Trečiojoje šiuolaikinės Kauno mito trilogijos dalyje pasirodys daugiau kaip 150 atlikėjų, aktorių ir šokėjų.
„Miestas nubunda, miestas sutinka save, supranta savo problemas, savo prieštaringumą ir galiausiai sudaro sutartį su pačiu savimi“, – apie kelionę, kuri pasakojama trimis didžiaisiais šių metų renginiais sakė idėjos autorius Rytis Zemkauskas.
„Komanda ir savanoriai, tūkstančiai žmonių, kurie dirbo prie šito projekto – jie jau viską padarė. Dabar viskas priklauso nuo visų kitų žmonių, kurie gyvena mieste ir Lietuvoje, ką jie pamatė, ką išmoko“, – teigė jis.
Organizatorių teigimu, scenografinius finalinio pasirodymo sprendimus įkvėpė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba.
„Ten be galo daug inspiracijos ir visą kompoziciją kūrėme tarsi eidami iš vieno paveikslo į kitą“, – sakė choreografė Agnija Šeiko.
Scenoje bus naudojami 2022 smėlio maišai, 40 tonų vandens, 15 metrų aukščio medžiai.
Kvies išlaisvinti vidinį žvėrį
Anot „Sutarties“ režisieriaus Gedimino Šeduikio, šeštadienio pasirodymas bus jungiamoji trijų veiksmų dalis.
„Tai yra sutartis su mumis pačiais ir su draugais, ir su giminaičiais, ir su kaimynais, miesto gyventojais. Tai yra mūsų susitarimas“, – pasakojo jis.
Žvėrį pasirodyme įkūnijantis šokėjas Petras Lisauskas sakė norintis, jog kiekvienas žiūrovas po spektaklio susitaikytų su savo vidiniu žvėrimi.
„Aš tikiuosi, kad jie (žiūrovai – BNS) atpažins savo vidinius žvėris. Jeigu išeis žiūrovas po šito spektaklio su noru neneigti savo vidinio žvėries ir su juo susitaikyti, ir nukreipti tą žvėrišką energiją, pozityviąja prasme, geroms linkmėms – tada, man atrodo, tas susitarimas bus pasiektas“, – pasakojo jis.
Renginyje skambėsiančio libreto autorė Daiva Čepauskaitė pažymėjo, jog improvizuodama Kauno žvėries tema įsivaizdavo jį kaip energiją ir gaivalą, galvojo apie miesto istoriją ir jo simbolius.
„Aš bandžiau įsivaizduoti kas gi tas Kauno žvėris. Suvokiau jį kaip miesto gaivalą, energiją. Atradau vandenį, nes Kaunas yra miestas tarp dviejų upių, santakoj įkurtas miestas ir tada tas vanduo gali būti kaip gyvybės arterijos simbolis ar kaip grėsmė“, – pasakojo ji.
Pasak „Sutarties“ kūrybinės komandos, renginyje „žiūrovai pamatys peizažinį scenovaizdį: mišką augantį vandenyje, stūksantį kalną, kibirkštis skrendančias erdvėje, o virsmą į šiuolaikinę sostinę vainikuos sutarties pasirašymas renginio pabaigoje“.
Be uždaromojo renginio, Kaune vyksta ir miesto žvėries žaidimas: informacijos centruose atsiėmę „Sutarties“ programą, dalyviai galės užsukti į visame mieste vyksiančius renginius ir rinkti juose antspaudus. Surinkus tris antspaudus, jų lauks staigmena – speciali „Sutarties“ pasirašymo ceremonija, kuri vyks Karaliaus Mindaugo požeminėje perėjoje, po M.K.Čiurlionio tiltu.
„Vaikai galės ne tik išgirsti Žvėrį, bet ir susipažinti su Karalaite, o, galiausiai, bus apdovanoti ypatinga Sutartimi, kuri primins, kad Kaunas yra amžinas miestas“, – teigia organizatoriai.
„Sutarties“ metu Kaune bus galima pamatyti įvairias šviesos bei garso instaliacijas. Nepriklausomybės aikštėje įsikurs šviesos instaliacija „Procesas“, Steigiamojo seimo aikštėje bus galima pamatyti daugiafunkcinę erdvinę skulptūrą „K-Totem“.
„Kaunas 2022“ uždarymo programa vyksta nuo ketvirtadienio ir baigsis sekmadienį.
