Prie „Kaunas 2022“ savanorių komandos jungiasi vis daugiau kauniečių, o jau netrukus startuosianti savanorystės programa žada jiems ir grįžtamąjį ryšį – mokymus, seminarus bei bendrą veiklą.
Prisijungimas prie savanorių komandos – iššūkis
Kaunietė Renata Zambrickaitė, kaip sako pati, iki šiol nėra dalyvavusi tokio pobūdžio iniciatyvose.
„Man šis savanoriavimas yra pirmas. Pasakysiu atvirai – tai iššūkis. Savotiškas įrodymas sau, kad link bendrystės, komandiškumo, kurį laikau labai svarbiu aspektu ir darbo atmosferoje, yra vienas žingsnis.
Tai noras neatlygintinai prisidėti prie veiklos, kuri skatina patirti, pažinti, suprasti, prisidėti ar net kurti. Už šį postūmį esu dėkinga draugui Justinui, kuris, pats įsitraukęs į šią veiklą, paskatino ir mane nenumoti ranka, užpildyti anketą“, – sakė R.Zambrickaitė.
Renata juokauja, amžius savanoriavimui įtakos neturi ir ribų nenustato. 37 metų Renatos nuomone, viskas priklauso nuo įsitikinimų ir noro kažko siekti, turėti aplink save kitokios patirties ir pažinčių.
„Tapau savanore norėdama sau įrodyti, kad galiu išeiti iš savo užsibrėžtos linijos, tam tikros komforto zonos, kurios vis nedrįsdavau peržengti.
Prisipažinsiu, jog nesu didele drąsa pasižymintis žmogus, tad vidinė motyvacija paskatino pamėginti galbūt atrasti ne pasipelnymui skirtą veiklą, kuri pirmiausia yra įdomi man pačiai. Turiu polinkį kurti, piešti, rašyti. Tai savotiškas mano saviraiškos būdas.
Ši pažintis ir patirtis su kultūrine veikla, su kitokiais žmonėmis, supančia aplinka kelia naujus tikslus sau. Darau tai su pasimėgavimu, iniciatyvos skatina prieiti arčiau kultūros, prisiliesti prie pastatų, pabuvoti vietose, kurių, net gyvendama Kaune, kai kurių nesu pastebėjusi.
Be galo myliu šį miestą, ir pasakysiu atvirai, savanorystė šiame mano gyvenimo etape privertė mane dar kartą pažinti savo miestą iš naujo.
„Kaunas 2022“ veikla nėra varginanti. Anaiptol, programos įgyvendinamos ypatingai kūrybingų žmonių. Atrasti jas būtent sau ir pagal savo pomėgius gali bet kuris, panorėjęs tapti savanoriu.“, – kalbėjo Renata.
Motyvacija galėtų būti ir iš darbdavio pusės
Kaip sako Renata, ši veikla galėtų būti ir papildoma motyvacija darbdavio iniciatyva, skatinanti darbuotojus, kolektyvus.
„Į savanorystę turėtų būti plačiau atsižvelgiama darbinant žmogų ir ateityje tai tapti savotiška motyvavimo priemone bet kokio pobūdžio profesijos atstovams.
Kiekviena papildoma veikla ir užimtumas, nebūtinai atitinkantis darbo pobūdį, suteikia papildomą pridėtinę vertę. Nesvarbu, ar tai bus prisidėjimas prie savo miesto Mitinės būtybės kūrimo, ar prisilietimas prie Kauno moderniosios architektūros“, – svarstė kaunietė.
Būti savanoriu yra kur kas daugiau, nei tam skirti savo laiką. Tai – ir naujos pažintys su žmonėmis, naujos patirtys, tai, sako Renata, savotiška šeima, kurioje augi, kažko išmokai tu, kažkas įkvepia tave, prie kažko prisidedi, o gal kaip tik – pats įneši naujovių.
„Čia mes ne tik gauname pasitikėjimo savimi, bet ir švietėjišką, kultūrinį, socialinį atlygį.
Džiugu, kad tokios veiklos vis labiau skatina jungtis, kurti, eiti pirmyn ir keičia požiūrį. Kiekvienas renkasi tai, ko jis tikisi. Mes dirbame dėl saviraiškos galimybių, nes mums svarbus atgalinis ryšys, svarbus mūsų gražesnis ir geresnis Kaunas.
Labiausiai tikiu ir žinau, kad ir po 2022-ųjų Kaunas bus išskirtinis traukos centras savo sukurtomis ir įgyvendintomis programomis, pritraukusiomis begales užsienio šalių artistų, kūrėjų“, – kalbėjo R.Zambrickaitė.
Požiūris į savanorystę keičiasi
„Kaunas 2022“ savanoris Justinas Tamošaitis sako, kad ši veikla jam prasidėjo netikėtai.
„Gyvenime ateina momentas kai supranti, kad reikia kažką keisti, norisi iš naujo atrasti ir pažinti save, išeiti iš komforto zonos, kuri tiesiog neleidžia siekti naujų iššūkių ir tikslų.
„Kaunas 2022“ savanoriu tapau išgirdęs apie tai, kad miestas ir rajonas taps Europos kultūros sostine, buriasi nauja organizacija su įdomiais ateities planais ir tikslais. Prie viso to prisidėjo ir keleto draugų atsiliepimai apie prasidedančias įvairias programas, į kurias gali įsitraukti kiekvienas norintis“, – kalbėjo J.Tamošaitis.
Pasak J.Tamošaičio, „Kaunas 2022“ komandoje – spalvingos, išskirtinės, kūrybiškos asmenybės.
Pirmoji savanorystė Justinui tapo „Keliaujančiose architektūros dirbtuvėse“, po to jis prisijungė prie „Ekskurso“, dar vėliau sekė Kauno architektūros festivalis.
„Visos šios veiklos yra gana glaudžiai susijusios. Žengtas didžiulis žingsnis lik to, ko man reikėjo jau seniai. Dabar man yra 31 metai, nors visai nejaučiu, kad mano pečius slėgtų toks didelis skaičius jau sukauptų metų“, – juokavo pašnekovas.
Tapęs „Kaunas 2022“ savanoriu Justinas į pačią savanorystės idėją taip pat ėmė žvelgti kitaip. Kaunietis pastebėjo, kad Lietuvoje apskritai keičiasi požiūris į šias iniciatyvas – daugėja įvairaus amžiaus žmonių, norinčių savanoriškai veiklai skirti savo laiką.
Iš naujo pažino Kauną
Buvimas savanoriu, sako Justinas, suteikia pilnavertiškumo, gilina žinias, padeda realizuoti save iki tol dar neatrastose srityse.
„Ši iniciatyva yra didžiulė savišvietos bei tobulėjimo terpė, kuri yra visapusiškai reikalinga norint semtis naujos asmeninės patirties. Esu pirmos kartos kaunietis, didžiąją gyvenimo laiko dalį gyvenu būtent Kaune, bet iki šios visuomeninės veiklos pradžios gana skurdžiai buvau susipažinęs su savo gimtuoju miestu.
Ši organizacija ir veikla labai stipriai praplėtė mano akiratį tiek vaizdine, tiek teorine, tiek praktine prasme. Pamačiau, pajaučiau ir susidūriau su prieš nosį nuolatos buvusiais neįtikėtinais įdomiais dalykais.
Pavyzdžiui, nuostabaus grožio tarpukario architektūra, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo susibūrimo vietos, pažintis iš arčiau su įvairiomis meno formomis ir bendrumo jausmo kūrimas su įvairiomis bendruomenėmis.
Mane nustebino, koks unikalus, gražus ir turtingas savo kultūra, tradicijomis yra Kaunas ir jo rajonas. Trumpai tariant, tai man tiesiog atvėrė akis“, – sakė J.Tamošaitis.
Nors Justino darbas nėra tiesiogiai susijęs su „Kaunas 2022“ vykdoma veikla, tai suteikia naudos ir kalbant apie darbinę aplinką: „Pirmiausia tai – komandinio darbo įgūdžių lavinimas, galimybė tobulėti, gauti atgalinį ryšį daugiau nei vienoje srityje.
Būdamas savanoriu turiu galimybę susipažinti su daugelio įvairių sričių profesionalais, kurie noriai pasidalina savo žiniomis, įgyta patirtimi. Taip didėja pažinčių ratas, o viso to sūkuryje net nutinka taip, kad atsiveria šansas susitikti su savo sektinais herojais, į kuriuos visada norisi lygiuotis.“
Savanorių motyvacijai – ir mokymai
„Kaunas 2022“ savanorių koordinatorė Marija Pulokaitė sako, kad savanorių Kaune ir Kauno rajone tik daugės, o jau netrukus startuos programa, skirta ne tik pritraukti naujus žmones, tačiau ir motyvuoti.
Kaip sakė M.Pulokaitė, savanoriai bus kviečiami į mokymus, įvairius edukacinius užsiėmimus: „Kitaip tariant, norime juos padaryti „Kaunas 2022“ kultūros ambasadoriais. Tokiais, kurie gali papasakoti apie savo miestą, kurie žino pagrindinius dalykus ir gali būti savo miesto kultūros ekspertais.“
Savanoriai bus mokomi, kaip pristatyti Kauną ir Kauno rajoną, jų kultūrą, taip pat vyks svetingumo, tarpkultūrinės komunikacijos, lyderystės, gidų bei kiti mokymai, atsiras ir savanorių motyvavimo sistema.
Pasak pašnekovės, į savanorių gretas norima pritraukti ne tik moksleivius ir studentus, tačiau ir vyresnius žmones.
„Jaunimas, žinoma, labiau supranta naudą – jie taip kaupia patirtį, įgūdžius. Tačiau tuo pačiu savanorystė yra puikus būdas įprasminti savo laiką, pagerinti savo žinias, atrasti naujus pomėgius, praplėsti akiratį, pažinčių ratą“, – kalbėjo M.Pulokaitė.
M.Pulokaitę nustebino prie komandos besijungiančių savanorių motyvacija: daug jų kaip priežastį prisijungti prie komandos įvardijo meilę Kaunui: „Jie nori duoti labiau, nei gauti. Ir tai iš tiesų labai džiugina.“
Savanorius vadina „kultūristais“
Savanoriai dalyvaus ne tik įvairiuose renginiuose. Artėjant Europos kultūros sostinėms metams į Kauną ir Kauno rajoną atvyksta vis daugiau užsienio svečių, tarp kurių – ir įvairių projektų partneriai.
„Mūsų komandos neužteks, kad juos visus priimtumėm, užimtumėm. Tada kreipsimės į savanorius, kad laisvu laiku jie papasakotų apie miestą, pabūtų gidais, palydėtų svečius.
Savanoriai turi žinoti daug dalykų. Pavyzdžiui, jų gali paklausti, kur geriausia itališkas restoranas, ką labiausiai verta Kaune aplankyti ir panašiai. Būtent todėl ir reikia įvairių mokymų.
Susitikimas su savanoriais reginyje, pats pirmasis įspūdis irgi yra labai svarbus. Jis gali arba padėti sukurti gerą emociją, nuotaiką, arba sugadinti ją.
Beje, savo savanorius vadiname „kultūristais“. Jie savo žiniomis, energija pakelia šį projektą į naują lygmenį, kartais jie padaro stebuklą“, – kalbėjo M.Pulokaitė.
