Kauno moksleivių komanda „Komoda“ parodai pasirinko mados ir stiliaus akcentus. „Subkultūrų žvėrys“ – taip pavadinta virtuali kauniečių paroda.
„Norime atkreipti dėmesį į Kaune egzistuojančias subkultūras, parodyti subkultūrų bendruomenes, akcentuoti Kauno savitą identitetą“, – teigė parodos organizatoriai.
Subkultūroms būdingas aprangos stilius buvo kuriamas bendradarbiaujant su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Mitinis Kauno Žvėris”. Atspirties tašku bei įkvėpimo šaltiniu tapo „Kauno Žvėries pasakų knygos“ personažai, sukurti iliustratoriaus Dariaus Petreikio.
Vietoje realių drabužių – virtualūs
Kaip 15min sakė vienas iš „Komodos“ narių kaunietis Nojus Gipas, atsižvelgiant į karantino situaciją nutarta parodoje naudoti virtualius drabužius.
„Prieš karantiną nebūtume spėję gauti visų reikalingų drabužių. Todėl nutarėme naudoti virtualius. Modelių nuotraukos yra studijinės, tik drabužiai virtualūs. Manome, kad labai neblogai pavyko“, – apie kūrybinius sprendimus, kurių buvo priversti ieškoti dėl karantino, pasakojo N.Gipas.
Parodoje pristatomi septynių subkultūrų atstovai, kurie taip pat pasakoja apie save.
„Sukurtas toks formatas: paspaudus ant nuotraukos, pasigirsta audio pasakojimas“, – sakė N.Gipas.
Pristatydami parodą jos autoriai nori parodyti ne tik skirtingas subkultūras, tačiau ir tai, kad Kaunas yra labai įvairus miestas.
Stilių pristato subkultūrų atstovai
Parodos dalyviai yra kiekvienos pristatomos subkultūros atstovai. Pavyzdžiui, Darijai Kočiūnaitei labai patinka ankstyvieji 2000-ieji, „Disney“ animacinių filmų herojų ryški apranga. Ji atstovauja E-girls – naujai iškilusiai subkultūrai. Iš šio stiliaus Darija atsirenka tai, kas jai patinka, jos stilius – pagrindinis išraiškos būdas, meno dalis, jis padeda susirasti bendraminčių. E-girls stiliaus pagrindas – ryškios plaukų spalvos, mini sijonai bei platforminiai batai.
Dar viena subkultūra – traperiai. Priklausantieji jai kuria muziką bei repuoja. Andrius Ordas, dar žinomas kaip Sneezas, muzika susidomėjo vaikystėje, pradėjo groti gitara, vėliau įsitraukė į hiphop’ą. Andriaus muzikos bei stiliaus inspiracija yra metalas – Andrius nori jį atgaivinti, o įkvėptas metalo stengiasi palaikyti minimalistinį stilių, renkasi tamsesnių spalvų drabužiais. Trapo žanras jam suteikia pasitikėjimo savimi, komforto.
Hipsteriai – subkultūra, kurios prioritetas yra autentiškumas bei unikalumas. Šios subkultūros atstovas Benas Balčikonis internete mato daug klaidingų nuomonių apie hipsterius – kad jie „pasikėlę“, viską daro tik tam, kad išsiskirtų iš aplinkos. Tačiau Benui atrodo, kad kiekvienas iš mūsų savyje turi hipsterio, nes kiekvienas esame kažkuo unikalus. Pagrindinės aprangos detalės, siejamos su hipsteriais, – įvairių raštų marškiniai bei „beanie“ stiliaus kepurės.
Baikerių subkultūrai atstovauja Linas Venclavičius. Baikeriai – žmonių grupė, kurie domisi technika, dažniausiai – motociklais. Lino nuomone, baikeriai yra žmonės, norintys turėti daugiau laisvės. Linas, vairuodamas motociklą, renkasi juodą odą – ji ir apsaugo nuo vėjo bei tepalo ar purvo dėmių. Taip pat ji gerai atrodo. Baikerių subkultūra atvira ir tiems, kurie nevairuoja motociklų, o tik jais domisi, nesvarbu, ar tai studentas, ar senjoras.
Menininkai – subkultūra, kurios atstovai mėgsta kurti, yra aktyviai įsitraukę į menininkų bendruomenę. Į menus Barbora Jamantaitė įsitraukė dar visai maža. Barborą paveikė ne tik dailės pamokos, bet ir bendruomenė – jos mokykloje nėra uniformos, kiekvienas gali rengtis ir atrodyti taip, kaip nori, niekas nėra teisiamas dėl savo stiliaus. Prie stiliaus ir asmenybės brandos daug prisidėjo ir teatras bei šokiai. Menininkų stiliui būdingi didesnio dydžio drabužiai, jiems svarbiausia, kad apranga nevaržytų judesių.
Dar viena subkultūra – raideriai. Paprastai tai jaunimas, kuriuos sieja bendras hobis – važinėjimas riedlentėmis, dviračiais. Matui Šarapovui raideriai – tai neformalai. Juos sieja ne tik bendri pomėgiai, riedlentės ar dviračiai, bet ir nuoširdi draugystė. Matą su raiderių kultūra supažindino draugas, o pradėjus kalbėtis užsimezgė ryšys. Mato nuomone, raideriai neturi tam tikro aprangos stiliaus, jis yra įvairus, tačiau juos vienija sportbačiai vans’ai. Vis dėlto be dviračio raideriai sunkiai atpažįstami.
Ieško ir kitų subkultūrų atstovų
Kaip į subkultūrų parodą nužengė Mitinis Kauno Žvėris? N.Gipas sako, kad iš Mitinio Kauno Žvėries pasakų knygos puslapių.
„Mitinis Kauno Žvėris ir yra tas tikrasis kaunietis. Tad ir norėjome parodyti, kokie kauniečiai yra įvairūs. Šios pasakų knygos veikėjus nusprendėme pristatyti šiek tiek stilizuotai: kaip jie atrodytų kaip realūs žmonės, realių subkultūrų atstovai“, – sakė N.Gipas.
Tačiau parodoje pristatomi tik dalies subkultūrų atstovai, mat jų yra gerokai daugiau.
Evelina Šuscickytė, „Kaunas 2022“ programos „Kylantis Kaunas“ kuratorė kviečia prisijungti ir kitų subkultūrų atstovus: „Komanda jų vis dar ieško. Ypatingai Kaune, Kauno rajone“, – sakė E.Šuscickytė.
Komandos aktyviai veikia kultūriniame lauke
Kalbėdama apie „Kaunas 2022“ jaunimo programas E.Šuscickytė akcentavo, kad kas kasmet prisijungia apie 40 jaunų ir motyvuotų žmonių.
„Kauno iššūkio“ programa yra orientuota į 15–18 metų moksleivius. Programa trunka pusę metų, vyksta kompetencijų ugdymo, praktikos užduotys, jaunuoliai išmoksta, kaip vystyti kultūrinius projektus ir tada gali tęsti savo veiklą alumnų klube. „Komoda“ ir yra viena iš komandų, veikiančių klube. Taip pat yra komandos „Puota“, „Žaidžiam Kauną“, „Randai“, „PDF“ ir kitos, kurios labai aktyviai veikia kultūriniame lauke“, – sakė kuratorė.
Kalbėdama apie veiklas E.Šuscickytė minėjo, kad „Subkultūrų žvėrys“ yra vienas iš pavyzdžių, kaip ir pandemijos metu galima rasti kūrybiškų sprendimų, atrasti naujus formatus: „Manau, kad jaunimas yra viena iš tų grupių, kuri sparčiausiai prisitaiko ir sparčiausiai adaptuojasi. Turėjome ir tebeturime nuostabių projektų, vykstančių virtuliai.“
Jauni žmonės atranda save
Prie „Kauno iššūkio“ kasmet nori jungtis apie 100 žmonių, tačiau dėl ribotų išteklių jų atrenkama apie 40.
„Kodėl jie jungiasi, ateina? Visų pirma, matyt, dėl „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ matomumo ir patrauklumo. Jaunimas tikisi naujų galimybių, tai jiems – įdomu ir patrauklu, čia gali tobulėti, įgyvendinti savo svajones, prisidėti prie pokyčio mieste ar rajone.
Tai žmonės, kurie nori ir supranta, kad per kultūrą galima sukurti pokyčius kitose srityse. Manau, kad tai ir yra esminis momentas.
Jaunajai kartai taip pat labai svarbu, ir ką jie gauna asmeniškai patys. Būtent dėl to kompetencijų ugdymas – tiek asmeninis, tiek komandinis – yra labai didelė programos dalis“, – kalbėjo E.Šuscickytė.
Vėliau, tapę alumnų klubo nariais, jaunieji kauniečiai kuria savo kultūrinius projektus ir pasiekia tūkstantines auditorijas.
„Pastebėjome ir tai, kad nemažai alumnų programos dalyvių pradeda matyti Kauną ne tik kaip vaikystės, bet ir kaip ateities miestą, kur jie gali kurtis ir įgyvendinti savo sumanymus, idėjas. Tai, beje, yra vienas iš strateginių mūsų tikslų: pristatyti Kauną kaip galimybių miestą.
Žinoma, jaunas žmogus visada ieško galimybių ir kitur. Tačiau mes į tai žiūrime kaip į privalumą. Jei žmogus išvyksta studijuoti į užsienį – stengiamės su juo palaikyti ryšį ir yra ne vienas pavyzdys, kai toks žmogus užsienyje tampa Kauno – Europos kultūros sostinės ambasadoriumi – jis vietiniams žmonėms pasakoja apie šį projektą, įsitraukia į organizacinius dalykus nuotoliniu būdu“, – sakė E.Šuscickytė.
Vasarą vyks jaunimo festivalis
Dar vienas svarbus ir reikšmingas šių metų projektas – liepos 2–3 dienomis Kaune vyks jaunimo festivalis.
„Šių metų festivalis bus pilotinis bandymas prieš 2022-uosius, Europos kultūros sostinės metus. Vienas iš didžiųjų jaunimo programos tikslų yra 2022 metais organizuoti tarptautinį jaunimo festivalį. Tą darys patys jaunimo programos dalyviai“, – pasakojo E.Šuscickytė.
Pasak pašnekovės, 2021 metų festivalis skirtas jaunimui sustiprėti kaip komandai, išbandyti formatus, priemones, kurios veikia.
„Bendrakūrybos pagrindu esame išsigryninę tematines linijas tiek šiems, tiek 2022 metams. Tai yra identitetas ir įvairovė, kaip labai svarbią temas jaunimas kelia psichologinę gerovę, neverbalinę komunikaciją ir vienijančią vertybę – tvarumą. Tos temos yra pamatas, kurį įvardijo jaunimas, apie kurias nori kalbėti per kultūrą“, – sakė E.Šuscickytė.
