Jie Kauną raizgys ir šiais metais, o idėjos sumanytojai sako, kad projektas bus tęstinis.
„KEKTO“ – taip pavadintas gatvės meno projektas apie būtybę, galinčią valdyti vandens jėgas. Pagrindinis jo personažas aštuonkojis Kekto yra potvynių ir atoslūgių magistras.
„Jis nenuspėjamas, šiek tiek bauginantis, nutrūktgalviškas, tačiau teigiamas personažas. Šis projektas tapo ir Kauno – Europos kultūros sostinės 2022 dalimi. Jam rūpi kultūra ir menas, todėl tam, kad pasiektume šias sritis, pasitelkiama gatvės meno kalba“, – sako aštuonkojo sumanytojai ir įgyvendintojai kauniečiai Tadas „Plūgas“ Vincaitis, Mindaugas Arlinskas ir Kristina Lisauskė.
Idėja apie projektą kilo T.Vincaičiui. „Aš gyvenu Petrašiūnuose ir dažnai einu pasivaikščioti prie Kauno marių. Vis nužiūrėdavau hidroelektrinę, kurios plokštumos man pasirodė labai patrauklios kokiam nors piešiniui. Marios pasufleravo, kad tai turėtų būti koks nors vandens gyvis“, – sakė T.Vincaitis.
Netrukus, trims bičiuliams susėdus kavinėje, atsirado ir gyvūno idėja – nutarta, jog tai bus aštuonkojis. Vandens gyvis pasirinktas visų pirma todėl, kad Kaunas yra upių miestas.
KEKTO apgyvendinamas įvairiose miesto erdvėse, tačiau ypač svarbios erdvės aplink upes.
Ši būtybė, keliaudama per miestą, jį tyrinėja bei palieka savo žymę – milžiniškus čiuptuvus.
„Upės – tai tarsi čiuptuvai, jos vienija miestą įnešdamos į jį gyvybės, lygiai taip pat čiuptuvai projekte pasitelkiami kaip įrankis, kuris neišvengiamai įtraukia į kultūrinę veiklą“, – sako kūrėjai.
Be to, apie mitinio Kauno žvėries sukūrimą kalbėjo ir „Kaunas 2022“ ambasadorius Rytis Zemkauskas.
Tad KEKTO tapo Kaunas – Europos kultūros sostinės 2022 žvėries draugas, padėjėjas, padėsiantis žadinti miestą.
„Nors KEKTO buvo sumanytas kaip visiškai nepriklausomas, tačiau mus pastebėjo „Kaunas 2022“ atstovai ir pakvietė prisijungti prie Kauno – Europos kultūros sostinės projektų“, – sakė vienas iš aštuonkojo kūrėjų M.Arlinskas.
Aštuonkojis gimė pernai, kai išlindo iš vandens – fontano prie Kauno paveikslų galerijos. O jo idėjos autoriai sako, kad aštuonkojo čiuptuvai šiemet toliau raizgys miesto erdves.
Jau šių metų pavasarį vandens gyvūnas atsiras ant didelės sienos, tačiau kur jis bus, kūrėjai kol kas neatskleidžia.
Piešti jį taip pat bus kviečiami ir vaikai, galbūt – menininkai iš užsienio. Menininkai taip pat nori parodyti ir tai, kad grafičio menas nėra tik „paišymas ant sienų“.
„Juolab kad Tadas yra vienas žymiausių grafičio menininkų Lietuvoje“, – sakė M.Arlinskas.
Kūrėjai pasakoja viską darę savo iniciatyva ir savo lėšomis. Nors pripažįsta, kad rėmėjų jiems reiktų, tačiau be dvejonių atsisakė alkoholio gamintojų siūlomos paramos.
Pasak M.Arlinsko, kuriant aštuonkojį, ypač – rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse, labai skatinami dalyvauti ir vaikai, todėl alkoholio gamintojų parama tiesiog netinka.
KEKTO projektas nėra tik piešimas. Nors skirtingose erdvėse atsiradę aštuonkojo čiuptuvai tą vietą atgaivina, tačiau labai svarbi projekto dalis yra kūrybinės animacijos dirbtuvės, o vėliau, svarsto kūrėjai, prie čiuptuvais apraizgytų miesto erdvių galėtų vykti ir audiovizualiniai performansai ar kiti, visuomenę suburiantys ir bendrai veiklai įtraukiantys renginiai.
Personažo žinomumui kurti ir KEKTO istorijai pasakoti kuriami animaciniai klipai. Numatomos mažiausiai septynios vietos, kuriose bus tapomi milžiniški čiuptuvai.
„Esame nužiūrėję jam vietelę ir prie HES’o. Juk Kauno marios atsirado užliejus čia buvusius kaimus, tad vandens gyvio čiuptuvas drauge pasakos ir vietos istoriją, privers čia besilankančius ja pasidomėti. Bus tiesiog įdomiau“, – kalbėjo K.Lisauskė.
Pernai pirmą kartą kauniečius pakvietę į „aštuonkojo gimimo“ renginį kūrėjai džiaugiasi, jog jis pasiteisino – susirinkę žmonės smagiai ir kūrybiškai praleido dieną, o vakare surengtas „Kultūringo kino“ seansas.
„Gali metų metus rašyti projektus, ieškoti įkvėpimo, formuoti komandas ir kelti tikslus. O gali tiesiog susėsti kavinėje ir jau po kelių savaičių kviesti į naujo mitinio herojaus sutiktuves.
KEKTO yra personažas, kuriam rūpi tai, kuo gyvena Kaunas, čia vykstantys meno, kultūros, paveldo procesai. Apie juos KEKTO kalba savo kalba“, – sakė kauniečiai.
