„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ paskelbus atvirą kvietimą Kauno rajono kultūros institucijoms, kūrybinę veiklą vykdančioms organizacijoms ir bendruomenėms dalyvauti kūrybiniame tęstiniame projekte „Šiuolaikinės seniūnijos“ dalyvauti suskubo didžioji dalis Kauno rajono seniūnijų, rašoma pranešime spaudai.
Praėjusių metų lapkritį startavęs projektas skirtas sustiprinti Kauno rajono kultūros sektorių, jo partnerius, vietos bendruomenes ir padėti pasirengti 2022-iems, Europos kultūros sostinės metams. Bendradarbiaujant Kauno rajono kultūros, švietimo specialistams, verslo įstaigoms ir kitiems, Kauno rajono seniūnijose bus vystomi tęstiniai, šiuolaikiniai kūrybiniai projektai, turintys ir europinę dimensiją.
7 šiuolaikinės seniūnijos: kas jos?
Iš 16 gautų anketų komisija atrinko 7-ias, didžiausią motyvaciją parodžiusių, kūrybiškiausių, labiausiai išryškinančių vietos ir bendruomenių tapatybę seniūnijų idėjas. Šiais metais savo pateiktus projektus vystyti ir įgyvendinti buvo atrinktos: Akademija, Garliavos apylinkės, Karmėlava, Linksmakalnis, Ringaudai, Rokai ir Vilkija.
Kūrybiniame procese minėtose 7-iose Kauno rajono seniūnijose dalyvaus „Kaunas 2022“ kuratoriai, vietos bendruomenės atstovai, kviestiniai menininkai iš Lietuvos ir užsienio, režisieriai ir prodiuseriai, kūrybinio pasakojimo (storytelling) ir kiti specialistai.
Sėkmingai įgyvendinti projektai taps specialiosios „Kaunas ir Kauno rajonas Europos kultūros sostinės 2022 metais“ programos dalimi.
Pasak „Kaunas 2022“ direktorės Virginijos Vitkienės, viltingai nuteikia tai, jog jau pirmaisiais projekto pradžios metais registravosi tiek daug seniūnijų, o gautos anketos buvo išsamios bei apgalvotos: „Pareiškėjai atliko puikius vietos tyrimus, atsakingai ir kūrybiškai pažvelgė į gautas užduotis. Neabejoju, kad „Kaunas 2022“ komandai, Lietuvos ir užsienio menininkams bendras kūrybinis procesas su šių seniūnijų bendruomenėmis turėtų būti ir įdomus, ir įkvepiantis.“
„Kad ir kaip bebūtų gaila, šiemet galėjome atrinkti tik 7 seniūnijas, nors sulaukėme ir daugiau stiprių paraiškų, kurioms pritrūko labai nedaug.
Norisi patikinti, kad su likusiomis seniūnijomis tęsime kitus darbus ir įtrauksime jas į „Kaunas 2022“ programas, renginius ir kitus projektus bei skatinsime visas seniūnijas kitąmet dalyvauti „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekte“, – akcentavo V.Vitkienė.
Padės stiprinti vietos bendruomenes
Viena iš vertinimo komisijos narių, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai Alvyra Čičinskienė mano, kad „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas padės suvienyti vietos bendruomenes, kad jos taptų atviresnės, jautresnės bei tolerantiškesnės.
„Neabejotinai lydės sėkmė, jei procese dalyvaus įvairaus amžiaus grupių bendruomenės nariai, jei bus įprasmintos senos ir sukurtos naujos tradicijos, kurios vilios likti gyventi ir kurti savame krašte. Projektas savo turiniu, pristatoma tema ar šiuolaikiška, kūrybiška forma turėtų būti aktualus ir įdomus ne tik Lietuvos, bet ir Europos gyventojams“, – sako A. Čičinskienė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad registracijos anketų rengime dalyvavo ne tik kultūros darbuotojai, bet ir būsimų kūrybinių procesų partneriai: mokyklų, darželių, bendruomenių centrų, seniūnijų, verslo ir kitų organizacijų atstovai.
„Pareiškėjai, kuriems pavyko suburti ir „uždegti“ seniūnijoje esančias įstaigas idėja dalyvauti projekte, puikiai susidorojo su gana nelengva užduotimi, – mano A.Čičinskienė. – Nuoširdžiai džiaugiausi skaitydama registracijos anketose pateiktą medžiagą: kiek įdomių istorinių faktų paminėta, vietos įvykių aprašyta, atrasta, pastebėta.“
Šiais metais neatrinktoms seniūnijoms Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja kultūrai pataria nenusiminti, tęsti pradėtą darbą, toliau vystyti jau gimusias idėjas, drąsiau ieškoti partnerių, numatant jų vaidmenį būsimame procese: „Šiuolaikinės seniūnijos“ – tęstinis kūrybinis projektas, todėl tiek šiemet neatrinktos, tiek nepanorusios dalyvauti seniūnijos kviečiamos jungtis 2020-iais metais.“
