Europos kultūros sostinės patirtys: gėda prieš M.Abramovič, iškelta kartelė bei kas turi rūpintis byrančiais pastatais

2021 metais į Lietuvą atvykęs Marinos Abramovič instituto direktorius Giulianas Argenzianas, pamatęs, kaip atrodo Kauno paveikslų galerija, organizatorių paklausė: „Ar jūs čia norite daryti Marinos Abramovič parodą?“ Vaizdas atrodė prastai, pradedant nuo pastato išorės ir baigiant galerijos erdvėmis.
Marinos Abramović paskaita Kaune / Eriko Ovčarenko nuotr.
Marinos Abramović paskaita Kaune / Eriko Ovčarenko nuotr.

Apie M.Abramovič parodą Kaune, taip pat kitus iššūkius kultūros sostinės metais Nacionaliniame Kauno dramos teatre vykusiame forume pasakojo viešosios įstaigos „Meno parkas“ vadovas Arvydas Žalpys.

25 metų veiklos jubiliejų pažymėjęs „Meno parkas“ Europos kultūros sostinės metais organizavo pasaulinio garso performanso menininkės M.Abramovič parodą „Būties atmintis“. Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje ji veikė nuo kovo 30-osios iki liepos 31-osios.

„2022 metai mums buvo ypač geri, puikūs bet ir sudėtingi“, – kultūros forume kalbėjo teigė A.Žalpys.

Renginių organizatoriams kultūros sostinės metai pateikė daug iššūkių, kurie nebuvo planuoti ir virto sudėtingomis stresinėmis situacijomis.

Ar tai – nacionalinio muziejaus pastatas?

Apie M.Abramovič parodą pradėta kalbėti daugiau nei prieš trejus metus, o 2021 metų rugsėjį į Kauną atvyko M.Abramovič instituto direktorius Giuliano Argenziano.

Vizitas buvo suplanuotas paskutiniųjų parodos akcentų aptarimui ir suderinimui, mat iki šiol bendravimas vyko nuotoliniu būdu.

Buvo labai skambiai rašoma, kad ji bus Lietuvos nacionalinio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Ar gali skambėti solidžiau? Tikriausiai ne.

M.Abramovič institutas žinojo, kad paroda vyks Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje.

„Viskas vyko sklandžiai, kol neatėjo tas momentas (kai reikėjo parodyti), kur vyks M.Abramovič paroda. Buvo labai skambiai rašoma, kad ji bus Lietuvos nacionalinio muziejaus Kauno paveikslų galerijoje. Ar gali skambėti solidžiau? Tikriausiai ne. Tačiau kai mes išlipome iš automobilio prie Kauno paveikslų galerijos...

Direktorius klausia: čia tas pastatas? Čia nacionalinio muziejaus vienas iš pastatų?“ – situaciją prisiminė A.Žalpys.

Donato Stankevičiaus nuotr. /A.Žalpys
Donato Stankevičiaus nuotr. /A.Žalpys

Padėjo Kauno verslininkai

Nekalbant apie išsiklaipiusias gatvės plyteles, pastato išorę dar vieno klausimo A.Žalpys sulaukė kai kartu su M.Abramovič instituto direktoriumi įėjo į Paveikslų galeriją.

„Pavaikščiojome, o tada jis atsisuko į mane ir paklausė: jūs čia norite daryti Marinos Abramovič parodą?

Tikrai čia, atsakiau.

Tačiau jis yra geras organizatorius, tad mums po Paveikslų galeriją padarė ekskursiją, liepęs su savimi pasiimti užrašus. Nežinau, kiek lapų prisirašiau, ką ir kur reikia pakeisti, ką ir kur sutvarkyti, nuimti. Nekalbant jau apie kabančius laidus, išgriuvusias duris, o apie tualetus iš viso nėra ką kalbėti. Kaip atrodo sienos, koks apšvietimas?

Aš net nesuvokdamas tuo metu pasakiau: mes viską pakeisime. Mes ir pakeitėm“, – kalbėjo A.Žalpys, o šiuos jo žodžius forumo dalyviai palydėjo plojimais.

M.Plepio nuotr./Marinos Abramovič paroda
M.Plepio nuotr./Marinos Abramovič paroda

Projektorių ieškojo ir JAV, ir Europoje

Tačiau, kalbėjo A.Žalpys jokie papildomi darbai biudžete nebuvo numatyti, nebuvo jiems skirta ne tik finansų, bet ir laiko.

„Reikia dėkoti Kauno verslininkams, kurie suprato situaciją, nesustojant mašinomis buvo vežamos medžiagos, skirta parama. Darbininkai dirbo dienomis ir naktimis“, – kalbėjo A.Žalpys.

Buvo taip, kad net į Amerikos rinką kreipėmės ir niekas nepažadėjo, kad per tą laiką projektoriai bus.

Iššūkių kėlė ir pandemija, ekonominė situacija. Visi renginių ir parodų biudžetai buvo derinami maždaug prieš dvejus metus. „Bet kainos kilo, sustojo (prekyba) su Kinija. Mums, dirbant su tokiais biudžetais, labai trūko lėšų.

M.Abramovič parodai turėjome įsigyti 32 tam tikros kokybės video projektorius. Buvo taip, kad net į Amerikos rinką kreipėmės ir niekas nepažadėjo, kad per tą laiką projektoriai bus.

Belieka vėl padėkoti tik verslo atstovams, konkrečiai bendrovei „Epson“, kurie juos surinko praktiškai iš visos Europos, iš skirtingų įmonių. Buvo iššūkis ir su tiekimu“, – pasakojo A.Žalpys.

Po 2022 metų iškelta kartelė

Kaip sakė A.Žalpys, nors paroda įvyko, tačiau problema niekur nedingo ir liko. „Meno parko“ vadovas prisiminė ir kiek seniau buvusią diskusiją, kurios metu Kultūros ministerija teigė, jog Lietuvoje atidaroma daug naujų kultūros įstaigų.

„O kas turi rūpintis tomis, kurios jau atidarytos, bet byra ir griūva? Po „Kaunas 2022“ turime labai įdomių pasiūlymų ir Kauno garsinimą būtų galima pratęsti, bet mes atsisakome, kol nebus normalių sąlygų, kur daryti (parodas). Aš nematau perspektyvos, kur mes galėtume augti“, – sakė A.Žalpys, prisiminęs ir Kauno bienalę, kuomet nėra kur demonstruoti kitų šalių kūrėjų darbų.

Problemas, sakė pranešėjas, reikia spręsti čia ir dabar, nes jei nebus pokyčio, kalbant apie vizualųjį, šiuolaikinį meną, problemos tik didės.

A.Žalpys pažymėjo, kad Kaune kultūros sostinės metais įvyko daug gerų pokyčių, tačiau tuo pačiu – iškelta ir kartelė: „Reikalavimai mums keliami visai kitokie ir jei niekas nesikeis, jei mes nesusidorosime, bijau, kad turėsime grįžti prie ramesnio gyvenimo, kurio nelabai norime. (...) Kauno didžiulė bėda ir nelaimė – nėra nė vieno pastato, kur galima rengti projektus.“

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Marinos Abramovič paroda
Eriko Ovčarenko / BNS nuotr./Marinos Abramovič paroda

Išaugo lankytojų srautas

„Meno parkas“ taip pat įgyvendino partnerystės projektą – surengė penkias parodas, pristatydami žinomus ir savo darbus garsiausiose pasaulio galerijose eksponuojančius menininkus.

Pasiruošimas Europos kultūros sostinės metams ir ypač titulo metai parodė, kad tokių meno renginių – reikia.

„Bent jau mums (renginiai) užaugino auditoriją neįsivaizduojamu skaičiumi. Galiu pasakyti, kad ir toliau apie 60 proc. ateinančių lankytojų klausia, kur nusipirkti bilietą. Mes 25 metus esame Kaune, čia niekada nebuvo bilietų. Tai reiškia, kad jūs niekada nesilankėte.

Po kultūros sostinės renginių žmonių srautas yra labai didelis. Iššūkis – ar mes sugebėsime juos išlaikyti ir ką mes galėsime jiems pasiūlyti? O tai jau nepriklauso tik nuo mūsų entuziazmo, nuo mūsų noro. Sudedamųjų dalių, kad tai tęstųsi, yra labai daug“, – kalbėjo A.Žalpys.

Kultūros sostinės metais „Meno parkas“ Liuksemburge, Eše prie Alzeto, kuris pernai taip pat buvo Europos kultūros sostinė, pristatė lietuvio menininko Deimanto Narkevičiaus parodą: „Joje apsilankė ir politikai, savivaldos atstovai. Šito pasigedau Kaune – dėmesio iš Kauno miesto politikų, ypač svarbesniuose renginiuose. Kai atvažiuoja žurnalistai iš žinomų leidinių ir negalima pasiūlyti politiko, kuris galėtų su jais pabendrauti – šiek tiek liūdnoka.“

Arvydas Žalpys / Eriko Ovčarenko BNS nuotr.
Arvydas Žalpys / Eriko Ovčarenko BNS nuotr.

Kritika – Lietuvos kultūros tarybai

A.Žalpys išsakė pastabas ir Lietuvos kultūros tarybai.

„Smūgis buvo iš Lietuvos kultūros tarybos. „Kaunas 2022“ negalėjo užtikrinti viso biudžeto, kuris reikalingas projekto vykdymui. Mes turėjome surinkti nemažą dalį savo lėšų.

Normalu, kad kaip ir kiekviena įstaiga, kreipėmės į Lietuvos kultūros tarybą. Ekspertai mūsų paraišką įvertino labai gerai. Buvo rekomenduota skirti sumą, kuri mus tenkino, bet pati taryba nusprendė neskirti finansavimo“, – pasakojo A.Žalpys.

Pasak pranešėjo, buvo bandoma aiškintis ir kalbėtis, kodėl taip nutiko, tačiau argumentuoto atsakymo nebuvo.

A.Žalpio teigimu, dabartinė formuojama kultūros politika yra tokia: renginiai Vilniuje ir kitur: „Jei renginys kitur ir perspjauna Vilnių – tada labai negerai. Užtenka pasiklausyti kai kurių „Kaunas 2022“ aptarimų ir vertinimų. Stebina klausimai, apie ką yra kalbama, net kartais neįsigilinus į koncepciją. Daug skaudulių, kuriuos prie didelės mūsų euforijos, išryškino Europos kultūros sostinės projektai.“

A.Žalpys taip pat pastebėjo, kad Kauno šiuolaikinio meno lauke trūksta energijos, iniciatyvų ir noro patiems menininkams: „Jų entuziazmas, noras, siekiai nuvylė. Buvo daug diskusijų, bet pagrindinė jų mintis: kad kažkas paims juos už rankos ir atves, surengs jiems parodas, privažiuos labai daug užsieniečių jų kūrybos žiūrėti ir panašiai. Bet iniciatyvos, kad kažką darykime kartu, nebuvo.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis