kažkur patalpinti muziejui po Nepriklausomybės išsikėlus iš savo filialų Sobore, Pažaislio vienuolyne?
Dvidešimt metų nepavyksta iškovoti patalpų muziejaus saugyklų pastatui. Šiuo metu ruošiamasi įgyvendinti investicinį projektą, kuris padėtų išspręsti šią problemą. Ar pavyks?“ – emocionaliai kalbėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriaus pavaduotoja Daina Kamarauskienė.
Problemos neišspręstų ir įrengtos saugyklos, kur muziejus galėtų išvežti savo eksponatus. Pasak muziejininkų, jis negali atlikti šiuolaikinio meno centro funkcijos.
„Bet muziejus visuomet palaikys menininkų ar institucijų norą rengti parodas muziejaus erdvėse“, – kalbėjo D.Kamarauskienė.
Derybose – rankinis stabdys
Pasak V.Vitkienės, artėjant 2022-iesiems stringa derybos su kuratoriais ir menininkais, nes Kaune nėra nė vienos parodinės salės, atitinkančios parodoms keliamus techninius reikalavimus – saugumo, klimato kontrolės, prieinamumo, apšvietimo. O būtent Europos kultūros sostinės proga yra puikiausia galimybė derėtis su visais – nuo MoMA Niujorke iki garsiausių pasaulio menininkų vadybininkų.
„Su kai kuriomis derybomis esame priėję techninių sąlygų aptarimo etapą, kas yra rankinis stabdys šioje situacijoje.
Tarptautinius šiuolaikinio meno procesus generuojantiems Kauno kultūros operatoriams – „Post“ galerijai, „Meno parko“ galerijai, „Kaunas Photo“ festivaliui, Kauno fotografijos galerijai, Kauno bienalei, „Baltijos tiltų“, tarptautinių stiklo meno ir kitų parodų organizatoriams šis klausimas rūpi kaip kasdienė duona, tai nėra 2022-ųjų metų užgaida.
Tačiau Europos kultūros sostinės metai yra labai svari priežastis šios problemos sprendimui“, – situaciją komentavo V.Vitkienė.
Laikinos erdvės nėra išeitis
Nors kauniečiai menininkai išradingai išnaudoja ne menui tinkamas erdves, ypač vykstant Kauno bienalei, „Kaunas Photo“, „Kaunas mene“ festivaliams, tačiau tai – laikinas sprendimas.
„Tą mes darysime ir toliau, ieškosime alternatyvių erdvių. Bet noriu akcentuoti, kad ne „Kaunas 2022“ komandai, ne Europos kultūros sostinės metams reikia šiuolaikinių erdvių. Jų reikia kauniečiams, Kauno festivaliams ilgalaikėje perspektyvoje.
Šiuolaikinio meno erdvės visur Europoje tapo turistų traukos centrais, jie prisideda prie šiuolaikiško miesto įvaizdžio kūrimo, kuria ne tik prestižą, bet ir ekonomines vertes miestui“, – sakė V.Vitkienė.
Diskusijos dalyviai taip pat priminė ir Vilniaus pavyzdį, kur 2009 metais, miestui tapus Europos kultūros sostine, net ir finansinės krizės akivaizdoje buvo baigta įrengti ir atidaryta Nacionalinė dailės galerija, kuri miestui ir valstybei iki šiol sukuria pridėtinę vertę, yra mėgstama jaunimo ir edukacijų vieta, joje vyksta valstybinio lygmens priėmimai ir konferencijos.
V.Vitkienė atkreipė dėmesį, kad mieste esančios privačios ir asociacijų galerijos, taip pat ir Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus padaliniai yra prieinami tik jaunam ir sveikam žmogui, o neįgaliesiems patekti į juos sudėtinga – nėra ne tik liftų ekspozicijose, bet ir prieigų neįgaliesiems nuo gatvės.
Kauno fotografijos galerijos atstovas Mindaugas Kavaliauskas teigė, kad laikinos erdvės nėra išeitis.
„Jei maistas gaminamas virtuvėje, tai ir menas turi būti priimamas tam skirtose erdvėse. Menas auga kaip pasaulis“, – kalbėjo M.Kavaliauskas.
M.Kavaliauskas pasakojo apie parodą, kuri buvo atvežta į Kauno fotografijos galeriją, tačiau eksponatus vežantis sunkvežimis tiesiog užstrigo pravažiavime.
Panašių istorijų gali papasakoti ir kitų erdvių šeimininkai, kurie kartais sulaukia žinomų pasaulio menininkų atsisakymo surengti parodas Kaune – patalpos nėra tinkamos tokioms parodoms.
Menas nevertinamas pinigais
Pasak diskusijos dalyvių, Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui įvardijus savo strategiją – Paveikslų galerijoje ilgalaikėje perspektyvoje eksponuoti savo sukauptas kolekcijas – šiuolaikinio meno erdvei lieka dar dvi alternatyvos.
Viena iš jų – statyti naują pastatą, antra – miestui įsigyti ir sutvarkyti senas ir nenaudojamas buvusių fabrikų arba, pavyzdžiui, buvusio kino teatro „Kanklės“ erdves.
Diskusijos dalyviai taip pat kalbėjo apie privačių lėšų pritraukimą, o Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas ir Kauno miesto tarybos narys Jonas Audėjaitis pasiūlė pirmiausia pasiruošti „namų darbus“ – aiškiai įvardyti, ko reikia ir kiek tai kainuos, paruošti investicinės grąžos projektą, kurį rengiant pažadėjo savivaldybės pagalbą.
Pokalbyje dalyvavęs Kauno vicemeras Simonas Kairys tvirtino, kad Kauno miesto savivaldybė problemą supranta.
„Tačiau supraskit ir mus. Nė viena savivaldybė neis „va bank“. Neabejoju naujo objekto užpildymu iki 2023 metų, tačiau kas bus po to? Tokio muziejaus mes negalėsim palikti šone, jį reikės išlaikyti“, – kalbėjo S.Kairys.
Patys kūrėjai ir organizacijų atstovai tvirtina, kad niekur pasaulyje tokių centrų išlaikymas nevertinamas pinigine išraiška, o meno atsiperkamumas yra kitoks – tai įvaizdžio, turizmo traukos, miestiečių socialinės gerovės dalis.
„Kas bus po Europos kultūros sostinės metų? Kultūra turėtų augti, turim išugdyti žmonių poreikį dalyvauti kultūriniuose renginiuose, turėtų padaugėti turistų. Aš nemanau, kad mes pervargsim nuo kultūros. Žmogaus apsisprendimui kurtis vienam ar kitam mieste yra svarbūs trys dalykai: sąlygos gyventi, dirbti ir turiningai leisti laisvalaikį“, – sakė M.Kavaliauskas.
Vilniuje – privati iniciatyva
Diskusijos dalyviai taip pat išklausė svečių pranešimų, o itin daug dėmesio sulaukė MO muziejaus vadovės Mildos Ivanauskienės mintys. Jai pateikta ir daugiausia klausimų, o MO muziejus minėtas kaip vienas iš pavyzdinių projektų. Jo išskirtinumas – muziejaus kolekcija ir pastato statyba finansuojami privačiomis lėšomis. Vilniuje jis duris atvers šių metų rudenį.
MO muziejus žada sukaupti Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekciją ir padaryti ją prieinamą tiek Lietuvos, tiek užsienio meno mylėtojams, o, be to, jau turi vieną didžiausių Lietuvoje privačių meno kolekcijų, kurioje – apie puspenkto tūkstančio kūrinių.
Savo mintimis galerijoje „Meno parkas“ vykusioje diskusijoje taip pat dalijosi Vilniuje esančio Šiuolaikinio meno centro vadovas Kęstutis Kuizinas.
Apie meno erdvių modelius, daugiausia vilnietiškų institucijų pavyzdžiu, kalbėjo humanitarinių mokslų daktarė, Tarptautinės dailės kritikų asociacijos narė Skaidra Trilupaitytė.
Pasibaigus viešai diskusijai tolesni šiuolaikinio meno centro įrengimo planai bus svarstomi Kauno miesto savivaldybėje.
