Paroda „Modernizmas ateičiai 360/365“ kalba apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, o ja siekiama atskleisti šio architektūros stiliaus vertę ir patrauklumą šiuolaikiniam žiūrovui, miestiečiui, specialistui ar mėgėjui.
Šeštadienį atidarytoje Kauno architektūros ir jos konteksto svarbą atskleidžiančioje tarptautinėje parodoje menininkai ir architektai pasakoja apie modernizmo paveldo likimą šiuolaikiniuose Europos miestuose, tarp jų – ir Kaune.
Į architektūrą pažvelgta garsu, vaizdu, judesiu, šokiu, grafika, instaliacija, ieškant naujų formų, pristatant modernizmą kaip reiškinį, todėl menininkų interpretacijos pastatus atskleidė skirtingai ir savitai.
„Šia paroda Kaunas demonstruoja lyderystę modernizmo paveldo srityje ir galutinai įsitvirtina kaip vienas iš pasaulio modernizmo tyrimų, populiarinimo ir traukos centrų“, – teigia parodos organizatoriai.
Skaičiai parodos pavadinime taip pat turi aiškią prasmę: 360 simbolizuoja visas modernizmo perspektyvas, o skaičius 365 skatina atkreipti dėmesį į kasdienybės paveldą.
Pastatas pereis Kultūros ministerijos žinion
Į parodos atidarymą atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad ši paroda yra simboliškas kvietimas sujungti praeitį ir dabartį su ateitimi, įvertinti praėjusio amžiaus palikimą ir atrasti kūrybiškus sprendimus, kurie pratęstų šių pastatų istorijas.
„Pašto rūmai yra ne tik Kauno modernizmo emblema, bet ir įkūnija Kauno modernistinės architektūros vertę, taip pat jos savitumą. Labai svarbu, kad tokie išskirtiniai istorinės vertės pastatai atrastų tinkamą būdą pasakoti savo ir mūsų šalies istoriją, o kartu – gyvuoti toliau, kurdami naujus naratyvus tarp savo sienų. Svarbu, kad jie nebūtų užmiršti ar netaptų nereikalingi“, – sveikindama parodos dalyvius kalbėjo I.Šimonytė, akcentavusi, kad šis išskirtinis Kauno pastatas visų pirma yra Lietuvos ir jos žmonių pasiekimų tarpukario metu simbolis.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šiais metais Kauno centrinis paštas, dėl kurio likimo diskusijos vyko ne vienus metus, bus perduotas Kultūros ministerijos žinion.
„Lygiai prieš 90 metų Kauno centrinis paštas oficialiai atvėrė duris. Tada jį pašventino kunigas, visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas. Jis kreipėsi tokiais žodžiais: regite, kokią darbo vietą jums parengė jauna mūsų valstybė, kad būtų jums erdva, patogu ir sveika.
Nuo to laiko šis architekto Felikso Vizbaro kūrinys išgyveno ir šviesių, ir labai sudėtingų akimirkų. Bet šiandien šis modernizmo architektūros simbolis vėl įžengė į vilčių kupiną etapą“, – sakė S.Kairys.
Modernizmas turi daug optimizmo
Parodos kuratorė Viltė Migonytė-Petrulienė dėkojo visiems, prisidėjusiems prie projekto, o šiuos metus pavadino išskirtiniais ne tik todėl, kad tai – Europos kultūros sostinės šventė, tačiau ir todėl, kad 2022-ieji yra ir modernizmo šventė.
„Per dvejus metus kiekvienas iš 26 menininkų atskleidė daugybę paslėptų istorijų ir dabar yra pasirengę papasakoti, koks gražus, spalvingas ir turtingas yra mūsų modernizmas.
Pasitelkę universalią meno kalbą, jie kūrė 20-ojo amžiaus paveldo interpretacijas, siekdami pristatyti, aptarti, įvertinti ir pagerbti mūsų architektūros svarbą ir reikšmę kauniečiams, miesto svečiams bei tarptautinei bendruomenei.
Procesą vedė įkvepiantys atradimai, o kartais – ir nepatogi tiesa. Todėl parodoje pateikiamas platesnis vaizdas apie klausimus, į kuriuos vis dar turime rasti atsakymus, taip pat pristatomos to laikotarpio architektūros paveldo istorijos, prisiminimai ir pavyzdžiai, atskleidžiantys naujos Europos istorijos sudėtingumą.
Tačiau pats modernizmas turi per daug optimizmo, kad liktų neišgirstas, nepamatytas. Ir ši paroda tai geriausiai įrodo“, – kalbėjo V.Migonytė-Petrulienė.
Menininko akiratyje – Kauno laiptai
Kompozitorius, muzikantas Patris Židelevičius parodoje „Modernizmas ateičiai 360/365“ pristato garso instaliaciją apie Kauno laiptus – kūrybinį projektą „Pakopa“.
„Aš ieškojau naujo priėjimo, naujo architektūros objekto, kuris nebūtų centrinis paštas ar vienas iš daugelio tarpukario Kauno architektūros perlų. Laiptai yra mažosios architektūros objektas ir jiems yra skiriama mažai dėmesio – žmonės jais tiesiog lipa.
Kai pradėjau gilintis į Kauno laiptų istoriją, bandyti rasti architektų, kurie laiptus suprojektavo, kada tai įvyko – buvo sunku tą padaryti, o tai tik dar labiau paskatino gilintis, atkreipti dėmesį į laiptus“, – kalbėjo kūrėjas.
P.Židelevičiaus garso instaliacijoje yra 11 Kauno laiptų, kurie atsirado tarpukariu, iki 1938 metų. Pasak kūrėjo, laiptai Kauno augime yra indikatorius: „Kada miestas iš plokščio, tai yra iš dabartinio centro, senamiesčio išlipo, užaugo į Aleksoto kalną, į Žaliakalnio kalną. Tada pradėjo rastis laiptai.“
Kalbėdamas apie patį kūrybinį procesą, menininkas pasakojo, kad atliekant lauko įrašus dažniausiai nėra girdimas žmogus, kuris įrašinėja.
„Tai anoniminis ir labai objektyvus lauko garsų įrašymas. Man buvo neįmanoma tų garsų išvengti, nes teko lipti laiptais aukštyn ir žemyn, užfiksuoti pokytį, kaip jie skamba apačioje, lipant jais ar užlipus į viršų. Tad taip išėjo, kad beveik visuose įrašuose girdisi mano žingsniai. Aš juokauju, bet tai yra absoliuti tiesa, kad aš kūrinius gyvai atlikau įrašinėdamas laiptus, o dabar jūs girdite tų gyvai atliktų kūrinių įrašą“, – kalbėjo kūrėjas.
Menininkas tyrinėjo Kauno Brazilką
Muzikantas, kompozitorius, garso inžinierius Martynas Timinskas tyrinėjo Žaliakalnio rajone esančią Brazilką, per garsus ieškodamas šios vietos istorijų.
M.Timinsko garsinis tyrimas „Šiaurinio šlaito istorijos“ – autorinis garso meno ir elektroninės muzikos kūrinys, atspindintis šiaurinio Žaliakalnio šlaito, vadinamo Brazilka, tapatybę ir jos socialinių santykių bei garsinio lauko dinamiką.
Kūrybinio proceso metu menininkui teko atrasti būdą, kaip garsu papasakoti vietos istoriją, kaip garsu atspindėti architektūrą.
Kartu su M.Timinsku dirbo ir fotografas Justinas Stonkus, taip pat instaliacijos dailininkas Cretu Alexandru Constantinas. Tai buvo ne tik garsinis, tačiau ir vaizdinis, o iš dalies ir istorinis tyrimas.
Kartais tikrai buvo ir sunkių emocinių susitikimų.
Kalbėdamas apie projekto finišą – parodą – menininkas sakė esantis patenkintas tiek rezultatu, tiek pačiu kūrybiniu procesu.
„Dirbti buvo įdomu, smagu. Turėtume minčių, kaip tęsti, ir galvosime, kaip toliau vystyti šį projektą. Tai labai įdomus rajonas, stiprus emociškai, įdomios gyventojų istorijos. Kartais tikrai buvo ir sunkių emocinių susitikimų“, – pasakojo M.Timinskas.
Menininkas minėjo, kad jam pačiam toks prisilietimas prie architektūros buvo pirmasis: „Yra tekę su šviesa ir architektūra, bet interpretuoti viso rajono – jo istorijų, architektūros – neteko. Ir iš garsinės pusės irgi pirmas toks projektas.“
Dėmesys – įvairovei
Vienas iš parodos dalyvių LEGO modelių kūrėjas Rokas Mikšiūnas, kuris daugiau kaip iš 60 tūkst. kaladėlių padarė užuolaidą, atkartojančią Kauno centrinio pašto operacijų salės grindų raštą.
Malgorzata Maria Olchowska savaip pažvelgė į Kauno karininkų Ramovės pastatą, Hugo Herrera Tobónas kartu su kauniečiais sukūrė „Subjektyvųjį Kauno atlasą“, Tadas Stalyga ir Rita Kundrotaitė Stalygienė interpretavo restoraną „Trys mergelės“, Karin Pisarikova dirbo Kauno IX forte, o šiuolaikinio šokio trupė „Nuepiko“ į architektūrą pažvelgė judesiu.
Didžiausias dėmesys interpretuojamų vietų atrankoje buvo skiriamas funkcinių tipų įvairovei, jų reikšmingumui miestuose, kiek ir kaip pastatai ar teritorijos gali papasakoti apie modernizmo reiškinį nuo Rytų, Vidurio ar Vakarų Europos.
Nemažiau svarbus buvo ir prieinamumo aspektas bei išlikusi istorinė medžiaga.
