Istorijų festivalis baigėsi ten, kur prasidėjęs – Ramybės parke. Čia susitikę keturių skirtingų konfesijų dvasininkai ne tik palaimino miestą ir miestiečius.
Pasak organizatorių, parkas simbolizuoja abipusės pagarbos erdvę, kurioje sugyvena skirtingos kultūros ir tradicijos. Senosios Kauno kapinės savo kultūrine įvairove bei istorija yra viena įdomiausių, turtingiausių Kauno vietų, kur amžino poilsio vietą rado keturių religijų tikintieji, žymiausi Kauno gyventojai.
Keturių dvasininkų palaiminimas tapo ir simboliniu dialogo, atvirumo, ir pagarbos ženklu, palinkėjimu, kad kiekvienas atrastų savyje empatijos, užuojautos bei bendrystės, o miestas taptų tolerancijos ir skirtingų kultūrų susitikimo vieta.
Apie tai kalbėjo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ programos „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė, teigdama, kad tai, kas vyko Ramybės parke, buvo pagarba savo praeičiai, miestiečiams, žmonėms, kurie čia palaidoti, kurie kūrė šį miestą.
„Buvo savaitė nuostabios kelionės. Šiandien aš matau ir tikiu, kad dalyvaujame istoriniame įvykyje, kai keturių konfesijų, religijų, kultūrų ir tradicijų žmonės čia kalba apie tai, kad mes visi galime būti kartu, gerbti vienas kitą būti atviri vieni kitiems. Būtent tai ir nori pasakyti Istorijų festivalis.
Esu dėkinga, kad šie dvasininkai palaimino mus, mūsų miestą ir mūsų darbus. Tikiuosi, kad su visų mūsų pagalba į šį miestą tamsios dienos negrįš“, – sakė D.Citvarienė.
Istorijų festivalį, kuris ketina tapti tradiciniu Kauno renginiu, organizavo „Kaunas 2022“, o jo metu buvo galima apsilankyti maždaug pusšimtyje įvairių renginių.
Istorijų festivalio atidaryme muzikinę kantatą „Ramybės. Ramybės...“ atliko specialiai šiai progai suburtas „Istorijų choras“, veikė parodos, Ramybės parke apsigyveno britų menininkės Jenny Kagan interaktyvi šviesos ir garso instaliacija, nuskambėjo Kauno geto orkestrui atminti skirtas koncertas bei vyko kiti renginiai.
