Su nedideliu biudžetu, tačiau – su meile ir didele fantazija. Taip Samylų kultūros centras ir vietos bendruomenė jau ketverius įgyvendino įdomų ir kiek mistinį projektą.
„O dabar mes kursime legendą“, – sako Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Eglė Targanskienė.
Nors didžiulis ir unikalus projektas, žadinantis vandeniu užpiltų kaimų istorijas ir jas pateikiantis per legendas vyks kitąmet, tačiau pasiruošimo darbai jau prasidėjo.
Penktus metus vyksiančio renginio organizatoriai kasmet pasirenka kitą jo temą. Šiemet rengėjai atgaivino vieną romantiškiausių, bet ir sunkiausių sielininko profesiją, ankstesniais metais iš marių dugno buvo prikeltas turgus, taip pat vyko teatralizuotos vestuvės.
Renginio sumanytoja ir viena iš pagrindinių organizatorių E. Targanskienė sako, kad pirminė mintis buvusi visiškai paprasta – sugalvoti renginį, kuris nebūtų tik koncertas, tačiau turėtų mintį, prasmę bei sudomintų įvairaus amžiaus žmones.
„Kol kas apie mūsų kuriamą legendą pasakoti nenorėčiau – nenoriu atskleisti detalių. Tačiau visi mūsų renginiai būna interaktyvūs.
Mes stengiamės atgaivinti, nors autentiškai tą padaryti sudėtinga, kas vyko tame Nemuno slėnyje. Kokios vestuvės, kokie turgūs? O dabar ieškosime atsakymų per legendas“, – sakė pašnekovė.
Kiekvienam renginiui organizatoriai stato ne tik sceną, tačiau patys savo rankomis, prisidedant bendruomenei, kuria dekoracijas: Samyluose jau buvo iškilusi natūralaus dydžio šiaudinė sodyba, čia ganėsi taip pat natūralaus dydžio šiaudiniai galvijai, turgus irgi buvo pastatytas vietos bendruomenės pastangomis.
„Supratome, kad žmonėms reikia daugiau interaktyvumo“, – sakė E.Targanskienė.
Renginių pasiūla, konkurencija didelė, nes greta – Kaunas. Stengiamės viską daryti kokybiškai, samdyti profesionalus, įvairaus žanro atlikėjus.
Kultūrinių renginių organizatorė sako, kad vietos žmonėms reikia siūlyti įdomias ir kokybiškas pramogas, taip įtraukiant juos į bendruomenės gyvenimą ir parodant savo krašto žavesį.
„Nėra taip, kad ką žmogui duosi, tą ir priims. Renginių pasiūla, konkurencija didelė, nes greta – Kaunas. Stengiamės viską daryti kokybiškai, samdyti profesionalus, įvairaus žanro atlikėjus. Kadangi renginys orientuotas į etnokultūrą, natūralu, kad reikia ir folkloro kolektyvų. Juos jungiame su džiazo, lengvo roko muzika“, – pasakojo E.Targanskienė.
Daugelį paruošiamųjų darbų vietos renginių organizatoriai daro patys.
„Stojame į guminius batus, ir – į darbus“, – juokėsi pašnekovė.
Prisideda ir vietos žmonės, paskolindami renginiams reikalingų rekvizitų – didelio biudžeto renginiui neturintys Samylų kultūros darbuotojai pinigų stygių kompensuoja savo fantazija.
Kitų metų marių dugno legendų kūrime samyliečiams talkins projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ koordinatoriai.
„Vienas iš mūsų tikslų – į Europos kultūros sostinės renginius bei projektus įtraukti kuo platesnį Kauno rajono bendruomenių ratą“, – sakė „Kaunas 2022“ regioninių partnerysčių kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė.
Pasak V. Migonytės-Petrulienės, samyliečių idėja puikiai dera su „Kauno Atlantidos“ sumanymu, kuris yra vienas iš „Kaunas – Europos kultūros sostinės“ projektų.
„Labai svarbu, o tai priklauso ir nuo organizatorių, kad „Pėdos marių dugne“ sujungtų ir kitas Kauno rajono bendruomenės. Galbūt tas, kurios ribojasi su vandeniu – upėmis. Kalbėsimės, kaip būtų galima įtraukti įvairias grupes visame rajone ir kurti vieningą naratyvą.
Organizatoriai savo renginyje daug dėmesio skiria senosioms krašto tradicijoms. Viena vertus, jaunimui etnografinės temos nėra patrauklios, kita vertus, šis projektas – tai vienas iš nedaugelio pavyzdžių, kada nepopuliarus žanras yra interpretuojamas šiuolaikiškai, todėl suburia nemažą įvairaus amžiaus bendruomenę ir tampa visiems įdomia ir kasmet labai laukiama švente“, – kalbėjo V. Migonytė-Petrulienė.
Nuo lapkričio mėnesio „Kaunas 2022“ organizuoja pirmuosius susitikimus su visomis Kauno rajono bendruomenėmis. Į juos kviečiami seniūnai, seniūnaičiai, kultūros centrų, jų padalinių darbuotojai, muziejų, bibliotekų, galerijų atstovai, mokytojus, moksleiviai ir visi tie, kuriems savo kraštą pažadinti ir pažinti iš naujo yra įdomu.
Lapkričio mėnesį tokie susitikimai jau numatyti Raudondvario menų inkubatoriuje (8 d., 15 val.), Rokų laisvalaikio salėje (15 d., 15 val.), Antano ir Jono Juškų muziejuje Vilkijoje (25 d., 15 val.). Susitikimai planuojami – Kulautuvoje, Samyluose, Čekiškėje ir kitur. Kiekvieno susitikimų metu bus pristatomos kelios platformos, atsižvelgiant į auditorijas, kurioms jos skirtos.
Raudondvaryje, Rokuose ir Vilkijoje bus galima plačiau sužinoti apie „Atminties biurą“, skirtą pažadinti miesto daugiakultūrinę atmintį, „Atsibusk, sukrusk“, skirtą supurtyti kultūrinį Kauno ir Kauno rajono sektorių, perkelti jį į šiuos laikus ir priversti plačiau atverti duris, taip pat – „Kylantį Kauną“. Platformos idėja – padėti jaunajai kartai ugdyti savo įgūdžius ir kurti miestą, kuriame jie ir toliau norės gyventi, dirbti ir kurti šeimas.
Kontaktinis asmuo pasiteirauti apie renginius ir „Kaunas 2022“ projektą Kauno rajone: Viltė Migonytė-Petrulienė, vilte@kaunas2022.eu.
