Vartotojiškoje visuomenėje, sako G.Bučas, labai svarbu mažinti aplinkos taršą, skatinti darnų ir neperteklinį vartojimą.
Sutuoktiniai pirko jau pastatytą namą, tačiau jis nebuvo įrengtas. Kai meistrams sutuoktiniai pasakė, kad lubos ir grindys liks be papildomos apdailos – betoninės, šie tik kraipė pečiais.
Tačiau dabar kauniečių namai – ne tik draugiški aplinkai, tačiau jaukūs, minimalistiniai ir stilingi.
„Antrinio dizaino interjero kūrimas yra ilgas procesas, todėl ir mūsų namai – dar nebaigti. Trūksta kai kurių detalių, baldų“, – kalbėjo G.Bučas.
Beje, ir pati G.Bučo veikla yra susijusi su antriniu dizainu – jis įkūręs socialinę iniciatyvą „Kūrybos kampas 360°“, kur plėtoja darnaus vartojimo ir antrinio dizaino idėjas, čia organizuojamos įvairios dirbtuvės ir seni daiktai įgauna ne tik naujas formas, tačiau ir netikėtą paskirtį.
Namą rinkosi ne tik sau, tačiau ir augintiniui
Iš Užliedžių į Panemunę atsikraustę Asta ir Giedrius naujo būsto dairėsi keliose Kauno vietose, taip pat įvertino ir galimybę gyventi bute. Tačiau butas, sako kaunietis, jiems netiko.
Vietą Panemunėje sutuoktiniai rinkosi ir pagal susisiekimo patogumą, mat augina du sūnus. Dar vienas šeimos narys – devynerių metų labradoro retriveris Toris.
Dar po kelerių metų, gyvūnui senstant, jam gali būti sunku lipti daugiabučio laiptais, be to, daugiabutyje nėra kiemo, kur gyvūną būtų galima išleisti.
„Norėjome nors nedidelio kiemo, kad šuo galėtų išeiti į lauką, šalia – parkas, kur išeiname prie Nemuno, o Toris mėgsta maudytis“, – naujojo būsto privalumus vardijo G.Bučas.
Savo eilės laukia operacinės lempa
Dabar, vaikštant po jų namus, galima tik stebėtis poros išradingumu.
115 kvadratinių metrų dviejų aukštų namo pirmajame aukšte įrengta virtuvė su svetaine, tai – bendra erdvė, kurioje laiką leidžia ne tik pora, tačiau ir du jų sūnūs. Čia kviečiami ir svečiai.
Virtuvės spintelės dalis – buvusi senų laikų bibliotekos kartoteka, čia dabar nedideliuose stalčiuose laikomi įvairūs virtuvės reikmenys, arbatos.
Stiklinis stalčius, kuriame sudėti maisto produktai, yra buvusio sovietmečio baldo dalis. „Buvo tokios sekcijos. Tai mes vieną tos sekcijos dalį „paguldėme“ horizontaliai ir padarėme kaip maisto produktų stalčių“, – pasakojo G.Bučas.
Mėlyna virtuvės spinta pagaminta iš „Kauno bienalės“ informacinio stendo likučių, kurie liko po jų perdarymo ir organizatoriams nebuvo reikalingi. Čia vietą rado ir senas iš buvusių namų atkeliavęs šaldytuvas. Jį Bučai sako dažysiantys juodai.
Maždaug septynias dešimtis metų skaičiuoja ir apvalus svetainės stalas, prie kurio – senos ir skirtingos kėdės.
Virtuvės šviestuvas yra iš Giedriaus vaikystės namų, tačiau kaunietis pats patobulino jo dizainą: pakeitė sudužusius gaubtus ir laidus, spalvą.
Savo eilės laukia ir buvęs operacinės šviestuvas. Kol kas jis stovi lauke, ir Giedrius sako dar nežinantis, kur jį panaudos, tačiau kad ras jam vietą ir paskirtį – net neabejoja.
Įdomus ir virtuvės kilimas. Šis belgų dizainerio darbas yra iš senų džinsų. Dar vienas autorinis svetainės akcentas – latvių dizainerio kurtas supamasis krėslas, pagamintas iš ekologiško pluošto.
G.Bučas sako, kad taip namus įsirengia ne dėl taupumo, tačiau vedamas darnaus vartojimo idėjų. Daug darbų G.Bučas pasidaro pats, o ko negali – jam padeda meistrai. Baldus suprojektavo ir pagamino Marius Valaitis.
Skalbimo mašinai – penkiolika metų
Svetainėje yra ir lyginimo lenta, tačiau ji atsilenkia atidarius spintos duris ir plika akimi nematoma. Lyginimo lentai G.Bučas panaudojo paprastą faneros atraižą.
Pirmame aukšte esančias prieškambario spintos duris ir antrojo aukšto kambarių duris G.Bučui atidavė durų gamintojai, mat partija buvo brokuota.
„Norėjo išmesti, tad atvežė mums dvi paletes brokuotų durų“, – pasakojo G.Bučas. Dabar kauniečiui beliko tik pritaikyti vienodas jų rankenas, tačiau kol kas jis tokių dar nerado.
Antrinio dizaino principas, sako kaunietis, yra viską daryti iš lėto ir stačia galva nepulti į parduotuvę.
„Dažnai mes tiesiog visko per daug perkam. Dėl įvairių priežasčių. Nusibodo, arba, pavyzdžiui, buitinės technikos gamintojai įdiegė naują funkciją.
Mūsų skalbyklei jau penkiolika metų. Ir jos mes neketiname keisti. O kam? Ji gerai skalbia“, – sakė G.Bučas.
Lovos galvūgalis apvilktas senais džinsais
Į antrą namo aukštą veda betoniniai laiptai, o viršuje įrengti kambariai ir drabužinė. Miegamojo lova, sako G.Bučas, dar gaminama, o galvūgalis jau yra. Jis apvilktas audiniu iš senų džinsų. Tai – bendras projektas su džinsų perdirbimo iniciatyva Yours Again.
Antrame aukšte yra vaikų kambarys, miegamasis, drabužinė. Pastarosios antresolės pagamintos iš lentų luboms, mat tiesiog liko jų galai.
„Tai yra paprastos pjaustytos lentos, neobliuotos, be jokių suleidimų. O kam jas obliuoti? Juk lubų mes neliečiame. Toks paprastas sprendimas atsieina mažiau darbo, naudoja mažiau resursų ir kainuoja pigiau“, – kalbėjo G.Bučas.
Medinės uosio grindys antrame aukšte – taip pat iš likučių. Gaminant ilgas grindines lentas per gamybą lieka lentų galų, iš kurių buvo pagamintos trumpos grindinės lentelės.
Tokiu būdu vėl taupomi medienos resursai, lentelės, kurias gamintojai išmeta, kainuoja pigiau.
Dalyvauja ir kultūriniuose projektuose
„Tai, kas vienam gražu, kitam – nebūtinai. Tai subjektyvu. Jei tau gražu, funkcionalu ir patogu, tu taip ir gyveni, taip rengiesi, eini į tuos renginius, kokie tau patinka. Didžioji dalis žmonių pasiduoda reklamai, stereotipams ir galvoja, ką kaimynai pasakys, kaip draugai įvertins, todėl stengiasi atitikti tam tikrus standartus“, – kalbėjo G.Bučas.
Būti visiškai draugiškam aplinkai gyvenant šiuolaikiniame laikmetyje yra sudėtinga, tačiau mažinti vartojimą ir dažniau susimąstyti apie daiktų paskirtį, anot kauniečio, vertėtų kiekvienam. Didelius pokyčius, sako G.Bučas, galima pradėti mažais žingsneliais ir nuo savęs.
Todėl savo idėjas G.Bučas perduoda ir kitiems – vyras aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose ir kūrybiniuose projektuose, bendradarbiauja su programos „Kaunas 2022“ komanda, įvairių renginių metu kviečia organizatorius būti draugiškesniais su aplinka, nenaudoti vienkartinių indų, siūlo kitus darnius sprendimus.
