Seminarą ir kūrybines dirbtuves vedė bei su kauniečiais savo mintimis dalijosi Europoje pripažintos strateginio ir komunikacijų dizaino visiems studijos „Avanti-Avanti“ kūrybos vadovas Alexas Dobaño (Katalonija) ir „Design for all Europe“ (EIDD) ambasadorius Pete'as Kercheris (Italija).
Seminaro dalyje mentoriai pristatė „Dizaino visiems“ teoriją ir praktiką, o praktinėje apžvelgė originalias metodikas kuriant vartotojų tapatybės, jų patirčių ir poreikių žemėlapius.
Kūrybinių dirbtuvių metu vyko pagrindinių Kauno atvykimo vartų erdvių – oro uosto, autobusų ir traukinių stočių – lauko tyrimai bei generuojamos idėjos prieinamumui gerinti.
Europos kultūros sostinės metais padaugės miesto svečių
„Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė Jūratė Tutlytė sako, kad toks seminaras surengtas visų pirma galvojant apie 2022 metus, kada Kaunas taps Europos kultūros sostine.
„Kaip rodo kitų miestų, buvusių Europos kultūros sostinių patirtis, tais metais miestuose išauga turistų srautai. Todėl mes pabandėm pasižiūrėti, kaip esame pasiruošę prie pagrindinių atvykimo vartų atvykstantiems svečiams suteikti pakankamos orientacijos mieste“, – sakė J.Tutlytė.
Įvertinti Kauno miesto atvykimo ir išvykimo vartus buvo pakviesti ir specialistai iš užsienio, mat Lietuvoje tokios srities ekspertų stinga.
„Lietuvoje, turime pripažinti, neturime profesionalų, kurie specializuotųsi informacijos ženklinimo, komunikacijų dizaino visiems, įvertinančio vartotojų įvairovės poreikius, srityje.“
A.Dobaño patirtis labai reikšminga. Jis sukūręs Madrido ir Barselonos ženklinimo sistemą, vadinamąjį pėsčiųjų žemėlapį, dirba su garsiais muziejais.
Jo studija, kurioje dirba įvairių krypčių specialistai, turi žinių, kaip nukreipti, valdyti turistų srautus, kad kelionė nuo taško A iki taško B būtų kaip įmanomai lengva, aiški, nesukeltų pernelyg daug nepatogumo, painiavos ir būtų efektyvi“, – sakė pašnekovė.
Objektus tyrinėjo nuvykę į vietą
Kūrybinio seminaro metu buvo simuliuojami trys personažai. Tai – moteris, atvykusi iš rusakalbės šalies, vyrai iš Kinijos ir Prancūzijos.
„Kiekvienas jų turi savo pomėgių, turi fizinę negalią, vienas – intelekto sutrikimų.
Remiantis tokiu principu, susipažinę su teorija, važiavome į vietą ir tyrinėjome tris objektus. Sugulė daugybė problemų, kurias pamatė dirbtuvių nariai“, – sakė „Dizainas laimei“ kuratorė.
Artimiausiu metu bus pateiktos ir rekomendacijos. Tačiau, kaip pažymėjo J.Tutlytė, tai – ne pasiūlymai, o gairės, kurios kviečia imtis veiksmų.
„Pasiūlyti realius sprendinius yra ilgas ir sunkus procesas. Dabar norėtumėm kalbėtis su susisiekimo vartų institucijomis ir remtis pirminėmis savo įžvalgomis, bandyti bendromis jėgomis galvoti, ką įmanoma išspręsti ruošiantis 2022 metams“, – sakė J.Tutlytė.
Nagrinėdami geležinkelio stotį, dirbtuvių dalyviai atrado daug tobulintų vietų.
„Patekimas į geležinkelio stotį yra apsunkintas, ypač žmonėms su fizine negalia. Nelengva susigaudyti nei požeminėje perėjoje, nei stoties erdvėse, sunku suprasti, kuria kryptimi judėti, kur ieškoti lifto, trūksta nuorodų, ženklų. Išėjus iš geležinkelio stoties nėra informacijos, kur yra miesto centras, kur ieškoti autobusų, troleibusų stotelės ir kt. Tai ypač svarbu, jei svečiai yra kitakalbiai“, – sakė J.Tutlytė.
Geresnė situacija, kalbant apie ženklinimą ir informavimą, pasak pašnekovės, yra autobusų stotyje ir oro uoste.
„Tačiau jokiais būdais nesinori kritikuoti institucijų. Tikimės jų bendradarbiavimo kartu sprendžiant problemiškiausias vietas“, – teigė J.Tutlytė.
Bendros informacijos trūksta
Seminare-kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavęs valstybės įmonės „Oro navigacija" vadybos narys Gediminas Almantas sako, jog šis – pokyčių – procesas atrodo labai svarbus ir reikalingas.
„Tai buvo tam tikras bendras įvertinimas kalbat apie ženklinimą ir nuorodas. Kaip mieste susiorientuoti žmogui, kuris čia atvyko pirmą kartą? Jis galbūt nelabai kažko konkretaus ieško, tačiau jam reikalinga pradinė informacija. Arba kai jis galbūt ko nors konkrečiai ieško, kaip tada aiškus kelias?
Buvo labai įdomi metodika, pagal kurią dirbom. Jos esmė: nusibrėžiamas tam tikras kelias žmogaus, kuris atvyksta ar išvykta iš miesto. Pagal tai, tam tikruose taškuose, žiūrima, ar yra pateikiama informacija“, – sakė G.Almantas.
Pasak G.Almanto, apibendrinus seminarą-kūrybines dirbtuves susidarė įspūdis, kad bendros informacijos tikrai trūksta.
„Kai žmogui reikia patenkinti konkretų poreikį, pavyzdžiui, rasti rūkymo vietą arba sužinoti, kaip aplankyti miesto centrą, lankytinas vietas, tokia informacija gali padėti žmogui susiorientuoti pačiam, taip pat gali paskatinti aplankyti objektus – padaryti to, ko jis neplanavo“, – kalbėjo pašnekovas.
G.Almantas sako, kad yra įvairių kūrybinių metodų, kaip šią problemą spręsti. Tam galima panaudoti ne tik įprastą ženklinimą (rodykles, simbolius), bet panaudoti šviesą, garsus: „Net ten, kur problema atrodo neišsprendžiama, galima ją išspręsti visai kitu kampu, sudomint žmogų.“
Viena iš turistams klaidžiausių vietų, G.Almanto nuomone, yra požeminė perėja prie Kauno geležinkelio stoties, kurioje stinga ženklinimo.
Kalbant apie pokyčius daug kas priklauso ir nuo pačių institucijų – geležinkelio ir autobusų stočių, oro uosto – noro ir valios, o kai kurioms siūlomoms priemonėms didelių investicijų ir ypatingų derinimų nereikia.
Ekspertų iš užsienio patirtys – naudingos
Architektas Rokas Raudonis įvykusį seminarą ir kūrybines dirbtuves vadina įdomiu procesu.
„Mes net pasibaigus dirbtuvėms ir seminarui toliau tęsiame darbą individualiose grupėse, susitinkame kas savaitę, planuojame darbus ir ruošiamės pristatyti rezultatus visų trijų įstaigų administracijai, teikti pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti vietas“, – sakė R.Raudonis.
Pasak architekto, ypač naudingos buvo ekspertų iš užsienio patirtys.
„Jie papasakojo, kokios turi būti įvairios ženklinimo sistemos, kaip turi būti sukuriamos viešosios erdvės, kurios būtų aiškios visiems: tiek turistams, tiek negalią turintiems žmonėms, tiek kitiems lankytojams“, – kalbėjo R.Raudonis.
R.Raudonis taip pat išskyrė požeminę perėją, kuri, jo nuomone, nėra iki galo pritaikyta žmonėms, turintiems fizinę negalią, taip pat silpnaregiams, nes joje tiesiog trūksta apšvietimo. Pokyčių reikalauja ir geležinkelio stoties erdvės.
„Patogiausia lankytojams būtų, kad visų atvykimo vartų konstrukcijos, nuorodos būtų suderintos tarpusavyje – tam, kad atvykstant pro vienus, o išvykstant pro kitus vartus išliktų nuoseklumas“, – sakė R.Raudonis.
Išgryninus visas idėjas, apibendrinus rekomendacijas seminaro ir kūrybinės dirbtuvių rezultatai bus pristatyti, taip pat pasiūlyti galimi sprendimai gerinant viešųjų Kauno erdvių – atvykimo vartų – fizinės ir vizualinės aplinkos prieinamumą.
