Tradiciniame renginyje „Pėdos marių dugne“ kasmet atgyja Kauno marių dugne nuskendusių bendruomenių – lietuviškosios Atlantidos – legendos. Tai – baigiamasis gegužės mėnesį prasidėjusio ir visą vasarą trukusio Kiemų festivalio akcentas.
Šiais metais Samyluose buvo pristatytos „Legendos iš marių dugno“.
Prieš 59 metus, statant Kauno hidroelektrinę, prireikė užtvenkti Nemuną. Tada iš būsimųjų Kauno marių dugno teko iškelti 35 kaimai, kuriuose buvo net 721 sodyba.
Pasak R.Adomaitytės, Samyluose gyvena nemažai žmonių, kurie šiuos įvykius prisimena. Samylų krašto moterys yra susibūrusios į etnografinį kolektyvą „Senolės“, o jų repertuare – dainos iš marių dugno.
„Tai – mūsų ir jų noras nepamiršti užlietų kaimų, jų istoriją perduoti kitoms kartoms. Renginys „Pėdos marių dugne“ ir marių dainos yra įtrauktos į nematerialaus kultūros vertybių paveldo sąvadą“, – sakė R.Adomaitytė.
Kaip pasakoja patys žmonės, tąsyk išsikėlimas iš namų prilygo tremčiai, o žmonės savo namų nepaliko iki pat paskutinio – kol kojų nepradėjo semti vanduo.
Samylų kultūros centro direktorė Jolanta Sidabrienė sako, kad ši šventė kraštui – svarbi ir reikalinga.
„Tiems žmonėms, kurie gyveno marių dugne, dar skauda. Tai buvo jų jaunystė, pačios gražiausios dienos. O dabar papročiai ir tradicijos persikėlė ant kalno ir tie žmonės jų nenori pamiršti. Ne visi žino, kad kažkada šioje vietoje buvo Nemunas, o ne Kauno marios. Todėl kai pradedi pasakoti istoriją, žmonės nustemba“, – sakė J.Sidabrienė.
Šventė sukviečia ne tik dabartinius, tačiau ir buvusius Samylų gyventojus. Kauno rajone Neveronyse gyvenanti Natalija sako, kad čia užaugo, todėl į šventę atvažiuoja kasmet, taip pat pasikviečia ir savo dukterį.
„Man ši vieta primena vaikystę. Apsemtų kaimų istorijos nelabai pamenu, nes buvau dar vaikas. Bet atsimenu, kai čia atsirado marios, o mums, vaikams, tai buvo labai įdomu“, – sakė Natalija
Samylų kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė ir šios šventės idėjos autorė Eglė Targanskienė sako, kad užlieti kaimai minimi jau nuo 1999 metų, tačiau seniau renginiai vykdavo kultūros centre ir buvo kameriniai.
„O čia, Samylų įlankoje prie Kauno marių toks renginys vyksta jau penktąjį kartą. „Pėdos marių dugne“ yra tarsi mūsų kultūrinis ženklas: pristatome įvairius mažesnius per metus vykstančius renginius.
Tuo tarpu pagrindinė šventė vyksta rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje ir ji skirta užlietiems kaimams atminti. Labai norėjome, kad ši šventė taptų patraukli įvairaus amžiaus žmonėms“, – pasakojo E.Targanskienė.
Šiais metais Samyluose pristatytos legendos iš marių dugno. Sukurta misterija, kurioje dalyvavo Kauno rajono mėgėjų meno kolektyvai: džiazo muzikantai, šokėjai, Samylų krašto ansamblis „Senolės“.
Kiekvienais metais šventei pasirenkama atskira tema: samyliečiai jau pristatė turgų iš marių dugno, sėlininkus, šiaudų kaimą, vestuves iš marių dugno.
Renginiu Samyluose tuo pačiu baigtas ir „Kaunas 2022“ inicijuotas Kiemų festivalis, skirtas pažadinti ir sustiprinti bendruomenes bei skatinti kaimynų bendravimą.
Evelina Šimkutė, programos „Kaunas 2022“ bendruomenių platformos kuratorė sako, kad kiemų festivalio metu teko pažinti daug Kauno miesto ir Kauno rajono bendruomenių.
„Renginys Samyluose kalba apie šią vietą, apie vietos legendas, tradicijas ir tai – labai svarbu. Vietiniai žmonės siekia išsaugoti mūsų istorinę atmintį, o tai svarbu tiek visam Kauno rajonui, tiek Lietuvai.
Būdami čia kartu norime pasakyti, jog ši šventė yra įdomi, o vietos kultūros centras norėtų auginti ją ir turi tikslą su savo pasakojamomis istorijomis pasiekti kuo daugiau žmonių.
Džiugu ir dėl to, jog sulaukiame atgarsio po vasarą „Kaimynų diena“ prasidėjusio kiemų festivalio. Žmonės, negalėdami dalyvauti renginiuose, patys organizuoja savo kiemų šventes, ir idėja plečiasi. Tai labai paprasta, kaimyniška, šilta ir bendruomeniška“, – kalbėjo E.Šimkutė.