Savaitgalį visoje Lietuvoje vyko pasaulinė upių ir jų pakrančių švarinimo akcija „River Cleanup“, kurią Lietuvoje organizavo „Žaliosios politikos institutas“.
Kaip skelbė renginio organizatoriai, jų siekis – tapti kovotojais už švarias upes, švarinti jų pakrantes, taip atkreipiant dėmesį į perteklinio vartojimo ir atliekų susidarymo problemą, nes net 80 proc. atliekų į jūras ir vandenynus patenka su upių vandeniu.
Žinutė visuomenei: nespjauk į šulinį
Kauno Nemuno saloje dirbę kauniečiai čia sukūrė ir meninę instaliaciją „Nespjauk į šulinį“. Pasak G.Bučo, tai – žinutė visuomenei ir miesto savivaldybės atstovams.
Pirmasis šulinių kaip meno kūrinių idėją Nemuno saloje įgyvendino kaunietis menininkas Vytenis Jakas.
„Įvairių meninių objektų čia buvo 40, paskui „Kauno švara“ juos išvežė. Liko šis, kurio gylys yra apie 7,5 metro. Ir jis beveik pilnas primestas šiukšlių. Visos tos šiukšlės vis smunka žemyn, kaupiasi įvairios cheminės medžiagos.
Tad šį kartą mes uždėjome tinklą ir ant šulinio žiedo, iš vidinės dalies užrašėme – nespjauk į šulinį. Kreipsimės į savivaldybę, kad ji šią vietą sutvarkytų. Šiukšlių metimas į šulinį išties yra tolygus spjovimui. Kaip ir jų metimas ten, kur papuola“, – sakė G.Bučas.
Užrašas skirtas ne tik vienam Nemuno salos šuliniui, tačiau ir tam, kad žmonės susimąstytų, kaip elgiasi gamtoje ir ką palieka po savęs.
Nemuno salą tvarkę kauniečiai sako, jog iš surinktų šiukšlių išties galima sukurti tam tikrą žmogaus portretą.
„Jei šias šiukšles – kaip radinius – po daugybės metų tyrinėtų archeologai, jiems būtų labai paprasta, nes viskas būtų aišku“, – juokavo G.Bučas.
Pasak pašnekovo, kai žmogui pasakai, kad pakrantėse surinkai, sakykim, dešimt maišų šiukšlių, jam šis skaičius atrodo beveidis.
„Tačiau visai kas kita, kai visus radinius išdėlioji ir imi analizuoti. Tada tarsi atsiveria akys“, – kalbėjo G.Bučas.
Pagal viešose vietose rastas atliekas, pasak kauniečio, nesunku suprasti, kokias cigaretes – kontrabandines ar ne – „gamtos mylėtojai“ rūko, ar jie geria prabangius, ar pigius alkoholinius gėrimus, kokių kavinių tinklai, tiekiančių kavą išsinešti, yra populiariausi.
Tarp savaitgalio radinių – ne tik daugybė nuorūkų, butelių, kavos ir maisto pakuočių, tačiau ir klijai, vienkartiniai švirkštai, vienkartinės kaukės ir pirštinės.
Pasak B.Bučo, žvelgiant bendrai į situaciją dėl šiukšlinimo, neteisinga manyti, kad šiukšles bet kur išmeta tik asocialūs žmonės. Vienas iš pavyzdžių – neseniai valytas fontanas prie Kauno paveikslų galerijos, kuris buvo nusėtas nuorūkomis.
Vasaros pabaigoje – žygis
Rugpjūčio 15 dieną prasidės ir „Kūrybos kampo 360“, iniciatyvos „Už švarią Lietuvą“ bei partnerio „Kaunas 2022“ organizuojamas žygis aplink Lietuvą. Jo dalyviai per du mėnesius ne tik pėsčiomis nueis beveik 1200 kilometrų, tačiau eidami rinks šiukšles.
„Kviečiame ir visos Lietuvos bendruomenes, pavienius žmones savo regionuose jungtis prie mūsų žygio, dalį kelio einant ir renkant šiukšles“, – sakė G.Bučas.
Žygio metu bus kuriamas ir dokumentinis filmas. Pasak žygio organizatorių, filmą bus ketinama siūlyti ir vienam iš kino festivalių.
Vienas iš akcentų – iš dalies surinktų atliekų Kaune bus kuriama meninė instaliacija. Kol žygeiviai švarins Lietuvą, Kaune planuojami ir renginiai, susiję su tvariu vartojimu, aplinkosauga, ekologija.
„Sutikdamas tapti „Kaunas 2022“ ambasadoriumi noriu skleisti žinią, kad kultūra yra ne tik spektakliai, teatras ar koncertai, bet ir mūsų vartojimo kultūra, tai, ką mes paliekame po savęs.
Taip pat noriu, kad žmonės suprastų, jog už aplinką, už švarą mūsų aplinkoje nėra atsakingi valdininkai, nėra atsakingos institucijos ir nėra net žodžio „mes“. Už tai yra atsakingas kiekvienas „aš“ “, – sakė G.Bučas.
