„Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkurso nugalėtojai Rokas Sutkaitis ir Julius Seniūnas – dar studentai. Rokas Vytauto Didžiojo universitete studijuoja menotyrą, o Julius, baigęs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą, tolimesnes architektūros magistro studijas tęsia Belgijoje.
„Tačiau sakyti, kad kūrybinį konkursą laimėjo du studentai, nėra visai tikslu. Grafinio dizaino srityje mes dirbame jau kelerius metus“, – sako R.Sutkaitis ir J.Seniūnas.
Tiesa, „Kaunas 2022“ logotipo ir vizualinio identiteto konkursas buvo pirmas jų bendras didelis darbas, tačiau pavieniui abu vaikinai yra sukūrę ne vieną prekinį ženklą, o jų darbai neapsiriboja tik Lietuva. Atvirkščiai – prekės ženklus jie kuria užsakovams iš kitų šalių.
Vis tik „Kaunas 2022“ logotipo sukūrimą abu vaikinai vadina išskirtiniu darbu.
„Kaunas buvo išimtis savo projekto dyžiu, sudėtingumu, svarumu. Tai yra fantastika!“ – sako ženklo kūrėjai.
J.Seniūnas išvykęs į užsienį pamatė, jog tarpusavio bendradarbiavimas, dalinimasis mintimis yra vienas esminių komponentų siekiant aukštos kokybės rezultato.
„Prekės ženklai kuo toliau tuo labiau ištrūksta iš tradicinių rėmų, o žmogus pats kuria turinį. Tad ženklas tampa atviras visiems“, – kalbėjo pašnekovai.
Abu bičiuliai, pamatę, jog paskelbtas Kauno – Europos kultūros sostinės logotipo ir vizualinio identiteto konkursas, panoro jame dalyvauti.
„Tačiau sėkmė mums buvo ne laimėti, o visų pirma padaryti labai gerą identitetą. Galvojom, kad šį darbą mes galėsim įtraukti į savo darbų sąrašą – kaip solidų, rimtą darbą“, – sakė J.Seniūnas.
Logotipo kūrėjams teko didelis iššūkis – sukurti ženklą ir identitetą, kuris būtų patrauklus po penkerių metų, Kaunui tapus Europos kultūros sostine. Be to, jame turėjo tilpti itin daug sluoksnių, mat Kauno – Europos kultūros sostinės programa apima labai daug sričių: nuo istorijos iki sportinių renginių.
„Renginiai – daugialypiai. Prekės ženklas irgi turi būti toks. Buvo daug variantų, bet visi jie vedė į tą sprendimą, kurį ir pateikėm. Galutinis variantas tapo organiška jungtimi, kuri sujungė geriausias mūsų turėtas idėjas.
Konkursą laimėti dar ne viskas. Dabar tą projektą reikia „pastatyti“. Darbas nuveiktas didelis, bet dar didesnis laukia ateityje. Mes nenorim tiesiog atiduoti ženklo, o norim jį vystyti toliau. Tai nėra tik logotipas. Tai yra identiteto sistema. Logotipas yra svarbus, bet sistema, kurioje jis veikia, yra dar svarbesnė“, – sakė kūrėjai.
Nors iš pirmo žvilgsnio logotipas atrodo paprastas, tačiau ėmus gilintis į idėjos esmę, jis įgauna visai kitas spalvas. Ženklo ir viso identiteto prasmė kinta priklausomai nuo konteksto. Tam tikrais atvejais ženklas yra neutralus ir tik jį supantys elementai – nuotraukos, tekstas, grafika – sukuria reikiamą emocinį krūvį.
"Kažkas jame mato santaką, kažkas jo viduje nupiešė žvėries dantis. Tai yra labai gerai – logotipas ir turi kelti emocijas, o žmogaus fantazija neturi ribų.
Tai, kad jį vertina nevienareikšmiškai, yra normalu. Jei visi sakytų, kad puiku, tada galvotume, kad kažką padarėm ne taip. Prekės ženklas neturi kelti apatijos.
Galima prisiminti ir Londono olimpinių žaidynių ženklą, kuris pradžioje sulaukė daug visuomenės kritikos, o vėliau buvo priimtas palankiai.
Čia kaip džiazas tam, kuris jo neklauso. Iš pradžių gali pasirodyti kaip keisti garsų mišiniai, o paskui tu pradedi suprasti. Dažnai su ženklu reikia susigyventi, pamatyti kur ir kaip jis naudojamas, kokie papildomi elementai kuria identitetą. Tikimės, kad taip ilgainiui atsitiks ir su mūsų kurtu identitetu, kuris bus vis plačiau naudojamas įvairiose Kauno vietose“, – sako R.Sutkaitis ir J.Seniūnas.
Identiteto sukūrimas – tik pusė kelio. Tiek komanda, tiek ir patys kūrėjai turės dar nemažai padaryti, kad sukurta sistema veiktų taip, kaip yra numatyta.
Logotipas, sako jo kūrėjai, yra drobė kūrybai, o patį ženklą projekto „Kaunas 2022“ komanda kartu su miestiečiais ir ženklo kūrėjais užpildys įvairiomis formomis ir spalvomis.
„Tačiau ženklo interpretacijų nereikėtų suvokti taip tiesmukai. Interpretacija nėra vien tik grynai estetinis sprendimas, kai kas nors ženklo viduje sukuria papildomą grafiką. Daugeliu atveju ženklas bus interpretuojamas žmonėms to net nejaučiant – sėdint ant ženklo formos suoliuko mieste ar judant pastate, kurio langai papuošti logotipu. Patys žmonės taps savotišku ženklo „užpildu“.
Pavyzdžiui, lauko durys dažniausiai atsidaro į išorę, tai – nevalingas veiksmas, kurį mes darom. Tad mūsų sukurta sistema turi taip ir veikti, kai 2022 metais žmonės nes net neturės pamatyti ženklo, kad suprastų, jog tai – „Kaunas 2022“ renginys. Jis turi tarsi suaugti su kauniečiais“, – kalbėjo logotipo kūrėjai.
Patį identitetą J.Sutkaitis ir J.Seniūnas vadina ilgos distancijos plaukimu.
„Mes negalim pateikti uždaro ženklo, kuris būtų vien tik linksmas arba vien tik solidus. Jis turi būti daugialypis, turi transformuotis bėgant laikui.
Daug kas į prekės ženklą žiūri kaip į šuolį į vandenį. Žmogus atsispiria nuo tramplino ir šoka žemyn. Tada ištykšta purslai, bet viskas tuo pasibaigia. Šiuo atveju taip nėra. Į šį ženklą reikia žiūrėti kaip į ilgos distancijos plaukimą. Jis turi ne tik nuplaukti savo atstumą, bet ir stipriai finišuoti.
Penkeri metai prekės ženklui yra labai daug. Kurdami jį turim galvoti apie tai, kas bus madinga ateityje. Skoningas minimalizmas visada yra modernus ir nesenstantis“, – sakė R.Sutkaitis ir J.Seniūnas.
Kurdami identitetą kauniečiai visų pirma peržiūrėjo miestų, kurie jau buvo paskelbti Europos kultūros sostine, logotipus.
„Labai daug spalvų ir įvairios formos – tarsi didelė spalvų ir formų maišatis. Tačiau Kaunas neturi vaidinti Barselonos – spalvingo miesto. Kaunas nuo seno turi išlaikytą savitą charakterį, čia – švarios linijos, susiliejimas su modernizmo architektūra, kuo žavisi ir visa Europa. Tad ženklą ir kūrėme atsižvelgdami į tai“, – sakė logotipo kūrėjai.
