Europos kultūros sostinės programoje – pasaulinio garso žvaigždės: nuo R.Wilsono iki M.Abramovič

Vos paskelbus, kad 2022-aisiais būtent Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, netruko suaktyvėti tarptautiniai vietos menininkų, prodiuserių, kultūros operatorių mezgami ir tvirtinami ryšiai. Tad nenuostabu, kad 2022-ieji ne vienam renginių organizatoriui, režisieriui, vadybininkui, atlikėjui taps svajonių išsipildymo metais, o prie pasaulinės kokybės įpratusiems kultūros gerbėjams iš visos Europos – priežastimi galbūt pirmąkart atrasti Kauną, Šiuolaikinę sostinę, ir įvertinti čia kunkuliuojantį meno įvykių katilą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Muzikinė kompozicija
Muzikinė kompozicija / Martyno Plepio nuotr.

Nors „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą kuria tūkstančiai vietos gyventojų, kuriems ji visų pirma ir skirta, būtent didieji kultūros vardai kuria ir pagrindžia visą keletą metų trunkančio projekto vertę.

Vieniems pasaulinio garso menininkams kultūros sostinės titulas – akstinas aplankyti protėvių žemę, kitų viešnagė taps ilgamečio bendro darbo vaisiumi. Viena aišku – Kaunas 2022 m. taps žemyno epicentru, kuriame apsilankyti norės visi. Visi nuo teatro superžvaigždės Roberto Wilsono iki performanso sinonimu tapusios serbės Marinos Abramović.

Marco Anelli nuotr./Marina Abramovic
Marco Anelli nuotr./Marina Abramovic

Išgyti nuo to, ko nepamename

Skambiausias šiuolaikinio meno vardas „Kaunas 2022“ parodų programoje – Williamas Kentridge‘as (g. 1955, PAR) pirmą kartą pristatomas Lietuvoje, Kaune, kur jo litvakiškos kilmės šaknys. Vienas įtaigiausių šiuo metu kuriančių menininkų, sąžiningas ir skaudžiai atviras humanistas, dėl kurio varžosi geriausios pasaulio galerijos, užaugo įstabios gamtos ir pramoninio kraštovaizdžio kontrastų pažymėtame Johanesburge. Jo darbai persmelkti vietos jausenos ir aštrių temų – žmogaus teisių, rasinės ir turtinės nelygybės, revoliucijų, gluminančios akistatos tarp garbingų idealų ir gėdingos, į žmogaus orumą besikėsinančios kasdienybės.

Kaip pasakojo parodą „Tai, ko nepamename“ Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje kuruojanti „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, ji menininką kviesdama į Kauną (o tai vyko dar nuo 2016 m.) žinojo, kad jis turi moralinę teisę atsisakyti vykti į šalį, iš kurios dar XIX a. pab., carinių pogromų laikais, iškeliavo ir todėl XX a. tragiškų įvykių išvengė jo proseneliai ir seneliai.

„Vyliausi, kad jis vien savo sutikimu dalyvauti prisidės prie taip reikalingo proceso, atminties susigrąžinimo, padėdamas mums gydytis nuo to, ko nepamename ar nenorime prisiminti“, – kalba menotyrininkė. Anot jos, sutikęs dalyvauti, Kentridge‘as įsijungė su jam būdinga didele energija, ir šalia savo tokių pripažintų kūrinių, kaip „Laiko atmetimas“ (Refusal of Time), „Piešimo pamokos“ (Drawing Lessons), „Piešiniai projekcijai“ (Drawings for Projections), specialiai parodai sukūrė paukščių piešinių seriją ir muziejaus auditorijai pritaikytą instaliaciją „Tu, kuris niekad neatvykai“ (You Who Never Arrived).

„Linkiu žiūrovams parodą „Tai, ko nepamename“ patirti kaip sąmoningą bandymą atsiminti, lyg tai būtų vienintelis sąžiningas būdas gyventi ir sugyventi. Kviečiu kartu su autoriumi reflektuoti tiek globalius, tiek asmeniškus atminties trūkius“, – sako V.Vitkienė. W.Kentridge’o paroda Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje vyks nuo sausio 22 d. iki pat lapkričio 30 d.

Tarptautinių vėjų gausa teatre

„Nacionalinis Kauno dramos teatras yra vienas didžiausių kultūros sostinės partnerių, „vežantis“ didžiulį jos programos krūvį ir rengiantis tikrai įspūdingas premjeras su garsiausiais Europos ir Lietuvos režisieriais. Tai puikiai iliustruoja faktą, kad Kaunas tampa viena didžiule Europos scena“, – dar baigiantis vasarai, pasitinkant 102-ąjį teatro sezoną, kalbėjo „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova–Maj. Ir išties – solidžios, ilgai brandintos kūrybinės bendradarbystės su Vokietijos, Kanados, Vengrijos, Norvegijos, Liuksemburgo, JAV, Sakartvelo ir Latvijos menininkais pagaliau virs net aštuoniomis universalias temas nagrinėjančiomis premjeromis.

Bene didžiausias įvykis teatro istorijoje ir drauge didžiausia paslaptis – JAV teatro grando režisieriaus Roberto Wilsono statomas spektaklis „Dorianas“ pagal Oscaro Wilde’o kūrybą ir gyvenimą. Režisierius Kaune viešėjo spalio pradžioje, kuomet susipažino su teatro komanda ir, daugeliui netikėtai, planuotam monospektakliui „Dorianas“ pasirinko du lietuvių aktorius – Mantą Zemlecką ir Dainių Svoboną. „Doriano“ premjera Kaune – 2022 m. rudenį.

Kitas itin svarbus vardas, pagaliau kuriantis seniausiame Lietuvos dramos teatre – Oskaras Koršunovas. Visame pasaulyje gastroliuojantis, garsiausiuose teatruose ir festivaliuose premjeras pristatantis vilnietis pagaliau savo talentą dovanos Kaunui. Šiam režisieriui patikėta prisidėti prie antrosios „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ dalies „Santaka“. Ten, kur susitinka Nemunas ir Neris, gegužės pabaigoje vyks įvairius menus sintetizuosiantis kūrybinis veiksmas „Žvėries pasirodymas“. Vėliau šis unikalus darbas bus perkeltas į Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiąją sceną.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Oskaras Koršunovas
Dmitrijaus Matvejevo nuotr./Oskaras Koršunovas

Pagaliau jos Kaune

„Pagaliau“, – neabejotinai šūktelėjo ne tik galerijos „Meno parkas“ komanda, galutinai patvirtinusi vieną ambicingiausių įvykių savo istorijoje, bet ir daugelis gyvai ar virtualiai stebėjusių „Kaunas 2022“ programos pristatymą.

2022-ųjų pavasarį būsiančių Kaune laukia unikali galimybė aplankyti žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramović personalinę parodą „Būties atmintis“. Jau dabar aišku, kad tai – ir pačios kūrėjos vizitas Kaune – taps vienu svarbiausių Europos kultūros sostinės įvykių.

Ekspozicija Kauno paveikslų galerijoje bus sukurta remiantis pasaulį apkeliavusiu parodų ciklu „The Cleaner“ (liet. Valytojas). Bus galima išvysti svarbiausius Abramović kūrybos etapus nuo 1960-ųjų – eksponuoti garsiausius kūrinius, interviu videodokumentacijas ir žymiausias menininkės videoinstaliacijas. Šį įspūdingą projektą galerija „Meno parkas“ pristato bendradarbiaudama su Torunės šiuolaikinio meno centru „Znaki Czasu“, 2019 m. sėkmingai surengusiu „The Cleaner“, bei „Marinos Abramović institutu“, konsultuojantis su Belgrado šiuolaikinio meno muziejumi bei Stokholmo „Moderna Museet“.

Simboliška, kad 2022-aisiais Kaune bus pristatoma ir čia gimusio fluxus judėjimo išradėjo George Mačiūnas bičiulės Yoko Ono kūryba. „Laisvės pažinimo sodas“ (angl. The Learning Garden of Freedom) – tai retrospektyvinė Yoko Ono kūrybos paroda, rengiama bendradarbiaujant su menininkės įkurta „Studio One“ Niujorke ir Kauno paveikslų galerija, esančia netoli Mačiūno vaikystės namų.

Parodoje, veiksiančioje rudenį gausu menininkės kūrinių, apžvelgiančių įvairius kūrybos laikotarpius bei praktikas: nuo konceptualaus meno, eksperimentinio kino iki erdvinių instaliacijų, objektų, tekstinių kūrinių (angl. word pieces) ir performanso. Tuo tarpu žavingame tarpukariniame Lietuvos banko pastate beveik visus metus bus eksponuojamas ikoninis menininkės kūrinys „Exit It“.

Pasaulinio garso muzikos programa – su lietuviškais prieskoniais

„Kaunas 2022“ – puiki proga į Lietuvą susikviesti tiek užsienio menininkus, tiek svetur daug laiko praleidžiančius mūsų talentus. Pažaislio muzikos festivalio kvietimą maloniai priėmė viena tituluočiausių dirigenčių Mirga Gražinytė-Tyla, dalyvausianti specialiai Europos kultūros sostinės metams organizuojamame festivalyje „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“.

Frans Jansen nuotr./Mirga Gražinytė-Tyla
Frans Jansen nuotr./Mirga Gražinytė-Tyla

Išskirtiniame Irenos Veisaitės atminimui dedikuotame koncerte 2022 m. rugsėjo 2 d. moteris diriguos Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Kauno valstybiniam chorui, jungtiniam tarptautiniam chorui bei pianistei Onutei Gražinytei (taip, jos seserys!). Baroko perlu vadinamame Pažaislio vienuolyne skambės įvairiomis spalvomis žėrintis Maurice‘o Ravelio „Koncertas fortepijonui ir orkestrui G-dur“, o koncerto kulminacija taps pasaulinė vieno įdomiausių XX a. lenkų kompozitoriaus Mieczysławo Weinbergo „Devintosios simfonijos“ premjera.

Europos kultūros sostinės lankytojai spalio 9 d. turės unikalią progą išgirsti vieną prestižiškiausių Jungtinės Karalystės orkestrų – „Royal Philharmonic Orchestra“. Orkestras Kauno sporto halėje pasirodys kartu su galingu skambesiu pasižyminčiu Kauno valstybiniu choru ir atliks Ludwigo van Beethoveno „Choralinę fantaziją, op. 80“ – žymiosios „Odės džiaugsmui“, Europos Sąjungos himno, pirmtakę.

2022-aisiais pirmą kartą Lietuvoje skambės vieno žinomiausių šiuolaikinių kompozitorių Andrew Lloyd Webber prestižiniu „Grammy“ muzikos apdovanojimu įvertintas „Requiem“. Kūrinį atliks projektą inicijavęs Kauno miesto simfoninis orkestras bei gausus būrys visame pasaulyje žinomų atlikėjų ir solistų: Kauno miesto simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, Lina Dambrauskaitė (sopranas), Edgaras Montvidas (tenoras), dirigentas Constantine‘as Orbelianas.

„Manau, kad tai bus modernus šiuolaikinio miesto kultūrą atspindintis renginys, kurio žmonės ilgai nepamirš“, – sako projekto vadovas Algimantas Treikauskas, visus raginantis spalio 30 d. apsilankyti „Žalgirio“ arenoje.

Sugrįžti namo

​​Visą dėmesį daugiakultūrei miesto atminčiai skirianti „Kaunas 2022“ programa „Atminties biuras“ prisideda prie to, kad Kauną, kaip savo protėvių žemę, aplankytų ne vienas iškilus tarptautinis kūrėjas. Tokio svarbaus darbo rezultatas – 2022-aisiais Kaune vyksiantis pasaulinis litvakų forumas, kurio diskusijų ir kultūros programoje garsūs menininkai, mokslininkai bei kultūros pasaulio atstovai kalbėsis apie litvakišką tapatybę, atmintį, ir kultūros vaidmenį, įprasminant daugiakultūrę atmintį, kuriant naujas dialogo galimybes.

Vienas laukiamiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginių – Pietų Afrikoje gimusio ir kuriančio, iš Kauno kilusio kompozitoriaus Philipo Milerio ir JK užaugusios dailininkės Jenny Kagan, kurios šaknys – taip pat Kaune, kūrinys „Kauno Kantata: susitaikymas“, palydėsiantis forumą. Keletą metų kuriama iki šiol didžiausia ir masiškiausia Kauno muzikinė patirtis – tai daugiau nei 400 atlikėjų: vietos muzikantų ir dainininkų, chorų, skirtingų žanrų ir kartų atstovų. J.Kagan Kaune surengs ir personalinę savo šeimos – moters tėvai susipažino Kauno gete – istoriją pasakojančią parodą.

Svarbu pabrėžti, kad kiekviena iš aštuonių „Kaunas 2022“ programos šakų, švenčiančių dizainą, modernizmą, bendruomenes, bendrakūrystę ir ateitį, turi savo superherojus – ir nėra jokios abejonės, kad dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu. Juk tai – vienas populiariausios kultūrinės iniciatyvos Europoje tikslų ir tiesiog neišvengiama pasekmė.

Kitąmet Kaunas ir Kauno rajonas taps vieta, kurioje neišvengsi kultūros. Suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų.

Visa 2022 metų programa yra čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų