Kaip 15min sakė programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komunikacijos vadovas Dalius Drevinskas, kauniečiai tarp salių turės atskirą „Kaunas 2022“ amfiteatro formos ambasadą, kur mugės lankytojus kvies pabūti, atsikvėpti, pasklaidyti savo naują knygą ar tiesiog pasišnekučiuoti.
„Čia pristatysime ir „Kaunas“ 2022 tinklalaidžių turinį, kuris bus prieinamas bei nuolatos atnaujinamas ir mugei pasibaigus“, – sakė D.Drevinskas.
Pristatys naujus leidinius
Mugėje dalyvaus ir daugiau kauniečių organizacijų. Pasak Mildos Šarpnickytės, Kauno menininkų namų (KMN) kultūrinės veiklos vadybininkės, kauniečiai stende prisistatys kaip Kauno menininkų namų kultūros informacijos centras, apžvelgiantis platų Kauno kultūros lauką.
„Prisistatome su plačiu organizacijų ir partnerių spektru bei pagrindiniais partneriais: KMN globojamu žurnalu „Kaunas pilnas kultūros“, nušviečiančiu aktyvų Kauno kultūrinį gyvenimą, kultūrinį turizmą mieste aktyvinančiu „Kaunas IN“ biuru. Šalia pat – šiuolaikinio meno ir teorijos knygynas „Six chairs books“, vienintelis tokio pobūdžio knygynas Kaune, jau daugiau nei pusantrų metų reziduojantis KMN.
Kasmet pristatomų įstaigų ir jų veiklų selekcija skiriasi, kadangi stendo turinys formuojamas atviro kvietimo būdu: iki šiol KMN Infocentre pristatėme tokias įstaigas kaip „Kaunas 2022“, Kauno miesto muziejų, Kauno fotografijos galeriją, galeriją „Meno parkas“, Kauno Vinco Kudirkos biblioteką, Kauno apskrities viešąją biblioteką, Kauno kamerinį teatrą, taip pat Kauno bienalės kuruojamą projektą „Magic Carpets“, iniciatyvas „Kūrybos kampas 360“, „Ekskursas“, įvairius festivalius, kitas sezoniškai veikiančios iniciatyvas. Taip pat ne mažiau dėmesio skirsime ir KMN naujo sezono veiklų bei tęstinių renginių reprezentavimui“, – sakė M.Šarpnickytė.
Mugės metu įvyks dvi premjeros. Kauniečiai pristatys 2018 metų metraštį „Kaunas pilnas kultūros“ ir naują Kauno kultūros žemėlapį „Kultūros šokas“.
„Tai – KMN, „Kaunas pilnas kultūros“ ir „Kaunas IN“ inicijuojamas maršrutas, pristatysiantis Kauno kultūros židinius – kultūros ir pramogų vietas – kurių šiuo metu sužymėjome apie 100“, – pasakojo Kauno menininkų namų atstovė.
„Kaunas pilnas kultūros“ metraštyje – daugybė straipsnių apie įvairius miesto kultūrinio gyvenimo aspektus: asmenybes, iniciatyvas, modernistinę architektūrą, kultūrinius reiškinius ir jų iniciatorius.
Šalia šių leidinių taip pat bus pristatytas apžvalginis 2016 metų Kauno bienalės katalogas, bus galima įsigyti debiutinį „Six chairs books“ leidinį, Valentino Klimašausko romaną „Daugiakampis“ bei kitų leidinių.
„Norime reprezentuoti partnerius jų pačių kalba, per kultūros organizacijų pristatomas įvairias leidybos formas, kurių pastaraisiais metais Kaune vis daugėja.
Žvelgiant į įvairialypį Kauno kultūrinį veidą, kultūros lauko operatoriai savo turinį pristato įvairiausioms auditorijoms, siekdamos atsižvelgti ne tik į amžiaus grupes, socialinius, finansinius aspektus, bet ir į prieinamumą žmonėms su negalia. Knygų mugės svečius džiuginsime įvairaus storio leidiniais, limituoto tiražo atvirukais, specializuotais žemėlapiais ir kitomis staigmenomis“, – kalbėjo M.Šarpnickaitė.
Apie miestą, aktualų ne tik jo gyventojams
Mugėje į diskusiją kvies ir „Kaunas 2022“ „Mitinio žvėries“ platformos kuratorius Rytis Zemkauskas.
„Atsisveikinimas su laikinąja sostine“ – taip pavadintoje diskusijoje bus kalbama apie apie Kauno metamorfozes per pastarąjį šimtmetį. Ji vyks vasario 22 d. 16 val.
„Imperijos tvirtovei teko atlikti pareigą atsikūrusiai Lietuvos valstybei – būti laikinąja sostine. Pareigą Kaunas atliko: per neįtikėtinai trumpą laiką buvo sukurta moderni miesto kultūra.
Okupacijos laikais „laikinoji sostinė“ įgavo patyčių konotacijas, o vėliau tapo banalia medijų kliše be jokio turinio.
Šiandien Kaunas išgyvena pokyčių ir optimizmo laiką. 2019 metus Seimas paskelbė Laikinosios sostinės atminimo metais. Tai – proga paskutinį kartą aptarti dramatišką Kauno šimtmetį ir palikti šį titulą istorijos knygoms. Kalbėsime apie Kauno ateitį be laikinumų“, – rašoma diskusijos pristatyme.
Apie Kauną diskutuos prozininkas, dramaturgas, eseistas Herkus Kunčius, prozininkė ir vertėja Aleksandra Fominaitė, Kauno miesto mero patarėjas ryšiams su visuomene Tomas Grigalevičius ir „Kaunas 2022“ programų „Atsibusk, sukrusk“ ir „Atminties biuras“ kuratorė Daiva Citvarienė.
Taip pat vasario 22 d. 15 val. vyks diskusija „Kaip miestas kalba apie save?“, inicijuojama žurnalų „Kaunas pilnas kultūros“ ir „Į“ leidėjų.
Diskusijos tematiką sufleruoja jos pavadinimas: pokalbio metu bus aptariami lokalių ir miesto ribas peržengiančių leidinių klausimai, mąstant, kaip kalbėti apie miestą taip, kad jis nebūtų aktualus vien jo gyventojams. Diskusijos siekis – šį pokalbį perkelti už redakcijų ir lokalios geografijos ribų bei inicijuoti viešą dialogą.
Savo nuomonėmis apie miesto kultūros leidinius, jų paskirtį ir auditorijas renginio metu dalinsis tiek Kauną gerai pažįstantys diskutantai, tiek platesnio kultūros lauko tyrinėtojai. Tai – abiejų žurnalų bendradarbė muziejininkė Julija Račiūnaitė, dirbanti Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, 15min kultūros žurnalistė Monika Gimbutaitė, LSMU Emanuelio Levino studijų centro direktorius, filosofas Viktoras Bachmetjevas bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas ir Kauno fotografijos galerijos vadovas Gintaras Česonis.
Diskusijos moderatorė – LRT radijo laidos „Kultūros savaitės“ vedėja Juta Liutkevičiūtė.
