Kaunui ir Kauno rajonui tapus Europos kultūros sostine atsivėrė naujos galimybės kultūrą priartinti prie kiekvieno žmogaus. Būtent todėl festivalis „Kino pavasaris“ kartu su lietuvišką kiną palaikančiu pagrindiniu projekto partneriu „Telia“ pristatė unikalią idėją – vos kelioms dienoms Karmėlavoje duris atvėrė kino teatras. Jis skirtas tik vienam filmui – Lauryno Bareišos režisuotiems „Piligrimams“.
Projektas „Piligrimai“ grįžta namo: kino teatras Karmėlavoje“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Filmas – kaip patyrimas
„Piligrimuose“ pasakojama istorija apie į Karmėlavą atvykstančius Paulių ir Indrę.
Prieš ketverius metus ten buvo nužudytas Pauliaus brolis, Indrės vaikinas Matas. Paulius mėgina išsiaiškinti įvykio aplinkybes, Indrė bando jį sulaikyti nuo neapgalvotų veiksmų, tačiau netrukus ji ima abejoti šios kelionės prasme.
Galiausiai juodu patys sau turės atsakyti, kam reikėjo čia važiuoti ir ką ši kelionė pakeitė.
„Šis filmas yra kaip patyrimas, jis kalba apie susitaikymą su netektimi. Pusantros valandos – laikas, kai galima pabūti su istorija, pamąstyti. Filmas neturi labai aiškios išvados, o veikėjai su ta pačia situacija susitvarko skirtingai. Ir žiūrovai priims kiekvienas kitaip. Manau, kad dabar yra svarbus laikas pabūti su šia tema“, – kalbėjo L. Bareiša.
„Piligrimai“– L. Bareišos vaikystės miestelyje
Filmas per 17 dienų buvo nufilmuotas Karmėlavoje – Kauno rajono miestelyje, kuriame pirmuosius savo penkerius gyvenimo metus praleido L.Bareiša.
Tačiau, pasak režisieriaus, Karmėlava sulig tuo jam nesibaigė – čia gyveno seneliai, vasarnamį turėjo tėvai. Tad L.Bareišos keliai ne kartą sukdavo į Karmėlavą.
„Pats filmas nebuvo kuriamas būtent Karmėlavai, jo veiksmas turėjo vykti mažesniame miestelyje. Kadangi Karmėlava man pažįstama – pasirinkau ją. Aš čia viską žinau, viską pažįstu. Ši vieta pasirodė tvirtas pagrindas filmavimui. Karmėlavoje turėjome tam tikrų kontaktų su vietiniais“, – kalbėjo režisierius.
Filmavo įvairiose vietose
L. Bareiša pasakojo, kad idėja įkurti laikiną kino teatrą Karmėlavoje kilo „Kino pavasario“ komandai.
„Jie pradėjo filmą platinti ir galvoti, kaip jį pristatyti Lietuvos žiūrovams. Taip ta mintis ir kilo. Labai smagu, kad galima atvežti filmą į tą vietą, kur jis buvo nufilmuotas. Lietuvoje yra mažas kino teatrų tinklas ir už didžiųjų miestų žiūrovai negali pamatyti“, – svarstė L. Bareiša.
Be to, pasak režisieriaus, šis projektas nėra tik filmas, tačiau ir patyrimas pabūnant filmavimo vietoje, pamatant, pajuntant: „Manau, kad man, kaip žiūrovui, tai būtų įdomu.“
Kūrybinė grupė filmavo įvairiose Karmėlavos vietose – viešose erdvėse, kapinėse, žmonių namuose, mokyklos stadione.
„Filmo gamyba yra normalaus gyvenimo trukdis, tačiau vietinė bendruomenė priėmė geranoriškai, kantriai. Vilniuje filmuoti įprasčiau, nes žmonės žino, matę, o kitur gali kilti klausimų. Bet viskas praėjo labai sklandžiai ir dėl to esame dėkingi“, – pasakojo L. Bareiša.
Filmą lydi paroda
Kino teatro konstrukcijos iškilo vienoje filmo lokacijų, čia veikia ir filmo užkulisius atskleidžianti paroda.
Tada, kai „Piligrimai“ buvo filmuojami, pirmasis režisieriaus asistentas, animatorius Robertas Nevecka po kiekvienos filmavimo pamainos piešdavo po vieną su filmu susijusią iliustraciją. „Kino pavasario“ komandai kilo mintis, kad šios iliustracijos gali tapti paroda.
Pasižiūrėjus filmą visi kviečiami pratęsti patirtį ir atrasti kitas „Piligrimų“ lokacijas – tam padės specialus maršrutas KOSMOS APP programėlėje.
„Yra daug paprastos sėkmės“
Tada, kai „Piligrimai“ laimėjo Venecijos kino festivalyje, emocijų neslėpė kūrybinė komanda.
„Esame šoke ir čia tiesiog yra neįtikėtina. Tikrai nesitikėjome ir negalime patikėti. Čia yra mano ir Lauryno pirmas pilnametražis filmas. Tiesiog, nežinau, vieną kartą per amžius taip nutinka, kad lietuviškas filmas būna taip įvertintas. Esame labai labai laimingi“, – sakė prodiuserė Klementina Remeikaitė.
Paklaustas, kas lemia filmo sėkmę, L.Bareiša svarstė, kad vieno atsakymo nėra.
„Jei žinočiau... Labai daug yra ir paprastos sėkmės. Pasiseka. Priklauso ir nuo konteksto, kada ir kaip tu jį parodai, koks tuo metu laikas. O daugiau nežinau. Kai (režisieriai) kuria filmus – sudeda visas savo jėgas. Ir aš taip pat. Gal mums labiau pasisekė?“ – kalbėjo L. Bareiša.
Lietuviškas kinas – įvairus
Režisieriaus nuomone, nebūtų teisinga apie lietuvišką kiną kalbėti apibendrintai, įvilkti į į tam tikro žanro rėmus ar temas: „Labai daug skirtingų režisierių, lietuviškas kinas juda į visas puses ir galėtum atrasti kiekvieno žanro pavyzdžių.“
Pats L. Bareiša detektyvo žanrą mėgsta dėl to, kad tokiame filme informacija pateikiama po truputį ir taip režisierius gali vesti žiūrovą, kartu eidamas pats.
„Piligrimai“, pasak L.Bareišos, yra tarsi dviejų skirtingų sluoksnių – vienas dėmesio išlaikymas, kitas – emocijos: „Kas išlaiko dėmesį kine? Tai priklauso nuo filmo. Vienuose filmuose siužetiniai vingiai, kitur pats vaizdas, aktorių kuriami ypatingi personažai. Primas sluoksnis kaip ginklas, o tema ir turinys yra šoviniai. Geras filmas turi turėti abu: ir paviršinį sluoksnį, ir antrą planą.“
- Pagrindinius vaidmenis „Piligrimuose“ sukūrė kylantys ir jau žinomi jaunosios kartos aktoriai – Gabija Bargailaitė, Giedrius Kiela, Indrė Patkauskaitė ir Paulius Markevičius.
- Prie filmo kūrimo prisidėjo žinomi Lietuvos kino profesionalai – operatorius Narvydas Naujalis, dailininkė Sigita Šimkūnaitė ir kiti. Filmo prodiuserė Klementina Remeikaitė („Afterschool“).
