„Kaunas 2022“ komandos inicijuojamas renginys vyks galerijoje „Meno parkas“. Tarp būsimų diskutantų – ilgiausiai be pertraukų rengiamo tarptautinis fotografijos meno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Kaunas Photo“ vadovas Mindaugas Kavaliauskas. Jis įsitikinęs, kad natūralu, jog mieste, kuris didžiuojasi rekonstruotu teatru, didžiausia Baltijos šalyse arena, turėtų būti ir šiuolaikinis meno centras – galerija ar muziejus.
„Kaunas Photo“, kasmet įsikuriantis ir tradicinėse galerinėse erdvėse, ir atveriantis kitas vietas, kuriose rengia parodas, pristatymus, edukacines programas, neturi pastovių savo „namų“ – visai kaip „Kauno bienalė“, „Baltijos tiltai“ ar kiti reprezentaciniai meno renginiai.
Galima operos dainininkui pakoncertuoti sankryžoje, bet tai jokiu būdu netaps įprasta ar normalu, nes dainininkas turi kur grįžti – į tikrąją sceną.
„Vieši įvykiai netikėtose erdvėse turėtų būti tarpiniu etapu, kuriame auditorija pirmąkart kontaktuoja su menine kūryba“, – mano M.Kavaliauskas ir pateikia paralelę su scenos menais – anot jo, galima operos dainininkui pakoncertuoti sankryžoje, bet tai jokiu būdu netaps įprasta ar normalu, nes dainininkas turi kur grįžti – į tikrąją sceną.
„Kaune ypač intensyvus vizualiųjų menų gyvenimas, esame daugelio meninių sričių susikirtimo taškas, galime atsivežti pasaulinio lygio darbų – tik pasaulinio lygio ekspoziciją parengti dažnai sudėtinga“, – mano „Kaunas Photo“ vadovas, prisipažįstantis, kad rengiant festivalio parodas tenka užsiimti ir autoironija.
Uždarius M.Žilinsko galeriją rekonstrukcijai, be abejo, daugelis parodų rengėjų pajus vakuumą.
Pavyzdžiui, 2016 m. festivalyje dalyvavusio danų menininko Balder Olrik darbus, kuriuose tikslią lokaciją išduodančios detalės uždengtos „lopais“, buvo nuspręsta pakabinti toje M.Žilinsko galerijos vietoje, kur grindis taip pat dengia lopai.
„Uždarius M.Žilinsko galeriją pirmajai nuo jos atidarymo rekonstrukcijai, be abejo, daugelis parodų rengėjų pajus vakuumą“, – pastebi M. Kavaliauskas.
Nuolat po įvairius fotografijos meno festivalius ir kitus renginius visur pasaulyje keliaujantis fotografas yra įsiminęs ne vieną pavyzdį, kaip mieste sukuriama šiuolaikiniam menui skirta erdvė, kaip ji finansuojama, kas užsiima jos programos sudarymu.
Štai Bovė mieste Prancūzijoje, pavyzdžiui, fotografijos festivalis „Les Photaumnales“ nuo rugsėjo iki gruodžio užima buvusios Nacionalinės kilimų meno galerijos, iš kultūros ministerijos perėjusios miesto žinion, erdves. Kitu metu galerijos programą užpildo kiti festivaliai.
Švedijoje, Landskronoje gi viešas miesto erdves su savivaldybės leidimu dalinasi įvairios iniciatyvos ir festivaliai
„Bet kuriuo atveju manau, kad kalbant apie naują kultūros centrą Kaune turime kalbėti ir apie naują specialiai jam skirtą pastatą ar jų kompleksą“, – įsitikinęs M. avaliauskas, kuriam atrodo, kad šiuo atveju perimti kurį nors nenaudojamą pastatą Kaune būtų tas pats, kas pirkti smarkiai padėvėtą automobilį ir su juo važinėti vien į servisą, tai yra, tektų daug metų praleisti pastatą tvarkant ir pritaikant šiuolaikiniams poreikiams.
„Naujas multifunkcinis centras pats savaime taptų turistų traukos centru – pripažinkime, kad Kaunas yra spontaniško trumpo turizmo miestas, čia atvykę savaitgaliui vargu ar eis į renginį, į kurį reikėjo seniai pirkti bilietus, o šiuolaikinio meno centras šia prasme daug prieinamesnis“, – dėsto „Kaunas Photo“ vadovas.
Anot jo, pats metas suprasti, kad meno centras ne tik išspręstų „be namų“ esančių daugelio vizualiųjų menų atstovų problemą, bet ir prisidėtų formuojant Kauno identitetą.
Gegužės 25 d. renginyje kultūros operatoriai iš visos Lietuvos pristatys atstovaujamų vizualaus meno įstaigų – miesto galerijų, šiuolaikinio meno centrų – valdymo modelius bei strategijas, visuomenės įtraukimo formas, kūrybines programas ir finansavimo schemas.
Vėliau vyks diskusija, kurioje kalbės Kauno miesto savivaldybės, Šiuolaikinio meno centro, Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, kitų įstaigų atstovai.
