Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kaunas: iš laikinosios – į šiuolaikinę sostinę

Jei kultūros srityje Kauną reiktų įvardyti skaičiais, jiems tikrai neužtektų net kelių rankų pirštų. Pavyzdžiui, Kaune veikia 58 bibliotekos, 29 muziejai, čia yra 1556 kultūrinio paveldo objektai, 13 teatrų, keturi teatro festivaliai ir vyksta devyni šiuolaikinio meno forumai. Tačiau ką daryti, kad į kultūrinius renginius kelią atrastų kuo daugiau kauniečių?
Kaunas 2022/platforma "Atsibusk, sukrusk"
Kaunas 2022/platforma „Atsibusk, sukrusk“ / Remio Ščerbausko nuotr.

Kauno kultūros organizacijas šią savaitę į pirmąjį susitikimą pakvietė projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ kuratoriai, pristatę platformą „Atsibusk, sukrusk“, kuri yra „Kultūros tempo akademijos“ dalis.

Įvairių Kauno kultūrinių įstaigų atstovai kartu diskutavo apie tai, kaip pažadinti Kauną, įsitraukti į bendrus projektus, kurie nebūtų trumpalaikiai.

„Norime sukurti atmosferą, kad kultūros reiktų didesniam kiekiui žmonių ir kad vykdomi projektai nebūtų uždari, taip pat gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą“, – sakė projekto „Kaunas 2022“ meno vadovė Virginija Vitkienė.

Pagrindinėje „Kaunas 2022“ programoje užfiksuota vizija – tapti šiuolaikine sostine, atsikračiusia laikinumo šešėlio ir kuriančia atvirą miestą, kuriame kiekvienas pilietis aktyviai dalyvauja kultūrinėje patirtyje.

Taigi metai iki 2022-ųjų yra prasminga kelionė, naujam iššūkiui sujungianti kultūros kūrėjus ir visus miesto gyventojus. Kultūros lauko pokyčių platforma „Atsibusk, sukrusk“ taps šios kelionės palydovu, siekiančiu sustiprinti kultūros sektorių, atskleisti jo galimybes bei padėti pasirengti 2022 metų iššūkiams.

Remio Ščerbausko nuotr. /Kaunas 2022/platformos „Atsibusk, sukrusk“ pristatymas
Remio Ščerbausko nuotr. /Kaunas 2022/platformos „Atsibusk, sukrusk“ pristatymas

„Kviečiame kultūros organizacijas, savo partnerius, menininkus ir bendruomenes įsitraukti į netikėtas partnerystes, išbandyti inovatyvius kūrybos modelius, inicijuoti naujus eksperimentinius bendradarbiavimo modelius ne tik tarp skirtingų sektorių, bet ir su Europos šalių partneriais“, – sako platformos „Atsibusk, sukrusk“ kuratorė Daiva Citvarienė.

Susitikimuose kartu su kultūros organizacijų atstovais svarstomas ir kultūros institucijų vaidmuo Europos kultūros sostinės programoje, organizacijų įsitraukimo galimybės, projektų kriterijai ir kiti klausimai.

Projekto „Kaunas 2022“ pagrindinis tikslas – iš laikinosios tapti šiuolaikine sostine, o pati programa savo dydžiu ir keliamais tikslais įvardijama kaip vienas iš didžiausių visoje Europoje vykdomų kompleksinių kultūros projektų.

Prie šiuolaikinio Kauno kūrimo kviečiamos jungtis įvairios Kauno mieste ir rajone veikiančios kultūros ar visuomeninės įstaigos. Susitikimai ir diskusijos bus rengiamos ir ateityje.

„Šis pradžios periodas yra susipažinimo, dialogo, problemų ir bendrų sąlyčio taškų ieškojimas. Tokių susitikimų, kuriuose dalysimės patirtimi, diskutuosime ir kartu ieškosime sprendimų, bus daug“, – sakė D.Citvarienė.

Iki 2022 metų, kol Kaunas taps Europos kultūros sostine, programos rengėjai numatę įgyvendinti skirtingas idėjas, į veiklas įtraukti ne tik Kauno, tačiau ir Kauno rajono bendruomenes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos