„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamas festivalis ir forumas – proga pristatyti Kauną kaip dizaino miestą tarptautinėje erdvėje, užmegzti ryšius tarp įvairių šalių dizaino bendruomenių, susitikti kūrėjams.
Forume dalyvauja pasauliniai dizaino tinklai, tokie kaip UNESCO Dizaino miestų tinklas, icoD (International Council of Design), BEDA (Bureau of European Design Associations), EIDD (Design for All Europe).
Prieš forumą Kaune įvyks ilgametes tradicijas turinčių tarptautinių ir vietinių dizaino tinklų svarbiausi metiniai renginiai, kuriuose dalyvaus dizaino politikos formuotojai, įvairių dizaino sričių praktikai, dizaino švietėjai iš įvairiausių pasaulio šalių, o visi, kam įdomios dizaino temos, kviečiami apsilankyti ir festivalio parodose.
Dizainas atsineša žmogaus mastelį
Lietuvos dizaino asociacijos Valdybos narys, Vilniaus dailės akademijos lektorius Jonas Liugaila sako, kad tokio mastelio ir koncentracijos renginys, kai vienoje vietoje vienu metu susiburia tiek tinklų, Lietuvoje dar nėra buvęs: „Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje ar pasaulyje tai gana retas reiškinys. Kalbu ne tik apie kulminacinį renginį – spalio 14-ąją vyksiantį forumą, bet ir kitus, kur kelios tarptautinės organizacijos kviečia į renginius savo narius, juose dalyvaus ir Lietuvos dizaino atstovai. Tai – ir pasikeitimas informacija, ir tinklaveika.“
Pasak J.Liugailos, jau ne vienerius metus Lietuva pozicionuojama ne kaip autsaiderė, bet kaip Europos centras, kaip vieta, kur vyksta dizaino įvykiai. „Lietuvos dizaineriams bus proga patiems pristatyti savo požiūrį, atvejus, minčių braižą.
Kaunas atsiranda pasauliniame dizaino žemėlapyje – kaip vieta, kur vysta koncentracija, nuomonių apykaita“, – kalbėjo J.Liugaila.
Forumą J.Liugaila įvardijo kaip renginį, kuriame bus itin daug kokybiško turinio, taip pat vyks paralelinė sesija, kurioje Lietuvos savivaldybių atstovai kūrybinių dirbtuvių metu ieškos sprendimų savo savivaldybių problemoms ar iššūkiams: „Iššūkiai lietuviški, o dalyviai – iš užsienio, kurie atsineša įvairias patirtis.“
J.Liugaila sako, kad viena iš kertinių dizainerių pozicijų – kad miestai yra skirti žmonėms: „Dizainas atsineša žmogaus mastelį. Jo santykis su miestu yra žmogaus mastelis.“
Koks dizaino ir visuomenės tarpusavio santykis?
„Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė sako, kad dizaino tinkų forumas turėtų sudominti tuos, kam įdomios architektūros, dizaino, jo inovacijų temos ir naujovės, meno ir dizaino santykis.
„Forumas turėtų sudominti ne tik specialistus, bet ir apskritai tuos žmones, kurie turi polinkį mąstyti apie savo aplinką iš dizaino ir meno perspektyvos. Forume dalyvaus beveik 300 dalyvių iš viso pasaulio“, – teigė V. Vitkienė.
Kad svarbu kalbėtis apie miestų dizainą, „Kaunas 2022“ komanda suprato dar tada, kai buvo ruošiama Europos kultūros sostinės paraiška.
„Kadangi Kaunas, kaip dizaino miestas, yra UNESCO kūrybiškų miestų tinkle, tad natūralu atrodė kalbėti apie dizainą. Miesto architektūra turėjo vieną iš lemtingų vaidmenų suteikiant Kaunui Europos kultūros sostinės titulą.
Visus pastaruosius metus „Kaunas 2022“ programa „Dizainas laimei“ bandė permąstyti dizaino ir visuomenės tarpusavio santykį. Daug dėmesio skirta prieinamumui, prieš kelis metus parengtas prieinamumo gidas. Tai – praktinis gidas su labai išsamiomis instrukcijomis, skirtas kultūros įstaigoms ir patariantis, kaip užtikrinti savo paslaugų prieinamumą kuo platesnei žmonių grupei, neišskiriant judėjimo, klausos, regos negalią turinčių žmonių.
Kaune pradėta švęsti ir Laimės diena – kaip įtraukumo diena, kviečiant užtikrinti prieinamumą kuo platesnėms žmonių grupėms“, – apie dėmesį miesto dizainui kalbėjo V.Vitkienė.
Spalio 14-ąją vyksiančio forumo tema – taip pat apie laimę. „Žalgirio“ arenos amfiteatro salėje vyks bendras dizaino tinklų forumas, kuriame organizacijos siūlys savo geriausius pranešėjus. Tema – „Laimingas miestas“, tad bus diskutuojama apie miesto kokybės gerinimą.
Kviečia aplankyti parodas
V.Vitkienė siūlo nepraleisti ir kitų renginių – Kaune vyks keturios parodos, kurias irgi jungia dizaino tema.
Vienoje iš jų – „Kauno asorti“, kurią kuruoja Karolina Jakaitė, pristatomos XX a. II pusės Lietuvos grafinio dizaino istorijos. Plakatai ir jų eskizai, dėžutės, prekių ženklų projektai pasakoja ne tik apie dizaino istoriją, kūrėjus ir jų darbus, bet taip pat savaip kalba apie laiką, tapatumą, tvarumą, atliepia šių dienų aktualijas.
1984 m., minint „Taros“ biuro dvidešimtmetį, Kauno parodų rūmuose surengta Respublikinė taikomosios grafikos paroda, kurioje dalyvavo daugiau nei 100 kūrėjų, o „Kauno asorti“ bus galima išvysti rekonstruotą pirmąją „Taros“ biuro taikomosios grafikos parodą. Ji aktualizuoja daugiau nei pusę šimtmečio trunkančią Lietuvos grafinio dizaino tradiciją. Paroda nuo spalio 6-osios iki 30-osios veiks Kauno paveikslų galerijoje.
Iki spalio 30-osios galima aplankyti Kauno centriniame pašte veikiantį tarptautinį kaulinio porceliano simpoziumą ir parodą „Porceliano miestas“ (kuratorius Remigijus Sederevičius).
Tarptautinis kaulinio porceliano simpoziumas – projektas, kuris apjungia profesionalaus porceliano meno kūrybines dirbtuves, parodą, edukacijas, paskaitas, meninius ir mokslinius tyrimus, o taip pat viešina porceliano meną Lietuvoje ir pasaulyje.
Viena iš projekto dalių – tyrimas ir parengiama ekspozicija parodai „Porceliano miestas“, istoriškai ir teoriškai nagrinėjančiai porceliano meno ir dizaino vietą Lietuvos ir Kauno gyvenime, surandant ir pasitelkiant išlikusius „Jiesios“ dailiosios keramikos gamyklos fondus, pirmuosius porceliano projektus tuomečiame Kauno dailės institute, įtraukiant miesto muziejus, visuomenę, tarptautinius partnerius.
Dar viena paroda – „Austinis menas – 20 a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“, kurią pristato Laura Bohne (Lietuva) ir Alberto Levi (Italija). Paroda Kauno menininkų namuose veiks iki spalio 14 dienos.
Šios avangardinio meno simbiozės rėmuose bus pristatomi ne tik ryškiausiųjų pasaulio menininkų, tokių kaip Jean Lurçat, Jacques Borker, Laila Karttunen, Ivan Da Silva Bruhns, Louis Marcoussis, Ralph Pearson, Frankas Stella Jean Burkhalter kurti kilimai, tačiau ir lietuvių – kolekcininko Dainiaus Lanausko 1920–1955 m. laikotarpio dizainerių Jono Prapuolenio, Jono Virako, architekto Arno Funko kolekciniai baldai.
Jurgio ir Aleksandros Iljinų name veikia „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ interpretacijų paroda. Tai – dizainerių ir menininkų iš įvairių Europos šalių ir pasiūlyti dizaino prototipai, skirti masiškesnei gamybai. Visi jie susiję su Kauno modernizmo architektūra ar ornamentika.
Dar viena paroda, veikianti „Žalgirio“ arenoje – „5x5“, parengta Kaunui bendradarbiaujant su Kortreiko miestu Belgijoje. Parodos kuratorė – Jūratė Tutlytė.
Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Kauno skyrius kartu su Flandrijos (Belgija) partneriais „Designregio Kortrijk“ ir Kaunas 2022 pakvietė įmones bei organizacijas pasinaudoti unikalia galimybe vienerius metus dirbant kartu su dizaineriais vystyti naujus ir tobulinti jau esamus produktus, paslaugas ar procesus.
Flandrijos kompanijos „Designregio Kortrijk vzw“ programa (ir prekės ženklas) „5X5®“ sėkmingai veikia jau daugiau nei 15 metų. Nuo 2005 m. Beniliukse ją pritaikė arti 80 įvairiose srityse veikiančių įmonių: nuo baldų pramonės, medicinos prietaisų gamintojų, švietimo įstaigų ir IT kompanijų.
Dizaineriai iš Olandijos daugiau nei metus dirbo įvairiose Lietuvos pramonės įmonėse, o parodoje pristatomi šio darbo rezultatai bei dar penki pavyzdžiai, sukurti Kortreike.
Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
