Kaip kasmet, šiemet ir vėl iš vandens gelmių keliamos istorijos, kurias jau 60 metų saugo Kauno marių vandenys, o šiais metais pristatomos „Gyvenimo sūpuoklės – kareivėliai iš marių dugno“.
Tradicinis Samylų krašto renginys paskutinį rugpjūčio šeštadienį pakvies nuotaikingai, romantiškai, nostalgiškai, stipriai ir trankiai prisiminti tarpukario kareivėlių dalią, meilę, šeimą, tarnybą, atsakomybę ir gyvenimą.
Iš būsimųjų Kauno marių dugno buvo iškelti 35 kaimai, 721 sodybos.
„Supsimės gyvenimo sūpuoklėse kartu su Lietuvos kariuomenės oro pajėgų orkestru, grupėmis „Kūjeliai“, „Po aštuntos“, Samylų senolėmis, o ansamblis „Lyra“ pakvies klausytis tarpukario dainų popuri“, – teigia organizatoriai.
Prieš beveik 60 metų, statant Kauno hidroelektrinę, prireikė užtvenkti Nemuną. Tada iš būsimųjų Kauno marių dugno buvo iškelti 35 kaimai, 721 sodybos.
Jų gyventojai iki šių dienų prisimena savo krašto istorijas. Jas bei unikalias tradicijas, amatus bei papročius Samylų gyventojai siekia perduoti ateinančioms kartoms – tai ir tapo įkvėpimu kasmetiniam renginiui.
Ankstesniais metais renginiuose pristatytos tokios tradicijos kaip šiaudų kaimas, turgus, vestuvės, legendos, sielių kelias iš marių dugno.
Renginio režisierė Eglė Targanskienė teigia, kad „Pėdos marių dugne“ jau išaugo paprastos šventės marškinius ir tampa mažuoju festivaliu.
„Jau šešti metai vyksta didžioji šventė, o anksčiau buvo kamerinė. Šiemet pasirinkom keistą temą –kareivėliai iš marių dugno. Paliesime kareivėlio gyvenimą, nes iš užlietų kaimų buvo žmonių, išėjusių į kariuomenę, savanorių, laisvės gynėjų“, – sakė E.Targanskienė.
Vienas ypatingas reginio svečias – ką tik iš pasaulinio medžio skulptūrų drožėjų čempionato grįžęs ir čempionu tapęs Raimondas Uždravas, kuris skulptūras iš medžio gamina tik su benzopjūklu.
„Skulptūrą jis pradės gaminti likus kelioms dienoms iki renginio. Žinoma, gaila, tačiau šventės dieną ji bus sudeginta. Dar viena neatsiejama renginio dalis – Samylų senolių kolektyvas, kurių repertuare – dainos iš marių dugno. Šis kolektyvas šiemet buvo įtrauktas į kultūros nacionalinio paveldo sąvadą“, – sakė renginio režisierė.
Pašnekovė išskyrė ir ristynes. Parodomąją programą pristatys lietuviškų ristynių federacijos atstovai.
„Jie pristatys edukacinę programą, parodys, kaip taisyklingai senoviškai muštis“, – juokėsi E.Targanskienė.
Renginio metu bus pristatyta ir paroda. Samylų dailės studijos nariai pagal senąsias užlietų kaimų nuotraukas piešė paveikslus.
Pasak pašnekovės, „Pėdos marių dugne“ kasmet auga ir jau seniai nėra tik paprasta šventė. Tai – kultūrinis Samylų ženklas, o mažesnieji renginiai su žyme „Pėdos marių dugne“ vyksta visus metus.
„Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ jaunimo programos „Kauno iššūkis“ alumnų komanda „O kas, jeigu?..“ ( angl. „What if“) taip pat prisideda prie „Pėdos marių dugne“ renginio viešinimo ir nupiešė festivalio simbolį – pėdutę. Pėdutės bus aštuoniose skirtingose vietose Kaune ir Kauno rajone.
Visos pėdos sukurtos skirtingus grindinius, paviršius padengiant specialia nano danga (impregnantu). „O kas, jeigu?…“ moksleivių idėja „įkultūrinti“ lietų įdomi tuo, kad pėdos išryškėja tik lyjant lietui, sušlapus gatvės grindiniui.
