Ši advokatų kontora – projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rėmėja ir partnerė, nuo 2019 m. kuruojanti teisinius programos pasirengimo bei organizavimo aspektus. Daugiau nei 20 metų veikiančią ir tarptautinį verslo advokatų kontorų tinklą „Magnusson“ Lietuvoje atstovaujančią advokatų profesinę bendrija su „Kaunas 2022“ glaudžiai sieja ne tik gimtasis miestas, bet ir multikultūriškumas, nes tinklas veikia ne tik Baltijos, bet ir Šiaurės šalių rinkose.
Evaldas Rapolas – verslo teisės advokatas, kurio profesiniai pasiekimai yra pripažįstami tarptautiniu mastu – prestižinis teisės žinynas „The Legal500 EMEA“ jau septintus metus iš eilės E.Rapolą įtraukia tarp labiausiai rekomenduojamų ginčų sprendimo advokatų Lietuvoje.
Taip pat E. Rapolas užima Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų Tarybos nario pareigas bei yra aktyviai įsitraukęs į tarptautinės profesinės bendruomenės veiklą – kasmet prisideda prie tarptautinės advokatų asociacijos (IBA) konferencijos „Law firm management“ organizavimo, skaito pranešimus.
Pokalbis su E.Rapolu – apie Kauną, kultūros ir teisės bendrumus, kurie, sako pašnekovas, yra labai ryškūs.
– Kodėl nutarėte prisidėti prie „Kaunas 2022“? Kokia, jūsų nuomone, tokios partnerystės nauda, prasmė tiek vienai, tiek kitai pusei?
– Viena iš esminių priežasčių – kontora savo veiklą pradėjo būtent Kaune. Nors dabar biurus turime bei klientus aptarnaujame ir Vilniuje, ir Kaune, mūsų ištakos yra būtent Kaune. Daugumai mūsų darbuotojų Kaunas taip pat yra gimtasis miestas, tad bendradarbiavimo idėja natūraliai buvo labai artima.
Žvelgiant iš kitos pusės – atstovaujame europinę verslo advokatų kontorą ir nuolat pristatome savo veiklą Lietuvoje kitose Europos šalyse dirbantiems verslams, bendradarbiaujame su daugybe kitų šalių kolegų ir partnerių, tad „ėjimas į Europą“ mums tikrai nesvetimas.
Kultūrinė įvairovė mums irgi artima. Juk kultūra yra kiekvieno žmogaus gyvenime: mes einame į teatrus, laviname savo vaikus, mūsų kasdienybėje visada veikia visas spektras kultūrinių dalykų. Be kultūros būtume tie, kurie tik išmano savo amatą. Geras gydytojas, geras teisininkas – jis turi turėti daugiau nei tik bendrą išsilavinimą ir kultūra prie prie to labai stipriai prisideda.
Vienas iš mūsų kontoros projektų buvo „Žalgirio“ arena, kuri, dabar galiu drąsiai teigti, praturtino Kauno kultūrinį gyvenimą, suteikdama erdvę tik sostinėje iki tol vykusiems sporto, meno ir kultūros renginiams. Šį projektą teisiniu keliu lydėjome nuo pat pirmojo akmens padėjimo iki krepšinio čempionato pabaigos. Asmeniškai didžiuojuosi, kad tai yra vienas iš tokių retų projektų, kuris ne tik buvo įgyvendintas pigiau, nei pradinė kaina, bet ir išvengė tokio masto projektams būdingų teisinių skandalų bei sėkmingai laimėjo visuomenei nematomas statybas lydinčias arbitražo bylas.
Europos kultūros sostinei mes turime tokį patį tikslą – kad projektas būtų įgyvendintas sklandžiai, tvarkingai ir be teisinių trukdžių.
O kalbant apie partnerystės su „Kaunas 2022“ naudą mums – tai ji vienareikšmiškai didina mūsų kūrybiškumą. Nors už projekto stovinti organizacija teisiniu požiūriu nedaug skiriasi nuo mūsų įprastai aptarnaujamų verslų, spręsdami jų klausimus neretai turime į juos pažvelgti iš mums ne tokio įprasto kultūros atstovo taško, o tai, be abejo, plečia mūsų mąstymo horizontus.
– O teisė ir kultūra – dvi visiškai skirtingos kryptys?
– Aš nesakyčiau, kad jos skirtingos – juk geras teisininkas, stiprus advokatas turi būti kūrybiškas. Tai vienas iš esminių dalykų šioje specialybėje.
Pavyzdžiui, pažvelkime į teismo procesą. Juk savo forma (būtent forma, o ne turiniu) jis labai panašus į vaidinimą, spektaklį. Teisme yra aiškios rolės, mantijos, numatytas procesas, kurį gal net galima prilyginti scenarijui, čia labai svarbus argumentų pristatymas, balso tembras, mimika, kūno kalba. Mūsų tikslas – pasitelkiant teisinius instrumentus įtikinti, įrodyti atstovaujamo kliento teisybę.
Todėl posakis, kad teisė – sausas dalykas, o kultūra – saviraiška, nėra teisingas.
– Kartą vienas aktorius pasakė: norėjau studijuoti teisę, bet pasirinkau aktorystę, o juk su savo aktoriniu talentu visas bylas laimėčiau.
– Taip, yra tiesos. Bet reikėtų ir įrodymų (juokiasi). Teisė, kurią mes matome filmuose, ir teisė, su kuria susiduriame realiame gyvenime – skiriasi.
– Jūs pats taip pat priėmėte kvietimą būti „Kaunas 2022“ ambasadoriumi. Kodėl?
– Kaunas man asmeniškai labai artimas. Čia užaugau, studijavau, o šiandien gyvenu ir dirbu, tad galimybė prisijungti prie Kauno ambasadorių būrio – ypatinga.
Mano visas gyvenimas yra susijęs su Kaunu. Skaitau paskaitas Vytauto Didžiojo universitete, esu išrinktas į Kauno pramonės ir prekybos rūmų tarybą. Kai esi kaunietis, norisi, kad pats galėtum savo miestu didžiuotis. Tačiau tam, kad galėtum juo didžiuotis, prie to reikia prisidėti.
– Kuo jums įdomus, savitas pats Kaunas?
– Visų pirma, tai – gyvas, dar augantis miestas. Jei tu turi noro, idėjų, užsispyrimo – visada gali atrasti, ką jame veikti, kaip save realizuoti.
Kaunas mano ateities vizijoje – gyvas, pulsuojantis, kuriantis laisvų žmonių miestas, kuriame kiekvienas gali rasti galimybę save realizuoti. Tai miestas, kuris įtraukia. Nesvarbu, kas tu bebūtum ir kuo beužsiimtum, jis įsuka tave į savo gyvenimą ir kartu padeda tau realizuotis. Tai ne statiškas, ne užsidaręs, ne pasidalinęs į interesų grupes, o atviras žmonėms ir idėjoms miestas.
– Kokio virsmo, pokyčio tikitės kalbant apie Europos kultūros sostinės metus? Kokios vertės miestui ir rajonui tai suteiks, o gal – jau suteikė?
– Manau, kad šis statusas jau suteikė gana didelę vertę. Europos kultūros sostinės strategija, tikslai nėra tik vienerių metų statusas. Esminis tikslas – kad miestas išlaikytų savo pasirinktą strategiją, kad liktų tai, kas per pasiruošimo metus ir pačiais kultūros sostinės metais buvo ir bus padaryta.
Tikiuosi, kad tai turės ilgalaikį edukacinį, kultūrinį, socialinį ir ekonominį poveikį tolesnei Kauno miesto plėtrai bei skatins ne tik vietos, bet ir tarptautinius kultūros ir meno atstovus aktyviau bendradarbiauti ir kurti būtent Kaune, taip prisidedant prie didesnės kultūrinių renginių ir veiklų įvairovės, prieinamos kiekvienam kauniečiui ir miesto svečiui.
Kitais metais kultūros lygmuo bus kilstelėtas pakankamai aukštai ir svarbu, kad ši kartelė išsilaikytų. Tai, mano nuomone, būtų pati didžiausia vertė Kaunui.
