Kauno paveikslų galerijos pavilijone „Galerija be sienų“ pristatyti „Kaunas – 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ surengtos tarptautinės paveldo vasaros mokyklos, pateikusios savo vizijas keturiems Kauno kvartalams, rezultatai. Su siūlomomis idėjomis kauniečiai dar gali susipažinti užsukę į paveikslų galeriją.
Į atskirus kvartalus – vientisu žvilgsniu
Projektas „Kaunas – 2022“, Bartleto architektūros mokykla Londone (The Bartlett School of Architecture (UCL), Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultetas bei partneriai „Office De Architectura“ inicijavo ir bendrai įgyvendino vasaros mokyklą paveldosaugos ir architektūros studentams bei profesionalams.
Susipažinę su istorine Kauno miesto dalimi – Naujamiesčiu, 17 vasaros mokyklos dalyvių iš aštuonių skirtingų Europos valstybių buvo pakviesti parengti eksperimentinius ateities architektūrinius scenarijus pasirinktiems kvartalams. Jie turėjo pateikti siūlymą, kaip, išsaugant modernistinės architektūros vietos charakterį, sukurti šiuolaikines erdves su naujais emociniais ryšiais.
Šią savaitę dirbtuvių rezultatai pristatyti Kauno miesto visuomenei. Kas svarbiausia mieste – žalios zonos, bendruomenės erdvės, nauji biurai, patogus susisiekimas? Tai - klausimai, į kuriuos visų pirma svarbu atsakyti patiems kauniečiams.
Pasak vieno iš dirbtuvių organizatoriaus architekto Andriaus Ropolo, viešoje erdvėje tenka skaityti apie atsigaunantį ir besikeičiantį Kauną.
“Čia (centre) vyksta penkių didelių daugiabučių statybos, „Merkurijus“ priklauso „Senukams“, kurie toliau jį vystys, „Pienocentras“ ir paštas laukia pirkėjų, prie „Akropolio“ kyla verslo centras, Mindaugo prospekte – biurų pastatas. V.Putvinsio gatvėje, pasibaigus vienoms statyboms, prasideda kitos.
Akivaizdu, kad mieste vyksta daug dalykų ir tada kyla klausimas – ar jie kokybiški ir apskritai: kur miestas eina ir kaip vystosi? Kas bus Kaune po dešimties metų? Mieste nesimato aiškių strategijų ir vystymosi perspektyvų”, – kalbėjo A.Ropolas.
Žvelgiant į netolimą ateitį miesto plėtra bei su ja susiję sprendimai yra labai svarbūs, mat 2022 metais Kaunas ketina teikti paraišką ir siekti, jog Kauno modernizmo architektūra būtų įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą.
„Tai absoliučiai neįmanoma neturint strategijos, kaip gali vystytis miesto centras. Jei norime, kad Kaunas būtų pripažintas UNESCO kartu su Vilniaus senamiesčiu ir Kuršių nerija, miestas turi turėti aiškesnę strategiją. Būtent todėl ir buvo surengta ši mokykla. Jos dalyviai pasiūlė sprendimus, kaip keturi Kauno kvartalai galėtų keistis ne chaotiškai ir padrikai, o jei į juos pažiūrėtume vientisai“, – teigė architektas.
Viename: intensyvumas ir ramybė
Viena grupė dirbtuvių dalyvių tyrinėjo kvartalą, esantį tarp buvusio „Merkurijaus“ prekybos centro iki A.Mickevičiaus gatvės.
Jų strategiją įkvėpė istorinis vietos ryšys su kultūra ir įvairiomis medijomis – čia yra seniausias kino teatras „Romuva“, apleistas „Laisvės“ kino teatras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Kaip pastebėjo idėjos autoriai, Laisvės alėjoje tarpukariu koncentravosi kino teatrai ir kitos laisvalaikio erdvės.
Todėl siūlomi dizaino sprendimai remiasi turtingu modernistinės gyvenamosios paskirties architektūros palikimu ir kvartalo charakterį formuojančiomis erdvėmis.
„Pasiūlymas grindžiamas šiais elementais ir siūloma sukurti naują medijų gatvę, kuri savo intensyvumu ir išskirtinumu primintų Tokiją ar Honkongą, tačiau kartu išsaugotų gyvenamojo kvartalo ramybę. Tai išplėstų naujas komercines ir gyvenamąsias erdves, o į medijas orientuotos veiklos būtų patrauklios startuoliams ir naujų darbo vietų kūrimui“, – sakė projektą pristatęs A.Ropolas.
Preliminariai paskaičiuota, kad šios idėjos įgyvendinimui reikėtų apie 28 mln. eurų, čia apsigyventų apie 340 naujų gyventojų, būtų 28 tūkst. kvadratinių metrų naujų erdvių.
V.Putvinskio gatvėje – didžiulė oranžerija
V.Putvinskio gatvę tyrinėję autoriai pastebėjo, kad kvartalas išsiskiria skirtingais architektūros stiliais, čia dominuoja gyvenamosios paskirties pastatai, o išskirtinumo erdvei suteikia greta esantis šlaitas.
Viena iš esančių problemų - viešosios erdvės naudojimas automobilių statymui, gatvėje nestinga chaotiškumo, prastas pėsčiųjų judėjimas, uždaryti praėjimai.
Idėjos autorių pasiūlymas – transformuoti kvartalą į pereinamąją zoną tarp Naujamiesčio ir Žaliakalnio, viename iš vidinių kiemų įrengti didelę oranžeriją su bendruomenės erdvėmis ir požemine automobilių stovėjimo aikštele, šlaituose – įkurti naujus tvarius gyvenamuosius būstus.
Taip pat būtina išsaugoti čia esantį išskirtinį medinį namą, pertvarkant į studentijos laboratoriją, kuris taptų ir vartais į oranžeriją.
Anot projekto idėjos autorių, taip išliktų vizualus ryšys su ant kalno stovinčia Prisikėlimo bažnyčia.
Šio projekto įgyvendinimui preliminariai reiktų 10 mln. eurų, čia apsigyventų apie 200 naujakurių, išnaudota erdvė – 3,7 tūkst. kvadratinių metrų.
Siūlo įrengti didelį parką
Teritoriją nuo K.Donelaičio gatvės iki Soboro tyrinėję specialistai teigia, jog kvartalo neišbaigtumas yra didžiausias privalumas, kuris tarsi priverčia kurti naują didelį sodą miesto centre. Jame galėtų būti ir erdvės įvairioms veikloms.
„Autoriai siūlo intensyviau vystyti kvartalo perimetrą, išryškinti sodo charakterį, įkurti naują viešosios erdvės pastatą su terasomis, paviljonais, vandens elementais, takais“, – sakė A.Ropolas.
Tai kainuotų apie 13 mln. eurų, įsikurtų apie 280 naujų gyventojų, o sodo plotas – 1,5 hektaro.
Mieste – turgaus dvasia
Ar gali būti modernus be privatumo, o privatus – be tvorų ir STOP ženklų? Tokį klausimą iškėlė ketvirtoji grupė, viziją siūliusi kvartalui tarp Kęstučio gatvės ir Vytauto prospekto.
Jų strategija – asmeniško miesto idėja. Miesto kvartalo, kuris šnabždasi su žaliais bendruomenės sodais, iš naujo apsvarsto „gazirovkos“ atsiradimą apleistuose kioskuose, kuris nuveda į naują erdvę, siūlančią šiuolaikinių gėrybių.
„Ši transformacija pasiekiama padalijant kvartalą į dvi dalis, per naują pėsčiųjų alėją, kurią įrėmina charakteringa tarpukario gyvenamoji architektūra, o šių pastatų pirmieji aukštai skirti vietinių menininkų dirbtuvėms“, – sakė A.Ropolas.
Alėja tęstųsi per parką link naujosios prekyvietės, kuri savo dvasia labiau primintų miesto turgų, taip kuriant miestietišką dvaro gyvenimo būdą.
Jei šią idėją paversti pinigais, ji kainuotų apie 14 mln. eurų, apsigyventų 330 naujakurių, o prekybos erdvės plotas sudarytų 1,5 tūkst. kvadratinių metrų.
Mediniams namams – oro teises
Visos pristatytos idėjos, pasak organizatorių, reikalauja diskusijų. Tačiau kad eskizai virstų realybe ar bent jau artėtų prie jos, reikia trijų dalykų, kuriuos tarptautinės mokyklos organizatoriai išskyrė ir išgrynino – suteikti mediniams pastatams oro teises, kurti socialines inovacijas automobilių stovėjimo aikštelėms bei tikėti integruoto planavimo nauda.
Oro teisės Kauno mediniams pastatams reikštų galimybę jų savininkams virš pastato esančią oro erdvę parduoti kaimyninių sklypų vystytojams, norintiems padidinti pastatų aukštį ir tankį. Taip būtų padidinta namo vertė. Tokia sistema jau daugelį metų veikia Niujorke, o viena iš bažnynčių oro teises nekilnojamojo turto vystytojams pardavė už 30 milijonų JAV dolerių.
Tokia naujovė Lietuvoje padėtų išsaugoti miesto charakterį, skatintų medinių namų priežiūrą ir neštų pajamas jų savininkams.
Dar viena problema – automobilių stovėjimo aikštelės paveldo zonose, o šią problemą spręstų ne tik požeminių ar antžeminių aikštelių įrengimas. Dar vienas iš būdų – finansinis skatinimas važinėti dviračiais, kai į darbą atvykus ne automobiliu, o dviračiu, mokamas priedas prie atlyginimo. Apie tai kaip tik šiuo metu diskutuojama ir Nyderlanduose, kur už vieną dviračiu numintą kilometrą siūloma mokėti po 19 centų.
Trečia siūloma idėja – atsigręžti į integruotą planavimą, kai diskusijų metu būtų „sujungti“ skirtingų investuotojų ir gyventojų poreikiai, išsispręstų padrikų statybų ir gyventojų reakcijos į juos problema, sukurtos taisyklės padėtų lengviau planuoti tvarią miesto aplinką.
Kaip 15min sakė A.Ropolas, tokios dirbtuvės vyks ir ateityje iki 2022 metų, kol Kaunas teiks paraišką UNESCO, o kai kurie sprendimai gali būti taip pat pateikti prie paraiškos, iliustruojant miesto plėtros ir modernizmo išsaugojimo galimybes.
„Tikslas yra po truputį skatinti. Trys idėjos jau išsigrynino, gal vėliau atsiras daugiau, gal tai virs realybe.
Dabar yra piešiniai ir skaičiai, kurie atrodo nepasiekiami ir kosmosas. Bet yra keli dalykai, kurie nekainuoja ir nuo jų galima pradėti. O juk vienas veda prie kito. Visų pirma pradėkim diskusijas, ar tai (pasiūlymai) logiška, gal kai kurie – provokatyvūs, kai kas gal netinka Kaunui. Kol kas miestas keičiasi inerciškai, ir mums neramu, kur inercija gali nuvesti“, – sakė architektas.
Nustebino siūlomos idėjos
Į vasaros dirbtuvių pristatymą atėjusi Žaliakalnyje gyvenanti Jūratė sako, kad mieste išties stinga įvairių erdvių: žaliųjų ir skirtų bendruomenėms, renginiams.
„Viso to trūksta. Yra Kaune neišnaudotų vietų, ir kiek jose galima sukurti. Nustebino dirbtuvių dalyvių sprendimai ir siūlymai – kiek visko galima padaryti, kaip išnaudoti kartais net nematomas erdves“, – sakė kaunietė.
Tuo tarpu viename iš miegamųjų Kauno mikrorajonų gyvenanti Lina sakė, kad ją labiausiai džiugina naujų žaliųjų erdvių atsiradimas.
„Jos tampa prieinamos žmonėms – nauji Kalniečių, Dainavos parkai. Vakarais žmonės išeina į viešas erdves ir kažką veikia. Tai labai svarbu, man tai atrodo susiję su savigarba, su pagarba žmogui, man čia – ir gerbūvio kūrimas. Taip tarp žmonių atsiranda bendravimas. Išeini į parką su vaiku, ten jis bendrauja su kitu vaiku, o tu prisėdi prie svetimo žmogaus ir randi kažką bendro: abu stebim savo vaikus. Tai yra labai svarbu“, – kalbėjo kaunietė.
Kalbėdama apie Kauno plėtrą moteris teigė matanti, jog statybos vyksta kiek padrikai.
“Aš pasaulį priimu per akis ir juo grožiuosi, man forma ir spalva turi prasmę. Fragmentiškumas Kaune jaučiamas: truputį padaro čia, truputį – ten. Visuma neišspręsta. Gal tai susiję ir su finansais, kai negalima visko padaryti iš karto?” – svarstė Lina.
