Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kauniečiai kultūros patirčių ir tandemų ieškojo Kroatijoje: grįžome kupini troškulio

Būsimoje 2020-ųjų Europos kultūros sostinėje Rijekoje (Kroatija) vyko pirmosios tarptautinės kultūrinių mainų programos „Tandem Cultural Capitals“ dirbtuvės, skirtos užmegzti naujas partnerystes, gvildenti ir keistis idėjomis. Dirbtuvės subūrė 28 kultūros operatorius iš 8 šalių, kuriuos jungia buvusios ir būsimos Europos kultūros sostinės titulas: „Leuvardenas – Fryzija 2018“, „Rijeka 2020“, „Golvėjus 2020“, „Elefsina 2021“, „Novi Sadas 2021“, „Ešas prie Alzeto 2022“, „Kaunas 2022“ ir „Vesprėmas 2023“.
Dirbtuvės „Tandem Cultural Capitals“ Kroatijoje, kuriose dalyvavo ir kauniečiai.
Dirbtuvės „Tandem Cultural Capitals“ Kroatijoje, kuriose dalyvavo ir kauniečiai. / Ivona Miloš nuotr.

Pagrindinis programos dalyvių suvažiavimo tikslas – patikrintais metodais per tris dienas surasti porininką-įstaigą, su kuria sietų ne tik bendras požiūris ir vertybės, bet ir siekis ateityje vystyti bendrai išgvildentą tarptautinio projekto idėją.

Iš viso apie 10 Europos kultūros sostinių, dalyvaujančių šiame projekte, kurių tarpe ir Kaunas, skelbė atvirus kvietimus vietinėms kultūros organizacijoms, norinčioms užmegzti kontaktą su organizacija iš kitos kultūros sostinės.

Iš Kauno miesto ir rajono norėjo dalyvauti keliolika organizacijų, iš kurių Europos kultūros fondas atrinko tris dalyvius – Kauno menininkų namus, Nacionalinį Kauno dramos teatrą ir nedidelę, bet labai aktyvią Zapyškyje veikiančią įstaigą „Kūrybos ir užimtumo stuba“.

Pirmasis šių atrinktų organizacijų susitikimas su dalyviais įvyko birželį 2020-ųjų Europos kultūros sostinėje – Rijekoje (Kroatija). Šiame susitikime užsimezgė taip vadinami „tandemai“ – kultūros organizacijos būrėsi į poras. Sekantis žingsnis – programos dalyvių tiriamieji vizitai į savo „porininko“ organizaciją, kurių metu organizacijos mokysis viena iš kitos ir kristalizuos bendradarbiavimo planus.

Teko sudėtingas uždavinys

Programoje dalyvavę Kauno miesto ir rajono kultūros lauko atstovai sako, kad į namus parsivežė ne tik naujų idėjų, tačiau grįžo kupino veiklos troškulio.

– Kokią emociją parsivežtėte?15min paklausė trijų programos dalyvių: „Kaunas 2022“platformos kuratorės Agnės Burovienės, Kauno rajono Zapyškio „Kūrybos ir užimtumo stubos“ atstovės Daivos Vaišnorienės ir Kauno menininkų namų kultūrinės veiklos vadybininkės Mildos Šarpnickytės.

A.Burovienė: Kadangi esu naujas narys „Kaunas 2022“ komandoje, kelionė į Kroatiją su Kauno miesto kultūros organizacijų atstovais paliko neišdildomą įspūdį.

Viena vertus, miestą stebėjau iš profesinės pusės, kaip būsimą 2020 metų Europos kultūros sostinę: dalinomės patirtimi su vietine kultūros sostinės komanda, mieste ir rajonuose buvo džiugu atrasti kultūros sostinės inicijuojamų ir vykdomų programų ženklų bei rezultatų, išgirsti apie 2020 metų išsipildymo laukimą. Nekantrauju ten sugrįžti kitais metais.

Kita vertus, stebėjau „Tandem – European Cultural Foundation“ komandos narių profesionalų darbą, kurie per tris dienas turėjo įveikti išties sudėtingą uždavinį – inicijuoti net 28 kultūros operatorių, atvykusių iš aštuonių būsimų kultūros sostinių, supažindinimą, informacijos apie jų vykdomas veiklas pasidalinimą ir išprovokuoti natūralų tandemų (ne daugiau kaip 2-3 įstaigos) susigrupavimą bei būsimų ilgalaikių bendrų kūrybinių projektų idėjų gimimą.

Šiuo metu visos organizacijos nuotoliniu būdu su savo partneriais gludina sugalvotas idėjas ir laukia apsikeičiamųjų vizitų pas porininką. Dienos visiems buvo pažymėtos intensyviu darbu ir emocijomis.

M.Šarpnickytė: Troškulys! Bet juk tai ne emocija. Parsivežta emocija greičiausiai yra įkvėpimas ir ramybė.

D.Vaišnorienė: Labai daug idėjų, įkvėpimų. Man labiausiai man patiko požiūris į meną. Menas nėra tik profesionalų reikalas, ir labai skatinimas mėgėjų įsitraukimas. Tarsi gavome pastiprinimą, kad tu, kaip mėgėjas, nesi paraštėje. Menas yra įvairus.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./D.Vaišnorienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./D.Vaišnorienė

– Dirbtuvės buvo partnerių paieška. Kaip sekėsi bendrauti su kitais kultūros operatoriais, galbūt išsivystys draugstė, partnerystė, bendri projektai? Kokie, su kuo?

A.Burovienė: Draugystės jau užsimezgė, nes per tris dienas natūraliai buvo rezultatas: visi projekto dalyviai parsivežė naudingų kontaktų, praversiančių ateities planų įgyvendinimui ar patirties pasidalinimui.

Leuvardeno filmo biuras susidomėjo Kauno filmų biuro didžiule patirtimi ir galimybe bendradarbiauti, tad šiuo metu nuotoliniu būdu vyksta pirmieji susipažinimai ir pasikeitimai vykdomų veiklų informacija ir bendrų sąlyčio taškų paieškos.

Ešo prie Alzeto (Liuksemburgas) teatro atstovas turi bendradarbiavimo pasiūlymų Nacionaliniam Kauno dramos teatrui.

Kol kas sudėtinga kalbėti apie rezultatus, nes forumo dalyviai parsivežė tris idėjas, kurias nuoširdžiai gvildena ir vysto. Sieksime palaikyti ir pagelbėti tiek jas plėtojant, tiek įgyvendinant. Kol kas man pačiai labai įdomus tiek procesas, tiek ir rezultatas.

Troškulys! Bet juk tai ne emocija. Parsivežta emocija greičiausiai yra įkvėpimas ir ramybė.

M.Šarpnickytė: Tos kelios dienos, kurių metu bendravome tarpusavyje, visų pirma buvo intensyvios ir informatyvios, dirbtuvės – kūrybiškos, paremtos laiko patikrintomis metododologijomis. Ne tik ganėtinai gerai pažinome vieni kitus, tačiau turėjome galimybę geriau suprasti ir savąjį kontekstą. Kiekvienas vystome labai įdomias veiklas, tačiau visų pirma už jų taip pat slypi asmenybės ir jų istorijos. Yra nuostabu suprasti, kokia beribė istorijos kalba. Tai – ne tik jau egzistuojantys dialektai, tačiau ir gyva, nuolat kintanti kalbos raiška.

Draugystę ir bendrystę galima justi neabejotinai. Tandem programos principas – jog turi atrasti vieną partnerį ir su juo imtis kurti bendrą projektą.

Patirtys buvo įvairios, išsivystė ir tandemų, ir trio, o mano atveju mėginome sulipdyti kvartetą: Kauno menininkų namai kartu su Kulturni Centar LAB (Novi Sad 2021), Chorus (Eleusis 2021) ir Brave New World Producties (Leuuwarden-Fryslân 2028).

Jau kalbėjome ir sutarėme dėl bendrų projektų ir su kitais dalyviais, kuriuos, tikiuosi, pavyks įgyvendinti nepriklausomai nuo Tandem programos rėmų. Sutarėme, jog bet kada galime kreiptis į vieni kitus patarimo.

Mane labai įkvepia stalo žaidimas Chinese Chekers arba Halma. Jo metu supranti, jog, norėdamas perkelti savo figūrėles iš vieno kampo į kitą, ne tik negali palikti nė vienos už nugaros, tačiau mąstyti ir apie bendrai besidėliojantį kitų žaidėjų figūrėlių judėjimą, galbūt visų žaidėjų figūrėlės gali nukeliauti tą patį atstumą tuo pat metu? Čia turbūt praverstų ir fizikos bei kitų gamtos mokslų įžvalgos. Manau, tai vienok taip pat bendrystės pamokos.

D.Vaišnorienė: Mes taip pat sudarėme trijulę, daugiau, nei tandemas. Mūsų, Kroatijos bendruomenės teatras ir folkloro grupė ir Olandijos. Pastarojoje – profesionalūs muzikantai, kurie dirba ir kaip meno terapeutai, specializuojasi darbui terapinės grupėse. Mes ir kroatai esme bendruomenių meno atstovai. Mūsų tikslas – padaryti performansą, bendrą projektą, susijusi su folkloro muziką. Dar turėsime vieną susitikimą ir tada detaliau viską aptarsime. Tačiau pagrindinė mintis – sujungti profesionalų muzikavimą su mėgėjišku.

Tarptautinės veiklos - ne tik jaunimui, tačiau ir vyresniems

– Jūsų nuomone, kokią naudą suteikia tokios dirbtuvės, žvilgsnis į kitų šalių kultūros lauką tiek bendrai, tiek Kauno, būsimos Europos kultūros sostinės, kontekste?

M.Šarpnickytė: Pirmoji mintis, šovusi į galvą, yra „Scorpions“ daina „Wind of Change“ („Perversmų vėjas“). Ji man turi platesnę reikšmę. Pamenu, kai studijavau politikos mokslus Notingemo universitete, po pirmos lyginamosios politikos paskaitos dėstytoja mus išeinančius palydėjo šia daina.

Tokių dirbtuvių metu galima pasisemti idėjų apie bendradarbiavimo praktikas ir metodus, darsyk permąstyti savaime suprantamas sąvokas ir kontekstus, geriau suprasti lokaliai ir globaliai vykstančius kultūros procesus. Taip pat labai įdomus yra kelionės dėmuo! Kelionėje esi laisvas atrasti.

A.Burovienė: Kalbant apie bet kokią bendravimo rūšį ir jos tęstinumo užtikrinimą, manau, pagrindinės dedamosios yra dėmesys ir pastangos. Turint mintyse mūsų kultūros įstaigoms atstovaujančių žmonių nuoseklumą ir nuoširdumą, esu tikra, kad žiūrovai ir dalyviai galės išvysti šiuo metu tik besiskleidžiančių tarptautinių projektų rezultatus kultūros operatorių ir „Kaunas 2022“ renginių kontekste.

Pasidalinimas patirtimi, atsirandanti sinergija ne tik tarp kultūros įstaigų, bet ir tarp šalių, yra didžiausias galimas rezultatas ir neabejotina daugiabriaunė nauda tiek dalyviams, tiek organizacijoms, tiek, žinoma, miestams bei jų gyventojams.

Aldos Eikevičiūtės nuotr./Kauno menininkų namai (KMN)
Aldos Eikevičiūtės nuotr./Kauno menininkų namai (KMN)

D.Vaišnorienė: Kai parašiau paraišką dalyvauti projekte ir mus atrinko, vienu metu buvau ir nustebusi, ir išsigandusi.

Labai norėjau, kad į bendruomenės veiklas įsijungtų suaugę žmonės. Turime projektų vaikams, jaunimui, jiems yra daug galimybių, tai yra skatinama ir tarptautiniame, ir vietos lygmenyje, tai yra ant bangos.

Tačiau žmonėms, kuriems yra daugiau nei 40 metų, bent aš nežinau galimybių, kad jie galėtų dalyvauti tarptautinėse veiklose, projektuose, turėtų galimybę išvažiuoti, pamatyti, kaip yra kitur.

Galimybė tarptautiniams projektams

„Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė sako, kad „Kaunas 2022“ programa yra galimybė kultūrą paversti Kauno miesto ir rajono vizitine kortele.

Šiuo metu Kaunas iš kitų Lietuvos miestų jau išsiskiria didele kultūrinių renginių ir įstaigų gausa – nuo nepriklausomų nedidelių kultūros operatorių iki nacionalinių kultūros institucijų, kurios ne tik kuria turiningesnę aplinką vietos gyventojams, bet ir gerina miesto investicinį ir turistinį patrauklumą tarptautiniu lygmeniu.

„Kaunas 2022“ yra proga kultūros įstaigoms dar labiau sustiprinti kuriamą turinį, partnerystes, įgyti daugiau žinomumo tarptautiniu mastu. Todėl viena iš mūsų skatinamų veiklų – Kauno kultūros įstaigų tarptautinė tinklaveika, naujų tarptautinių kultūrinių projektų kūrimas.

Tandem programa, kurią vykdo Europos kultūros fondas (European Cultural Foundation) suteikia vietos kultūros operatoriams būtent šią galimybę – plėsti tarptautinius profesinius ryšius ir užkurti naujus tarptautinius projektus.

Šios programos kontekste šiemet pirmą kartą įvyko specialus kvietimas tik Europos kultūros sostinėse veikiančioms kultūros organizacijoms. Tai Europos kultūros sostinių tinklo bendradarbiavimo pasekmė ir laimėjimas, užtikrinęs Europos kultūros fondo paramą Kauno ir kitų kultūros sostinių kultūros organizacijoms“ – sakė A.Čižauskienė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ana Čižauskienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Ana Čižauskienė

Pasak A.Čižauskienės, projektas yra patirties mainai, o į tandemus dažniausiai jungiasi organizacijos, matančios, kad turi ko pasimokyti viena iš kitos: darbo su auditorija, komunikacijos metodų arba turinčios idėjų turinio mainams.

„Visos organizacijos per šiuos metus kurs bendradarbiavimo projektų planus, kurie bus pateikti Europos kultūros sostinių programų organizatoriams.

Jie spręs, ar idėjoms lemta būti įgyvendintoms kultūros sostinių programų kontekste. Visos trys programoje dalyvaujančios Kauno miesto ir rajono organizacijos yra labai aktyvios kultūros lauko dalyvės.

Manau, kad ši programa padės joms išvystyti įdomų ir visuomenei patrauklų tarptautinį turinį, kuris papildytų Kaunas 2022 programą, o taip pat padidintų Kauno žinomumą partnerių miestuose“, – kalbėjo A.Čižauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?