Čia skamba muzika, vyksta žaidimai, liepsnoja žolynų aukuras ir pagrindinis bendruomenės laužas, o šventės organizatorius istorikas, Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenės vadovas Ovidijus Jurkša sako, kad Joninių šventėje susipina žaidimai, tradicijos ir muzika.
„Tačiau viskas yra susiję su Joninių tradicijomis. Užaugo ir nauja vaidilučių karta, tai – 5-13 metų mergaitės, kurios atlieka ritualą. Nuo žolyno pašventinto žolyno aukuro uždegamas bendruomenės laužas, vėliau vaidilutės eina plukdyti vainikėlius, o grįžtant kiekviena šeima leidžia į dangų žibintą, prieš tai sugalvoję norą“, – sakė O.Jurkša.
Pasak O.Jurkšos, ne visi žmonės gali nuvažiuoti į Kernavę, ant Rambyno kalno ar į Rumšiškes, todėl labai svarbu, kad tradicinės šventės vyktų ir jų bendruomenėse, tai – ne tik šventė, tačiau ir pažintis su Rasos šventės tradicijomis.
Neseniai prie „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ prisijungęs ir savo bendruomenės agentu tapęs O.Jurkša prisimena, kad pirmoji Joninių šventė III forte sutapo su jo tvarkymo pradžia, o dabar fortas tapęs traukos centru ir čia vyksta ne vienas renginys. Be to, vietinių gyventojų teigimu, ši vieta turi savotišką aurą.
Gražėjant aplinkai gilėjo ir Joninių šventės koncepcija, nepakako tik laužo ir žaidimų tad nuspręsta grįžti prie to, kaip švęsdavo protėviai, vėl suteikti prasmės bendruomenei, jos papročiams.
„Labai džiugu, kad Kauno rajono savivaldybė skiria lėšų teritorijos tvarkymui. Tai – gražus pavyzdys, kaip tokios vietos gali tapti bendruomenės susibūrimo vietomis“, – kalbėjo O.Jurkša.