Praėjusį savaitgalį švenčiant Kauno gimtadienį atidarytas ir kultūrinis upių sezonas. Nepabūgę oro prognozių dalis miestiečių šeštadienį Kauno gimtadienį šventė plaukdami miesto Neries ir Nemuno kultūriniais maršrutais. Tai – jau antrasis „Švęskime upę!“ sezonas.
„Taip kvietėme miestiečius kartu kurti upių šventę, o iniciatyva ir toliau bus atvira visiems – vietos bendruomenėms, kūrybininkams, menininkams. Mes turime upes, miestas įsikūręs prie upių, todėl norime jas ir jų pakrantes įveiklinti, paieškoti naujų kultūrinių reiškinių, bendrysčių.
Šiemet nusprendėme, kad „Švęskime upę!“ galėtų tapti kasmetiniu renginiu. Jis puikiai pradėtų kultūrinių upių sezoną Kaune. Labai simboliška tai daryti per miesto gimtadienį“, – sakė R.Puikytė.
Renginį organizavo bendraminčių iniciatyva „Švęskime upę!“: „Fluxus Labas! Senamiestis“, Vilijampolės bendruomenės centras „Veršva“, iniciatyva „Kita Neries pusė“, VšĮ „Moterų erdvės“. Prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ bendruomenių programa „Fluxus Labas!“.
Upėse ieškojo muzikos skambesio
Šiais metais dėl karantino sąlygų organizatoriai negalėjo įgyvendinti visos programos, kaip buvo planavę.
„Tad šiais metais pasiūlėme plaukti dviem kultūriniais upių maršrutais – Nerimi ir Nemunu. Dalyvavo muzikos atlikėjai, vietos bendruomenės, pavieniai žmonės – iš viso jų susirinko apie 150. Džiaugiamės, kad pavyko juos suburti“, – kalbėjo R.Puikytė.
Kviesdami plaukti upėmis organizatoriai akcentavo kultūrinius mainus. Patirtis suvieniję „Slackline Lietuva“ ir KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ nariai entuziastai po Trijų mergelių tiltu kybodami 30 metrų virš Nemuno aukštyje savo pasirodymais stebino irkluojančius baidares ir plaustus.
Kone renginio išvakarėse muzikos atlikėjo Giedriaus Balbierio iniciatyva kartu su pianiste Roberta Daugėlaite ir smuikininke Ieva Laučkaite suburta G19 trio Nemune surengė neeilinį koncertą. Atlikti muzikinius kūrinius ir improvizacijas patiems irkluojant kanojas – pirma tokia jų patirtis, kuri paliko daug teigiamų emocijų ir atlikėjams, ir plaukiantiesiems.
Į kultūrinį upės maršrutą įsitraukė ir sutartinių giedotojų grupė „Kadujo“, renginio dieną su savo instrumentais prie jų prisijungė muzikos atlikėjai Renatas Savickas ir Tomas Petkevičius. Pirmą kartą susitikę ir drauge plaukdami Nerimi plaustu, jie ieškojo bendrų skambesių.
Nors užklumpantis stiprus lietus neleido įgyvendinti dalies numatytų kultūrinių mainų upėse, aleksotiškių komivojažieriams jis nekliudė surengti pasirodymą ties Napoleono kalnu. O Šančiuose įsikūrusios „No Name studio“ fotomenininkai įamžino neeilines plaukimo akimirkas, kuriose nuostabiais kampais ir kitaip atsiveria miesto vaizdai.
Upių pakrantėse įsikūrusios vietos bendruomenės nepraleido galimybės ir kūrybingai pasveikino plaukiančiuosius – petrašiūniškiai specialiai parengtu apšilimu ir palinkėjimais išlydėjo starte, o Vilijampolės „Veršvos“ narės nupintais vainikais pasitiko dalyvius maršruto gale.
Renginio organizatorius maloniai nustebino ir plaukusieji savadarbiais plaustais.
Iš gatvės to nepamatysi
Tačiau „Švęskime upę!“ nėra tik apie tai. Švęsti upes kauniečius ir Kauno rajono gyventojus iniciatyvos sumanytojai kviečia nuolat. Švęsti upes paprastai – jaučiant, kad čia, paupiuose ir upėse, teka kitas gyvenimas. Pajusti visas upių sroves. Atrasti jas kasdienybėje.
„Yra paslaugų teikėjai, kurie siūlo po darbo valandų sėstis į baidares ir plaukti Nemunu ar Nerimi. Ir jie tai daro ne vienerius metus, tik mažai miestiečių dar žino. Vienas romantiškiausių ir gražiausių maršrutų – plaukti Nemunu leidžiantis saulei. Esu daugybę kartų mačiusi, kaip plaukia baidarės santakoje, leidžiantis saulei. Be galo didelis atradimas.
Ir miestas iš upės atrodo visiškai kitaip – matosi kitos jungtys, taip pat, kur kuriasi bendruomenės, vietos gyvenvietės, kokios gražios ir neišbetonuotos yra prieigos upių pakrantėse. Žmonės žvejoja, maudosi, o pakrantėje – staliukai. Visa tai – mūsų mieste, tik iš gatvės to nepamatysi“, – kalbėjo R.Puikytė.
Upė jungia ir žmones
Upės įkvepia. R.Puikytė pasakoja, kad jomis galima džiaugtis ne tik plaukiant, tačiau ir leidžiant laiką paupiuose.
„Pernai išbandėme ne vieną kūrybinę veiklą upių pakrantėse. Su bendruomene darėme rankdarbius, dainavome folkloro dainas, sutartines, šokome Lotynų Amerikos šokius. Kvietėme visus miestiečius prisijungti – atrasti erdves, pievas, kur galima šokti, pabūti, kartu dainuoti, kurti. Planuojame tą daryti ir šiemet – nedidelėmis grupėmis“, – kalbėjo R.Puikytė.
Vasaros metu ketinama tęsti 2020 metais įgyvendintas veiklas upių pakrantėse. Į jas kviečiami kuriantys bei ne tokie aktyvūs kultūros dalyviai – susigundantys, bet dar nebandę dainuoti folkloro dainų, piešti, tapyti ar šokti Lotynų Amerikos šokių.
Vidurvasarį, liepos 23 d., planuojamas ir bendruomenių pleneras, kuris vieną dieną vyks trijose Nemuno pakrantėse tuo pačiu metu: „Plenere kviesime dalyvauti vietos bendruomenes, mėgėjus ir profesionalius menininkus. Juk upė yra įkvėpusi daug menininkų.“
Idėja gimė kelionėje
„Kaip atsirado ši iniciatyva? Aš pati nuo 2019 metų esu įsitraukusi į „Fluxus Labas! Senamiestis“ („Kaunas 2022“ bendruomenių laboratorijos) kūrybines veiklas.
Upių idėja gimė paprastai, bendraujant su Vilijampolės kūrybininkais. Mes matėme, kad upė mus sujungia – turime ją bendrą. O mintis kilo, kai keliavome į Rijekos karnavalą Kroatijoje. Tai buvo „Kaunas 2022“ iniciatyva, ir kelionėje užsimezgė bendruomeninės draugystės. Esame trys iniciatorės – aš, Vitalija ir Gita. Labai džiaugiamės, kad turėjome palaikymą iš „Fluxus Labas“, be to, yra idėjų ateičiai.
Kai dviejų didžiųjų Lietuvos upių santakoje kūrėsi Kaunas, daugelį metų upės gyventojams tai reiškė ryšius ir mainus. Šiandien upės mus visus, gyvenančius skirtinguose mikrorajonuose, sujungia į vientisą miestą, o naujus ryšius ir kultūrinius mainus, kultūros ir bendrystės reiškinius kuriame patys.
Labai tikiuosi, kad vandens transportas ir turizmas Kaune bus plėtojamas, kad jis atgis, nepaisant to, kad pakrantės yra gana smarkiai apstatomos ir virsta privačiomis zonomis. Dėl pakrančių apgyvendinimo mažėja galimybių net įlipti į plaustus ar baidares. Bet į ateitį žvelgiu optimistiškai“, – sakė R.Puikytė.
Kaune ir Kauno rajone vyksta ir daugiau veiklų, susijusių su upėmis
Panemunė – 2022 metų renginys
Festivalis „Pojūčių šilas“ - tai kvietimas susitikti vietos bendruomenei ir įvairių sričių profesionalams (menininkams, gamtininkams, žolininkams) bei kartu kurti žemės meno / vaizdo / garso instaliacijas, dalyvauti patyriminiuose užsiėmimuose, dirbtuvėse ir kt. Jų metu dalyviai bus kviečiami pažinti mišką per penkis žmogaus sensorikos kanalus: regą, klausą, uoslę, skonį, lytėjimą ir taip iš naujo atrasti miško grožį - nepatobulintą, nepritaikytą, tokį, koks jis yra. Renginio organizatoriai skatina ne tik tiesiogiai patirti šilą, bet ir atkreipti dėmesį į šiandienos ekologines problemas, žmogaus įtaką planetai.
Petrašiūnai – 2022 metų renginys
Modernusis Kaunas nebeįsivaizduojamas be vienos iš savo puošmenų – Kauno marių, didžiausio dirbtinio vandens telkinio Lietuvoje. „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ ir Petrašiūnų bendruomenės iniciatyva 2022 m. vasarą įvyks Kauno marių šventė. Jos tikslas – aktualizuoti Kauno marių svarbą miesto veide, suburti Petrašiūnų bendruomenę ir parodyti miestiečiams aplink šį vandens telkinį vykstančių veiklų spektrą. Šventė vyks buvusiame Kauno „Žalgirio“ jachtklube.
TẽKA - kultūrinė upių tyrimų platforma
Šiuolaikinė sostinė į upes turi atsisukti šiuolaikiškai! Projekto UPYNĖS metu, 2022 m. vasarą TẽKA komanda kviečia miesto gyventojus, nelaukiant didelių investicijų į upės gaivinimą, judėti prie vandens ir užmegzti savo pačių dialogą su upe bei kito kranto gyventojais, dalyvaujant unikaliame socialiniame upės žaidime! Daugiau informacijos pristatysime 2022 m. pradžioje.
Šiuolaikinės seniūnijos
Tiek šiais, tiek Europos kultūros sostinės titulo metais ,,Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto dalyvės: Vilkija, Kačerginė ir Kulautuva, kvies vietos bendruomenes renginių metu pasidžiaugti natūralios gamtos reiškiniais. Vilkijoje laukia Vidurvasario šventė, kurios ateities tikslas – keltu sujungti du Nemuno krantus. Šios upės pakrantė taps ir Kačerginėje vyksiančių kelių klasikinės muzikos koncertų scena. Kulautuvos bendruomenės šventė ir bendruomeninio spektaklio pristatymas vyks pušyno ir šalia tekančio Nemuno jungties aplinkoje. Kitais metais dviračių taku (Akademija-Zapyškis), kuris driekiasi lygiagrečiai Nemuno, keliaus italų šiuolaikinio cirko režisieriaus R. Magro spektaklis. Šie renginiai nėra teorinės paskaitos apie tai, kuo yra svarbi gamta ir jos būvis mūsų kasdienybėje – tai vyksmai, kviečiantys atvykti, pažinti ir pajusti gamtą, upes bei jų reikšmę ir kuriamą atmosferą, kurios neatkartotų jokie scenografiniai sumanymai
Landšafto festivalis
Landšafto dizaino festivalis MAGENTA gimė Kaune ne be priežasties. Kaune, ypatingai nuo landšafto priklausančiame mieste, kurio urbanistinę plėtrą istoriškai įtakojo Nemuno ir Neries upių santaka, slėniai ir mažųjų upelių griovų šlaitai, dirbtinio Kauno marių tvenkinio krantai, privalėjo gimti upėms ir aplinkai dedikuotas festivalis. Mieste, kuriam ėmė trūkti diskusijos, argumentų, kūrybiškų ir taktiškų spendimų. MAGENTA siekia šią spragą užpildyti kūrėjų idėjomis ir projektais, realizuoti subtilius paupių ir viešų erdvių humanizavimo projektus, skatinti kryptingas veiklas ir geresnį aplinkos pajutimą, supažindinti su miesto gamtos, landšafto dizaino ir žaliosios urbanistikos reikšme miesto plėtrai ir žmogaus gyvenimo kokybei.
Tvarus turizmas prie upių
„Tvaraus turizmo atraktyvumas miestuose prie upių” (angl. Sustainable Tourism for Attractivity of Riverside Cities (STAR Cities) – projektas, vykdomą kartu su Val-de-Marne turizmo valdyba Paryžiuje, Lazio regionu ir Romos savivaldybe, Hamburgu, Liublianos regioninės miesto plėtros organizacija ir NECSTouR – Europos regionų subalansuoto ir konkurencingo turizmo tinkle, įgyvendina „Kaunas 2022”.
Projekto STAR Cities tikslas – plėtoti upių turizmą penkiose Europos miestuose ir jų regionuose: Liublianoje (Slovėnijoje), Hamburge (Vokietija), Kaune ir Kauno rajone (Lietuva), Romoje (Italija) ir Paryžiuje – Val-de-Marne (Prancūzija), pagerinti jų patrauklumą per gamtos ir kultūros paveldo pažinimo didinimą bei tvaraus turizmo plėtrą.
