Kauno centrinis paštas ir Lietuvos banko rūmai – dar dvi vietos, kuriose veikiančias parodas Europos kultūros sostinės metais būtina aplankyti. Tai – vienos iš svarbiausių „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ šiemet pristatomų parodų.
Modernizmą interpretavo 26 menininkai
„Kaunas – 2022“ programa „Modernizmas ateičiai“ Kauno centriniame pašte kviečia patyrinėti modernizmo architektūrą. Beje, ne tik Kauno, nors svarbiausias akcentas, žinoma, jam.
Kokia kalba ir kaip kalbėti apie modernizmą? Ir kodėl pajusti jį neužtenka tik pamatyti pačius objektus? Tarptautinės parodos „Modernizmas ateičiai/MoFu 360/365“ kūrėjai – 26 menininkai iš skirtingų šalių – architektūrą išjautė, išgyveno ir interpretavo.
Todėl šiai parodai skirkite bent kelias valandas, mat veikti čia tikrai yra ką.
Kauno centriniame pašte iki balandžio 10-osios veiksianti paroda kalba apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose.
Ja siekiama atskleisti šio architektūros stiliaus vertę ir patrauklumą šiuolaikiniam žiūrovui, miestiečiui, specialistui ar mėgėjui. Menininkai ir architektai pasakoja apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų – ir Kaune.
„Įdomus pats pastatas“
Įdomu tai, kad parodą, o kartu ir architektūrą, atranda ir tie kauniečiai bei miesto svečiai, kuriems iš taip arti ir iš taip giliai tyrinėti architektūrą nėra įprasta.
Iki šiol šypseną kelia bičiulio bandymas apsilankyti parodoje, mat visų pirma nustebau, kad šios – architektūros temos – jį domina. Visada maniau, kad jam gyvenime įdomiausia yra ėjimas pėsčiomis ir maudynės lediniame vandenyje.
„Įdomus pats pastatas“, – paaiškino jis.
Ir iš tiesų. Net jei nesate didelis architektūros gerbėjas, kada, jei ne dabar, galima detaliai ištyrėti Kauno centrinį paštą?
„Pažaiskime žaidimą. Kai būsi parodoje, būtinai rask eksponatus, kurių nuotraukas tau siunčiu“, – parašiau jam ir nusiunčiau kelias nuotraukas. Vieną parinkau tokią, kad veikti tikrai būtų ką.
„Einu“, – parašė.
Tik apsižioplino, ir į paštą nuskubėjo likus pusvalandžiui iki uždarymo. Ar kitą dieną sugrįžo – taip ir nežinau. Bet kuriuo atveju, nuotraukų neatsiuntė.
Pasitelkė emocines asociacijas
Ką pasakoja ir apie ką kalba ši paroda, kurią menininkai iš įvairių pasaulio šalių kūrė net ne vienerius metus?
Kalba, žinoma, apie modernizmą ir architektūros paveldą, tačiau ši kalba – visiškai kita ir iki šiol dar mažai kam girdėta. Ir dar – papasakoti apie šią parodą yra panašiai tas pats, kas rankomis bandyti pasiekti pašto lubas. Neįmanoma, nes ji tiek gili, tiek įvairi ir todėl sunkiai įžodinama.
Taip yra todėl, kad menininkai architektūrą pasakoja interpretacijomis. Taip, kaip patys matė ir patyrė.
Netikėtų architektūros interpretacijų čia – daugybė.
Pavyzdžiui, puikiai žinomas Kauno IX fortas. Čia jis atsiskleidžia kitaip, nes jį vizualine kalba interpretavo menininkė Karin Pisarikova. „Atplauk pieno puta“ – taip pavadintas jos projektas, kuriame menininkė pasitelkė ne logines, o emocines asociacijas. Ir priminė apie psichologinį, emocinį, fizinį ir bendruomeninį žmogaus atsparumą.
Projekte naudojami ir žmogaus plaukai, mat K.Pisarikova savo kūrybiniams sumanymams juos naudoja jau daug metų.
Netikėtų architektūros interpretacijų čia – daugybė.
Menininkai Tadas Stalyga ir Rita Kundrotaitė-Stalygienė tyrinėjo buvusį legendinį Kauno restoraną „Trys mergelės“. Šis Viktorijos ir Alfredo Jakučiūnų kūrinys – vienas ryškiausių sovietinio modernizmo pavyzdžių ne tik Kaune, tačiau ir visoje Lietuvoje. Šiandien belikę tik pastato elementai, o restorano griaučiai laukia rekonstrukcijos – jau netrukus ten išdygs gyvenamųjų ir paslaugų paskirties patalpų kompleksas.
Menininkai paruošė archeologinę, jo likimą polemizuojančią, instaliaciją. Griuvėsiuose surinktos nuotrupos – pastato eksterjero, interjero elementai, filmuota medžiaga – bendruomenės ir ekspertų liudijimai, dabartinę būklę atspindintys kadrai, bylos apie legendinio restorano praeitį, dabartį ir ateitį. „Būtina griauti“ ar „reikia išsaugoti“ – instaliacijos lankytojas atsidurs apie šio pastato likimą vykstančios diskusijos centre.
„Viena vertus, šiandieninė pastato teritorija nesaugi, kita vertus, neatsižvelgus į pastato dvasią, paveldas bus sunaikintas negrįžtamai. Tikimės, jog instaliacija padės sutelkti dėmesį ne tik į „Trijų mergelių“ likimą, bet ir į platesnius, su Kauno modernizmo paveldu susijusius, klausimus“, – sako patys kūrėjai.
Procesą lydėjo ir nepatogi tiesa
Aš pati daugiausia laiko praleidau antrajame pašto aukšte, kur pristatomas „Subjektyvusis Kauno atlasas“. Jį kauniečiai kūrė kartu su dizaineriu, kuratoriumi ir kultūros komunikatoriumi Hugo Herrera Tobón.
Kaip jo autoriai matė, patyrė ir išgyveno savo miestą ir kokių netikėtų architektūros spalvų atrado – man rodos, kad tokius atlasus verta turėti kiekvienam Lietuvos miestui.
Su įvairiomis kauniečių grupėmis dirbęs menininkas rinko pasakojimus, istorijas, prisiminimus, emocijas, daiktus, vaizdus, nuotraukas, žemėlapius, įvairias kitas detales, iš kurių sukurtas bendras ir subjektyvus Kauno tarpukario modernizmo atlasas.
Kaip sako pats menininkas, šis darbas praturtina Kauno identiteto naratyvą ir leidžia įsiskverbti į daug jautresnį, delikatesnį ir realistiškesnį tikrovės atvaizdavimą.
„Taip pat išsiaiškinome, kad Kauno modernizmas yra ne tik praeities architektūrinis stilius: tai atsinaujinusi optimizmo dvasia, siekis naujo, erdvė kultūrinei produkcijai. „Subjektyvusis Kauno atlasas“ siekia būti daugiau nei knyga: tai veikiau strategija ir įrankis, kviečiantis naujoms diskusijoms ir susimąstyti apie vietos tapatybės sociokultūrinį formavimąsi, suabejoti akivaizdžiu objektyvumu“, – kalbėjo menininkas.
Beje, apie visos parodos procesą ir rezultatą taikliai yra pasakiusi kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė: „Procesą vedė įkvepiantys atradimai, o kartais – ir nepatogi tiesa. Todėl parodoje pateikiamas platesnis vaizdas apie klausimus, į kuriuos vis dar turime rasti atsakymus, taip pat pristatomos to laikotarpio architektūros paveldo istorijos, prisiminimai ir pavyzdžiai, atskleidžiantys naujos Europos istorijos sudėtingumą.
Tačiau pats modernizmas turi per daug optimizmo, kad liktų neišgirstas, nepamatytas. Ir ši paroda tai geriausiai įrodo.“
Instaliacija reikalauja pažinties su autore
Jei parodoje apie modernizmą verta praleisti kelias valandas, tai Yoko Ono instaliacijai Lietuvos banko rūmuose laiko užteks mažiau. Mat vaizdas čia – statiškas. Salėje – 100 karstų su iš jų augančiais medžiais.
1933 metais gimusi Yoko Ono yra garsi pacifistė ir pasaulinės reikšmės menininkė, o 2009 metais 53-iojoje Venecijos bienalėje ji pelnė „Auksinio liūto“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus.
XX a. septintame dešimtmetyje pradėjusi meninę karjerą Niujorko avangardinio meno scenoje, ji įsitvirtino konceptualaus meno srityje, kūrė performansus, muziką, filmus, skulptūras ir instaliacijas. Karjeros pradžioje artimai bendradarbiavo su fluxus judėjimo įkūrėju Jurgiu Mačiūnu. Menininkės kūryba yra politiška ir visuomeniška, о meninė veikla įkvėpta kasdienybės ir siekio išsaugoti trapią pusiausvyrą tarp galios ir gėrio jėgų.
Ateiti „pamatyti karstų“ yra beveik nulis. Yoko Ono instaliacija visų pirma reikalauja pažinties su ja pačia.
„Ar tokia dabar yra kultūra?“ – netrukus po parodos atidarymo perskaičiau atsiliepimą viešoje erdvėje.
Turbūt taip, tokia. Yra ar gali būti ir tokia. Tačiau ir vėl. Ateiti „pamatyti karstų“ yra beveik nulis. Yoko Ono instaliacija visų pirma reikalauja pažinties su ja pačia. Jos pasaulio matymo, pagaliau susipažinimo su jos biografija.
Instaliacija yra didelės Yoko Ono retrospektyvos, kuri atsidarys Kauno paveikslų galerijoje šių metų rugsėjį, įvadinė dalis. Parodoje pavadinimu „Laisvės pažinimo sodas“ bus gausu kūrinių, pristatančių įvairius Yoko Ono kūrybos laikotarpius ir praktikas: nuo konceptualaus meno ir eksperimentinio kino iki erdvės instaliacijų, objektų ir tekstinių kūrinių.
Tačiau tai dar bus. O kodėl banke dabar yra karstai? Centrinio banko erdvė parodai pasirinkta dėl kelių priežasčių – visų pirma, ji yra graži, pastatas yra istoriškai svarbus ir vienas gražiausių tarpukario architektūros pavyzdžių, jame – natūrali šviesa, ko ir reikia šiai instaliacijai. Tam, kad galėtų augti medžiai.
Odą realybė suvirpina būtent dabar
„Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“, – taip apie savo kūrinį, sukurtą praėjusio amžiaus pabaigoje, sako pati menininkė Yoko Ono.
Paroda banko rūmuose atidaryta sausio mėnesį, tačiau odą realybė suvirpina būtent dabar.
Štai ką apie instaliaciją sako parodos kuratorius, vienas įtakingiausių Fluxus judėjimo istorijos kūrėjų, Jurgio Mačiūno parodų kuratorius Jonas Hendricksas.
„Instaliacija „Ex It“ vaizduoja įvykusią didžiulę nelaimę, tačiau čia egzistuoja ir viltis. Galbūt dar ne šiame gyvenime, bet viltis yra. Visi miršta, tik nežinome, kada mirsiu aš ar kada mirsite jūs. Kai kurios mirtys neišvengiamos, kaip kad neseniai ištikusios dėl ugnikalnio iššaukto cunamio.
Tačiau kitų galima išvengti. Pavyzdžiui, mirčių, kurios įvyksta dėl karų. Ši instaliacija dar ilgai bus svarbi.
Yoko nenori aiškiai nurodyti ir padiktuoti, ką žmogus turi pamatyti šioje instaliacijoje. Kaip ir kituose jos kūriniuose, čia daug erdvės skiriama žiūrovo vaizduotei.“
Ir dar vieną priežastį aplankyti šią, o ir kitas parodas, taikliai įvardijo fotomenininkė, „Kaunas 2022“ ambasadorė Svetlana Batura. Svetlana sakė: „Net einant į parodą ar apžiūrint instaliaciją būtina susipažinti su tam tikra informacija: pasidomėti, kas sukūrė instaliaciją, kokia autoriaus pasaulėžiūra, kokie jo tikslai. Ir nepamiršti kelti klausimo, kodėl tai buvo sukurta. Man atrodo, šiandien tai labai svarbu.“
Ir tada, kai kils noras pasipiktinti karstais banke, labai svarbu suprasti: tie karstai leido pažinti Yoko Ono, menininkę, kurios parodas lanko milijonai žmonių visame pasaulyje ir kuri – neįtikėtina – bet savo darbus pristato ir Lietuvoje.
Paroda „Modernizmas ateičiai/MoFu 360/365“ (Kauno centrinis paštas, Laisvės al. 102).
Paroda veiks iki balandžio 10 d.
Darbo laikas:
II, III, V, VI, VII 10–18 val.
IV 11–19 val.
Bilietų kaina – 7 eurai (studentams, moksleiviams, senjorams – 4 eurai). Bilietus galima įsigyti vietoje arba internetu.
Bilietai yra vienkartiniai, tačiau juos galima panaudoti bet kada veikiant parodai.
***
Yoko Ono Instaliacija „Ex It“ (Lietuvos banko rūmai, Maironio g. 25-23)
Instaliacija veiks iki rugsėjo 11 d. Ją galima aplankyti Lietuvos banko darbo valandomis:
I‑III 8.30–15.30
IV 8.30–19.00
V 8.30–14.30
VI-VII neveikia
Instaliacijos lankymas nemokamas.
