Kultūros sektoriaus darbuotojams, menininkams, politikams, žiniasklaidai, kitiems su EKS sėkme tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems asmenims ir visiems miesto bei šalies gyventojams „Plovdiv 2019“ programa pristatyta rugsėjo 5 d. Data simbolinė – tądien 2014 m. paskelbta, kad būtent Plovdivui suteikiamas 2019 m. EKS titulas.
Tai – pirmoji tokia galimybė Bulgarijai, vienai jauniausių Europos Sąjungos narių, tad nenuostabu, jog šalies „finale“ su istoriniu miestu kovėsi ir sostinė Sofija. Tiek ji, tiek kiti Bulgarijos miestai pakviesti 2019-uosius išgyventi drauge. Vienas atvirų EKS programos kvietimų skirtas į šį titulą taip pat pretendavusių miestų idėjoms, kurios 2019 m. bus įgyvendintos... „kartu“.
Visi „Plovdiv 2019“ programos renginiai suskirstyti į keturias temines grupes, kurios savo ruožtu dar suskirstytos į smulkesnius klasterius.
Tai – „Fuse“ („Sujungti“ – tautines mažumas, kartas, teritorijas), „Revive“ („Atgaivinti“ – kultūros paveldą, išvengiant turistinių stereotipų), „Transform“ („Transformuoti“ – apleistas ir pamirštas vietas bei suvokimą apie jas) ir „Relax“ („Atsikvėpti“ – lėtai ir darniai).
Anot jau šiek tiek pavargusių, bet per ketverius metus storą odą užsiauginti spėjusių programos sudarytojų, šie keturi veiksmai – ne siekiamybė, o tai, kuo Plovdivas gyvena jau ne vieną tūkstantį metų. Kartais – daugiau, kartais – mažiau, priklausomai nuo santvarkos. Tikra tiesa – tai vienas seniausių nuolat apgyvendintų miestų Europoje.
Miestas, kurio gyventojas, kviesdamas į XVII a. menantį pastatą, kukliai šypsosi: „Čia iš naujesnių“. O prieš mažiau nei 40 metų atkastame antikiniame teatre po atviru dangumi pasirodo ne tik antikinių dramų aktoriai, bet ir šiuolaikinės popmuzikos ansambliai. Paveldo priartinimas prie žmonių juk irgi yra tarp EKS tikslų. Nors Plovdive jis ir taip atrodo labai artimas.
Transformuoti
Industrinių miestų „bagažas“ – ištisi tuščių, net apleistų, nykstančių pastatų kvartalai – vienaip ar kitaip aktualizuojamas visur Europoje. Ne išimtis ir Plovdivas, kuris iki XX a. pradžios buvo tabako sostinė.
„Tobacco city“ – vienas svarbiausių „Plovdiv 2019“ projektų, pradėtas tuomet, kai paraiška būti EKS dar tik buvo rengiama. Vaikščiojant po kol kas tyloką, bet sparčiai bundantį didingų pastatų rajoną EKS atstovai pasakojo, kad jų ambicija nebuvo šį kvartalą paversti menininkų traukos centru. Visų pirma dėl to, kad, po Nepriklausomybės paskelbimo ir masinės privatizacijos pastatų savininkų – per daug, kad visus įtikintum perkainoti savo vertybes. Tad planuota su verslininkais kalbėti dėl viešųjų erdvių sutvarkymo, per daug nesikišant į tai, kas vyks po truputį tvarkomuose pastatuose.
Visgi jau dabar galima konstatuoti, kad pavyko daugiau, nei planuota – viename pastatų, pavadintame „Sklad“ („Sandėlis“), jau repetuoja operos dainininkai ir baleto trupė, čia vyksta ir pasirodymai. Į trečiąjį aukštą susikraustė ir „Plovdiv 2019“ komanda, antrajame sausį atidaroma kelis mėnesius truksianti paroda „Smoke. Tobacco stories“ („Dūmas. Tabako istorijos“), pristatysianti su šia kultūra susijusius dokumentinius archyvus, kino ir literatūros paveldą. Įdomu tai, kad vietos gyventojai tabaką laiko daug tikresniu savo kultūros kapitalu nei, tarkime, rožių aliejus, kuris plačiai žinomas užsienyje.
Tabako mieste neapsieita be kuriozų – vieno pastatų savininkas, įtikėjęs greita rajono gentrifikacija, nusprendė būsimiems turistams pastatyti prabangų viešbutį. Būtent pastatyti, o ne rekonstruoti ir tam pritaikyti istorinį pastatą. Griovimo darbai prasidėjo laisvadienį, bet akyla bendruomenė netruko pakelti triukšmo ir... šiandien kvartale lyg paminklas stūkso pusiau gyvas vaiduoklis. Įdomu, ką jam atneš 2019-ieji? Juk Tabako miestas EKS programoje pažymėtas „Transform“ ženklu.
Jau transformavęsis – taip vietos gyventojai kalba apie Kapanos kvartalą, esantį tarp Senamiesčio ir miesto centro. Jį atpažinti nesunku – pastatų stogus jungia spalvingų vėliavėlių girliandos, o pirmuose aukštuose įsikūrę įvairūs verslai, kuriems lengviausia užklijuoti etiketę „hipsteriai“.
Skaičiuojama, kad šiame kvartale, prieš keletą metų nuobodžiai apleistame, veikia jau beveik pusė tūkstančio tokių madingų versliukų. Miesto nuopelnas – iš automobilių išvaduotos, pėstiesiems atiduotos siauros gatvelės ir finansinė paskata rajono naujakuriams.
Tarp rezultatų, žinoma, yra ir augančios nuomos kainos Kapanoje. Na, bet gyvenamųjų namų čia šiaip ar taip nedaug, o ir gyventi virš barų jūros nebūtinai norisi ir gauruočiausiems barų liūtams. Beje, ne viskas Kapanoje tik nauja ir vienodai europietiška. Žavi, pavyzdžiui, tarpukarį menančių Bulgarijos vyninių renesansas ar vietinė virtuvė, pateikiama moderniai. O jei tas modernus akcentas – į tradicinę baltą šaltą bulgaru sriubą „tarator“ įleisti marinuoti burokėliai, atrodo net lietuviškai malonu.
Sujungti
Tabako miestas, Kapanos kvartalas – gerieji pavyzdžiai visuomenės palaikymo ir entuziazmo prasme. Kiek kitaip – su projektais, vykdomais Stolipinovo rajone. Visi jie patenka į programos „Fuse“ klasterį „Mahala“, pavadintą turkišku žodžiu.
Ši Plovdivo miesto dalis – didžiausias romų getas Europoje. Dėl įvairių priežasčių nesutariama, kiek jame gyvena žmonių – kai kur skaičiai siekia ir 50, ir 80 tūkstančių. Stolipinovo kuriasi ir emigrantai iš Turkijos, šiame rajone tradiciškai gyvena ir bulgarų šeimos. Romai į Plovdivą iš įvairių Europos vietų pradėjo kraustytis po 1989-ųjų. Rajoną buvo ištikusi elektros krizė – masiniams įsiskolinimams pasiekus kritinę ribą elektra čia tiesiog atjungta, bet, įsikišus žmogaus teisių aktyvistams, šviesos languose vėl sužibo.
Sunku trumpai papasakoti apie Stolipinovo, ir, atrodo, kiekvienas Plovdivo gyventojas turi savo nuomonę apie šį rajoną. Tai – valstybė mieste, kurios gatvėse gali sutikti ir arkliu kinkytą vežimą, ir „Porsche Cayenne“. Ne visuomet aišku, kuo ir kiek legaliai užsiima Stolipinovo gyventojai. Ne visi jie moka skaityti ir rašyti. Bet stereotipais čia vadovautis nepavyksta.
Vaikštinėjant saulėtame Plovdivo senamiestyje miesto vicemeras Stefanas Stoyanovas gyrė čia švarą palaikančias moteris ir patikslino, kad daugelis šlavėjų yra romų tautybės, šį darbą dirbančios metų metus. Anglakalbėje žiniasklaidoje tuo tarpu galima rasti straipsnių apie „vokiečius“, tuos Stolipinovo gyventojus, kurie sau ir šeimai uždirba Vokietijoje.
„Nesiekiame keisti tradicijų ar versti atsisakyti identiteto – tiesiog norime suteikti galimybę integruotis“, – tvirtai sako su Stolipinovo projektais dirbanti „Plovdiv 2019“ atstovė Neli Blagova. Antropologės išsilavinimą turinti mergina su šeima ne vienerius metus gyveno Stolipinovo rajone – toje dalyje, kurioje daugumą sudaro bulgarai. Taigi jai šie projektai artimi ir asmeniškai, ir iš profesinės pusės.
EKS atstovai Stolipinovo jau pradėjo mobilios mokyklos programą, kurioje 6-16 metų vaikai kviečiami tyrinėti ir pakeisti savo gyvenamąją aplinką. Pasitikėjimas savimi, kultūrinis ir socialinis kapitalai – tai savybės, kurias vaikams siekia „atvežti“ į rajoną kiekvieną savaitę atvykstantis mokyklos autobusiukas. Dar vienas projektas – „Plovdiv 2019“ kvietimu, palaikomi Goethe instituto, 2019 m. liepą ant Stolipinovo rajono ribos vokiečių menininkai Martin Kaltwasser ir Mark Ronz įkurs laikiną paviljoną, kuris taps kultūrinių mainų vieta.
Sportas, diskusijos, mokslu grįstas menas, rankdarbiai ir įvairūs kiti būdai didinti abipusę toleranciją ir trinti ribas tarp geto ir miesto – taip pat „Mahala“ veiklų sąraše. Šio klasterio kūrėjai bendradarbiauja su Europos romų organizacijomis, kitomis tarptautinėmis institucijomis. Pavyzdžiui, sausio pabaigoje Plovdivo centrinio pašto (nors pastatas keliomis dešimtimis metų jaunesnis už Kauno paštą, jo ateities klausimas – panašiai aštrus) vyks kartu su italais rengiamo teatro dirbtuvių projekto „aW(E)are“, kuriame dalyvauja ir romų vaikai bei paaugliai, rezultatų pristatymas.
Atgaivinti
Metas pakalbėti apie tą „Plovdiv 2019“ programos dalį, kuri turbūt labiausiai atitinka daugumos žmonių supratimą apie EKS , kurioje vyksta įvairūs renginiai.
Šiuolaikiniai scenografijos ir apšvietimo sprendimai, menų sintezė, renginiai netikėtose erdvėse, pasaulinio garso atlikėjai ir kūrėjai – visa tai Plovdive tikrai bus, kaip visuomet yra ir kitose Europos kultūros sostinėse. Tikėtina, kad būtent šios dalies renginiai susilauks daugiausiai dėmesio ir diskusijų. Tokia jų paskirtis.
Vos 2017 m. pradėta tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „One Dance Week“ tradicija, atrodo, turi visas galimybes vystytis dar ne vienerius metus po to, kai bus oficialiai baigta „Plovdiv 2019“ programa. Tad, jei visuomet spėjate pamatyti visus Naujojo šokio savaitgalio ar šokio teatro „Aura“ rengiamo festivalio Kaune spektaklius, kitų metų rugsėjo pabaigoje planuokite suspėti ir į Plovdivą. Šiemet programoje – choreografai ir šokėjai iš Bulgarijos, Čekijos, Japonijos, Libano, Pietų Korėjos ir Burkina Faso.
Šiek tiek mūsiškę „Kultūros naktį“ (beje, pradėtą 2009-aisiais, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė) primena projektas „NIGHT/Plovdiv“, prieš keliolika metų gimęs kaip vietinis muziejų nakties analogas. Kasmet rugsėjo viduryje šioje iniciatyvoje dalyvauja apie 70 įvairių institucijų. Beje, šiemet „NIGHT/Plovdiv“ nevyko – dar balandį pranešta, kad dėl vidinių ir išorinių priežasčių 2018-ieji renginiui tapo „year zero“ ir iškart pradėta anonsuoti 2019 metų data. Bulgarų reakcijos į šią žinią, švelniai tariant, įvairios – akivaizdu, kad renginys tapęs tradiciniu ir laukiamu, o ne vienerius metus jį lankantys jaučiasi ir „šiek tiek“ jo savininkais.
Vienas būsimų „Revive“ akcentų – teatralizuotas šou „100% Plovdiv“, dramos teatre vyksiantis spalio 17-20 dienomis. Tai – keliaujantis projektas, kurį vokiečių teatro trupė „Rimini Protokoll“ jau yra įgyvendinusi beveik keturiose dešimtyse pasaulio miestų. Projekto esmė – per keletą mėnesių atrenkami 100 neprofesionalių aktorių, turinčių atitikti tam tikrus amžiaus, politinių pažiūrų ir kitus kriterijus (beje, trupė atrenka tik pirmąjį dalyvį – vėliau vyksta grandininė reakcija). Scenoje jie aptarinėja realaus gyvenimo problemas ir iššūkius.
Atsikvėpti
Atsikvėpti Plovdive galima bet kuriuo metų laiku ir bet kuriais metais. Tai juk Europos pietūs, šiluma ir artumas.
Pavyzdžiui, pačioje rugsėjo pabaigoje mieste vyks pirmasis svingo šokių festivalis „Love Swing Dance Festival“, kuris grįš ir 2019 metais. Retro šukuosenomis, petnešomis, varlytėmis ir taškučiais pasipuošę šokėjai – beje, daugelis jų treniruotis pradėjo prieš mažiau nei metus – tapo ir svarbia „Plovdiv 2019“ programos dalimi. Pagal Nat King Cole kūrinį „L-O-V-E“ margaspalvė minia šoko tiek istorinėse Plovdivo vietose, tiek dramos teatro scenoje.suu Bulgarija ar Plovdivu iš pirmo žvilgsnio nieko bendra neturintis kūrinys pasirinktas dėl to, kad yra puikiai atpažįstamas ir simbolizuoja tai, kaip istorija gali būti aktuali ir šiandien.
Taip pat vietos ir užsienio turistams ypač draugiškos atokvėpio programos sąraše – jau tradiciniu tapęs Plovdivo džiazo festivalis, visoje Europoje minima judumo savaitė, roko muzikos festivalis „Hills of Rock“, pirmasis miesto istorijoje gatvės paradas ir kt. Vienas įdomus muzikinis inkliuzas – festivalis „Brexit Blues“, sieksiantis įrodyti, kad Europos kultūros saitai nenutrūks ir vienai šalių palikus ES.
Gegužę vyksiančiame festivalyje pasirodys per 400 muzikantų, jie įvairiomis formomis pristatys pastarųjų dešimtmečių britiškos muzikos evoliuciją. Bulgarų emigrantų Jungtinėje Karalystėje kiek mažiau, nei lietuvių (bent jau oficialiai), bet „Brexit“ ir čia yra pakankamai populiari diskusijų tema.
Ryškiausi „Plovdiv 2019“ programos akcentai jau skelbiami specialioje EKS svetainėje.
Oficialus EKS startas – 2019 m. sausio 12 d., uždarymo ceremonija – 2019 m.gruodžio 20 d.
Į Plovdivą patogiausia atvykti skrendant į Sofiją ir toliau keliaujant traukiniu ar autobusu. Žinoma, viešnagė Europos kultūros sostinėje gali tapti ir vasaros kelionės automobiliu per žemyną akcentu.
