Tradicinio „Gatvės roko“ festivalio metu startavęs tyrimas tęsis du mėnesius.
Šiemet festivalis „Gatvės rokas“ be tradicinio koncerto Ramučiuose išsiplėtė – vyko daugiau meninių veiklų su „Kaunas 2022“, lopšelis-darželis „Žilvitis“ pasipuošė nauju grafičiu, Kauno LEZ koncertavo grupė „Golden Parazyth“, o festivalį vainikavo Vytauto V.Landsbergio akustinio roko-poezijos koncertas bei kūrybinio piešimo dirbtuvės, vykusios šalia Karmėlavos Šv. Onos koplyčios.
Tuo tarpu sulig festivalio pabaiga socialinis fotografijos tyrimas nesibaigė, atvirkščiai – tik prasidėjo. Jo rezultatai bus pristatyti rugsėjo pradžioje parodoje Karmėlavoje, o vėlia paroda turėtų keliauti po kitas seniūnijas.
Fotografija – tinkama priemonė pažinčiai
„Su manimi susisiekė „Kaunas 2022“ komanda, kurios ambasadorius esu, ir pasiūlė susipažinti su Kauno dalimi – Karmėlavos gyvenviete.
Daugeliui mūsų, tikiu, ji žinoma tik dėl per ją besidriekiančio magistralinio kelio, nuo kurio galima nusukti į Kauno oro uostą. Taip pat pakelėse yra visiems pažįstami cepelinai su daug iksų ir viena L raide.
Manau būtent cepelinų dydžio varžybos tarp kavinių daugeliui tapo pagrindine asociacija išgirdus Karmėlavos pavadinimą“, – 15min sakė A.Morozovas, bandysiantis į Karmėlavą ir jos gyventojus pažvelgti kitu žvilgsniu.
A.Morozovas sako, kad net ir jis, užaugęs visai netoli, niekada nebuvo nusukęs nuo pagrindinio kelio, todėl kvietimas pažinti šį miestelį per fotografiją, sutikti ten gyvenančius žmones jį sudomino.
„Kalbant trumpai – šio tyrimo tikslas yra bendraujant su vietos gyventojais suprasti apie ką gi yra ši gyvenvietė, iš ko ji susideda. O ten yra tikrai ką pamatyti. Fotografija yra labai tinkama priemonė pažinčiai – atidžiai vaikštai, užkalbini, fiksuoji ir taip savo paties pažintį perduodi dar ir kitiems“, – kalbėjo menininkas.
Artūrui padės ir keli vietiniai žmonės, pasakosiantys apie savo maršrutus, įdomias vietas Karmėlavoje.
„Sutinku ir kitų žmonių, kurie dažniausiai smalsauja, ką čia veikiu su tokiu dideliu fotoaparatu.
Taip natūraliai plečiasi vietinių pažinčių ratas. Žmonės yra labai bendraujantys, o jei dar užkalbini apie jų gyvenamąją vietą – mielai dalinasi savo patirtimi. Tai toks antropologinis priartėjimas prie temos, kreipiant dėmesį į vietinę bendruomenę“, – sakė A.Morozovas.
Priėjimas prie žmogaus – skirtingas
Daug po įvairias šalis keliaujantis ir fotografuojantis Artūras stebi, kaip skiriasi visuomenė: įpročiai, drąsa prieš save patį, kitus.
„Vienose šalyse, pakėlęs fotoaparato objektyvą iš karto sulauki žodinio leidimo – šypsenos ar tam tikro žvilgsnio. Kitur į fotoaparatą yra reaguojama gana agresyviai, su didele baime. Tai išduoda visuomenės žaizdas.
Lietuva, o ir Karmėlava, yra per vidurį. Mūsų žmonės nėra patiklūs. Manau čia prisideda ir mūsų, kaip žurnalistų įvaizdis visuomenėje (tai akmuo ir į mano daržą), socialinė nelygybė, sovietmečiu sukurta keista kuklumo vertybė.
Fotografija yra labai tinkama priemonė pažinčiai – atidžiai vaikštai, užkalbini, fiksuoji ir taip savo paties pažintį perduodi dar ir kitiems.
Tad tenka pasirinkti kitą priėjimą prie žmogaus – pirmiausia su juo susipažinti, papasakoti ką darai. Tada užsimezga ypatingas ryšys, leidžiantis daug daugiau nuveikti, nei įprastai.
Tačiau tam reikia tam tikrų žmogiškųjų savybių ir laiko. Šis ryšis neatsiras, jei bendrausi iš aukščiau, jausiesi teisingesnis, pranašesnis, domėsiesi apsimestinai ir skubėsi“, – pasakojo A.Morozovas.
Menininkas įsitikinęs, kad fotografo profesionalumas slypi ne technikos išmanyme. Visų pirma tai yra žmogiškosios savybės – smalsumas ir nuoširdumas, pagarba fotografuojamam žmogui.
„Kada tinkamai klausi, visuomet gausi atsakymą. O pats fotografavimas – labai individualus reikalas. Negali žmogaus priversti daryti, tai, ko jis nenori. Tačiau įtikinti galima“, – kalbėjo A.Morozovas.
Padeda žvilgsnis iš šalies
Artūras sako, kad jį patį labai domina darbas su bendruomenėmis, o dirbti su įvairiomis žmonių grupėmis jam ten ne pirmą ir ne antrą kartą.
„Apskritai – žmonių fotografija yra nepaprastai įdomi fotografijos sritis. Ypatingai tuomet, kai neriboja trumpas laikas, o gali lėtai vaikščioti, bendrauti.
Tiek įdomių istorijų tenka išgirsti, geriau suprasti mūsų šalį, visuomenės bruožus. Tai didelis malonumas ir labai vertinga patirtis“, 0 kalbėjo menininkas.
A.Morozovas tikisi, kad pačiai Karmėlavos bendruomenei tai padės lengviau susipažinti su pačia savimi, suprasti kokioje vietoje jie gyvena. Tam, anot jo, visuomet padeda žvilgsnis iš šalies.
„Būsiu laimingas, jei dėl vienos ar kitos fotografijos kažkas atvyks pasivaikščioti po mažai pažįstamą Karmėlavą“, – sakė A.Morozovas.
