„25 milijonai dygsnių“ (25 Million Stitches) yra korėjiečių kilmės JAV menininkės, aktyvistės Jennifer Kim Sohn inicijuotas projektas, skatinantis kalbėti apie pasaulinę pabėgėlių krizę, kai dėl karo, skurdo ar kitų socialinių bei ekonominių priežasčių žmonės yra priversti palikti savo namus ir viską, kas jiems artima.
Nors pabėgėlių krizė Lietuvos nepalietė taip stipriai, kaip kai kurių kitų šalių, tačiau šalies istorijoje buvo laikotarpių, kai žmonės turėjo palikti savo namus ir keliauti į nežinią. Tai – ir skaudūs tremties įvykiai, ir daugelį šeimų šiuo laikmečiu palietusi emigracija, ir žmonės, neturintys savo namų.
„Dygsniai – tarsi žingsniai per gyvenimą: vieniems – lengvi ir džiugūs, kitiems – sunkūs ir skausmingi. Žingsniai, kurie vienus veda namo, o kitus – toli nuo jų“, – teigia projekto iniciatoriai.
Pradėjo dygsniuoti Žaliakalnyje
Idėja prisijungti prie pasaulinio projekto gimė Žaliakalnyje gyvenančiai menininkei Rasmai Noreikytei.
Taikomosios ir tradicinės tekstilės meistrė R.Noreikytė yra įvairių tarptautinių projektų stipendininkė, kurios darbai įvertinti parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Prancūzijoje, Argentinoje, JAV bei kitose šalyse.
Menininkė, susidomėjusi šia iniciatyva, prisijungti prie jos pasiūlė „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ atstovei Žaliakalnio mikrorajone Aistei Ptašinskaitei ir taip aktyviau suburti mikrorajono gyventojų bendruomenę.
„25 milijonai dygsnių Kaunui ir pasauliui“ – taip pavadinta iniciatyva startavo prieš kelis mėnesius. Netrukus kūrybinis projektas išplito už Žaliakalnio ribų ir įtraukė dar daugiau kauniečių, prie jo prisijungė ir Mažeikių gyventojai, mat iš šio miesto yra kilusi menininkė R.Noreikytė.
Dygsniuoti audiniai taps bendros parodos dalimi
Iki sausio pradžios R.Noreikytė ir A.Ptašinskaitė rengia dirbtuves ir susitikimus su Kauno miesto bei rajono gyventojais, bendruomenėmis.
Jų metu pristatoma pati idėja, o norintiems prisijungti prie projekto išdalijami audiniai. Specialių matmenų audinį reikia sudygsniuoti iki sausio pradžios. Tada visi audiniai bus surinkti ir visų pirma pristatyti parodoje Kaune. Po to jie iškeliaus į Kalifornijos valstiją, kur kitų metų vasarą bus surengta pasaulinė paroda.
Vieną audinį dygsniuoti gali vienas žmogus, kaimynų grupė, bendruomenė, klasė ar draugų kompanija. Kokie bus dygsniai – visiškai nesvarbu. Tai gali būti siuvinėtos linijos ar konkretus sugalvotas piešinys.
Rasma ir Aistė sako, kad kartais žmonės baiminasi, kad siuvinėti nemoka. Tačiau norint dalyvauti projekte nereikia būti menininku ar profesionalu – užtenka tik atsipalaiduoti ir išlaisvinti savo fantaziją.
Kiekvienas dygsniuotas audinys privalo turėti autorių – turi būti nurodyta, kokie žmonės prie jo prisidėjo. Net jei vienas žmogus tepadarė tik vieną dygsnį.
Lietuvoje tema aktuali ir dėl ekonominių priežasčių
Lietuviškojo dygsnių projekto sumanytojos kartu kviečia žmones kalbėtis, pasidalinti savo istorijomis.
„Mes savo projekte kalbame ne tik apie pabėgėlių krizę, bet ir daugiau. Apie namus, jų netektį, priverstinį persikėlimą. Šios temos Lietuvoje yra aktualios dėl ekonominių priežasčių, tai irgi yra namų netekimas“, – sakė Rasma ir Aistė.
Susitikimuose su kauniečiais ir Kauno rajono gyventojais moterys išgirsta pačių įvairiausių istorijų – kai namus žmonės paliko okupacijos metais, kaip jie slėpėsi grioviuose, kaip matė deginamus savo namus.
„Šis projektas yra tarsi švelnus būdas parodyti problemą, kuri yra tikrai skaudi. Juk būna, kad dažnas net nenori girdėti apie pabėgėlių temą, būna, kad reaguojame priešiškai. O čia ateini daryti paprastą dalyką – dygsniuoti. Tačiau tai yra stipri žinutė, rezultatas, problemos mastas pasimatys projekte“, – kalbėjo A.Ptašinskaitė.
Kalbėdamos apie projektą pašnekovės sakė, jog vienas iš labiausiai džiuginančių dalykų – žmonių įsijungimas į bendruomenes, susipažinimas vienų su kitais.
Reikia verti ne adatą į siūlą, bet atvirkščiai
Projekto iniciatorės kalba ir apie vidinį dalyvių pokytį. Pavyzdžiui, kai kurios moterys atėjo nedrąsios ir iš karto nenorėjo dalintis savo istorijomis.
„Jos sakė: nemoku, negaliu, nesugebu, bet padrąsintos ėmėsi kurti ir pasikvietė draugų. Šis projektas – erdvė susitikti skirtingų kartų žmonėms, dalintis. Senjorės atsineša net savo močiučių staltiesių, servetėlių, o tai tampa įkvėpimu jaunimui, kad tai galima sukurti savo rankomis.
Į susitikimą Linksmakalnyje važiavo ir viena iš mūsų nuolatinių dalyvių, kuri sakė, kad jei ne projektas, gal ir nebūčiau atvykusi į šį miestelį, sužinojusi jo istorijos, pažinusi čia gyvenančių žmonių.
Prie dirbtuvių prisijungia ir vaikai, jausdami užduoties prasmę. Žinodami, kad jų kūriniai pasieks tolimą šalį, vaikai įsitraukia mieliau ir su didesniu užsidegimu. Smagu, kai jie pirmą kartą pabando dygsniuoti ir nustemba, kad reikia verti ne adatą į siūlą, bet atvirkščiai“, – pasakojo R.Noreikytė ir A.Ptašinskaitė
Iniciatyva „Žaliakalnio dygsniai" yra „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas!“ dalis.
