Rijeka. Šis Kroatijos miestas, kartu su Golvėjumi Airijoje, yra 2020 metų Europos kultūros sostinė. Praėjusį savaitgalį Rijekoje, kurią supa Adrijos jūra, išmesti kultūros inkarai. Dosniai lyjant lietui.
Rijeka tapo pirmąja Kroatijos Europos kultūros sostine. Pagrindinis programos šūkis – „Įvairovės uostas“, o reginiuose daugiausia dėmesio skiriama trims temoms – vandeniui, darbui ir migracijai.
Europos kultūros sostinės metai Kroatijai sutapo su dar vienu svarbiu įvykiu – šiemet šalis pirmininkauja Europos Sąjungai.
Paroda – buvusiame fabrike
„Sveiki atvykę į Rijeką, Europos kultūros sostinę, vieną įdomiausių Europos miestų šiais metais“, – tokią žinutę apie save skelbia „Rijeka 2020“.
Nors daugeliui iki šiol Kroatija yra gamtos vaizdais dosni šalis, į kurią iš Lietuvos galima nuvykti automobiliu ir ten praleisti atostogas, tačiau Rijeka Europai siunčia ir kitą žinią bei siūlo atrasti kitokią Kroatiją.
„Rijeka 2020“ direktorė Emina Visnic sako, kad temos, kurios įtrauktos į Europos kultūros sostinės programas, yra, visų pirma, svarbios Rijekai, regionui ir visai Kroatijai, taip pat jos yra visų Europos žmonių jungtis.
Europos kultūros sostinės renginiai prasidėjo didžiojo atidarymo išvakarėse – Rijekos modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje atidaryta pasaulyje žinomo kroatų menininko Davido Maljkovico kuruojama paroda. Jos metu pristatyta Modernaus meno muziejaus kolekcija.
Darbai eksponuoti muziejuje, kuriame seniau veikė fabrikas, o dabar jo erdvės pritaikytos parodoms.
Iš viso Rijekos – Europos kultūros sostinės – renginiuose per savaitgalį dalyvavo apie 1000 įvairaus žanro atlikėjų, vyko apie 70 renginių daugiau nei 30 įvairių miesto vietų, tarp kurių – ir žuvies turgus.
Miesto pėsčiųjų gatvė savaitgalį buvo tapusi visuotiniu traukos centru, pagrindiniai renginiai čia vyko šeštadienį, o nedidelės scenos įrengtos ne tik pagrindinėje miesto gatvėje, tačiau ir skersgatviuose.
Industrinė opera – uoste
Rijeka – industrinis miestas, kurio vieni svarbiausių vartų yra uostas. Patys gyventojai jį vadina stipriu miesto tapatybės tašku. Tai – modernios ir atviros Rijekos simbolis. Dėl šios priežasties uostas ir tapo erdve, kurioje vyko pagrindinis Europos kultūros sostinės atidarymo renginys – industrinė opera.
Apie 20 tūkstančių vietos ir aplinkinių gyventojų, susirinkę uosto prieigose, tapo istorinio įvykio dalyviais.
Džeržgiant metalo pjūklams, iš aukšto uoste stovinčio krano skylant žiežirboms, po įlanką plaukiojant laivams, ant krovininių konteinerių projektuojant vaizdus miestas žengė per savo istoriją: prisiminti visi svarbiausi čia vykę įvykiai.
Suvirintojai, kibirkštys, šlifavimo mašinų ir gręžtuvų triukšmas, lakštai ir geležies dirbiniai, darbininkai scenoje – visa tai tapo simboliais, nurodančiais į Rijekos kūrimąsi.
Pagrindinį Europos kultūros sostinės metų renginį – industrinę operą – kūrė Kroatijos kompozitorius Franas Durovičius, o scenoje pasirodė kelios dešimtys muzikantų. Operos finalu virš vandens pakilus fejerverkams tapo visų atliekama daina „Bella Ciao“.
Rijekiečiai Europos kultūros sostinės metus tęsė iki ankstaus ryto – miesto aikštėse, gatvėse, kavinėse ir klubuose. Skelbiama, jog 24 valandas vykusiuose renginiuose dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. žmonių.
Linkėjo pasinaudoti galimybe
Oficialus Europos kultūros sostinės atidarymas vyko Rijekoje esančiame Ivan Zajc vardo Kroatijos nacionaliniame teatre, kur Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Dubravka Suica oficialią Europos kultūros sostinės apdovanojimo lentelę įteikė Rijekos merui Vojko Obersnel.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Kroatijos politikos ir kultūros veikėjai, svečiai iš kitų Europos miestų, Europos Komisijos atstovai. Oficialią ceremoniją teatre taip pat stebėjo ir Kauno – būsimos Europos kultūros sostinės – meras Visvaldas Matijošaitis.
„Turėdama turtingą kultūros istoriją, bet kartu ir plataus užmojo Europos kultūros sostinės programą, Rijeka rodo, kad Kroatija yra ne tik Europos Sąjungos narė, bet [yra] ir bendroje Europos kultūros erdvėje.
Europos kultūros sostinės vardas per 35 gyvavimo metus buvo suteiktas daugiau nei 60-yje skirtingų Europos miestų. Beveik visi jie teigiamai pasinaudojo šio titulo teikiama nauda, tad linkiu ir jums teigiamai panaudoti šią patirtį“ , – sakė D.Suica.
Pasak Rijekos mero V.Obersnel, gavęs kultūros sostinės titulą, miestas žengia vieną didžiausių savo istorijos žingsnių.
„Vienų metų bus per mažai padaryti viską, ką norime parodyti Europai ir pasauliui. Tai ne tik Rijekos, bet ir didžiausias Kroatijos kultūros projektas, projektas, kuris Rijeką ir Kroatiją paverčia Europos kultūros istorijų pulsu.
Į programos kūrimą yra įsitraukę tūkstančiai žmonių, norinčių ir žinančių, kaip parodyti kūrybiškumą, energiją, provokacijas, meną, entuziazmą, tačiau didžiausia šio miesto vertybė yra jame gyvenantys žmonės.
Rijeka yra atviras, tolerantiškas, visada svetingas miestas. Būkite mūsų įvairovės uosto dalimi, atraskite keistą ir kitokį miestą“, – oficialios ceremonijos metu sakė miesto meras V.Obersnelis.
Pramoninius pastatus pritaikė kultūrai
Atrasti Rijeką kultūros renginių organizatoriai kviečia per visus metus pažinti kultūros paveldą, šimtametes tradicijas, dabartį ir aplankyti šimtus renginių, kultūros ir meno programų.
Skelbiama, jog per metus čia vyks apie 600 kultūros, meno ir kitų renginių, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 250 kultūros įstaigų ir organizacijų iš Kroatijos ir apie 40 – iš kitų Europos ir pasaulio šalių.
Paskelbus, jog Rijeka šiais metais taps Europos kultūros sostine, programos rengėjams ir miesto valdžiai teko atlikti ir nemažai „namų darbų“. Jėgas šiam projektui suvienijo ne tik įvairios kultūros organizacijos, tačiau ir miesto savivalda, uosto administracija, kitos mieste veikiančios įstaigos.
Vis tik Rijeka – industrinis ir pramoninis miestas, nuo kurio tapatybės kultūros sostinės organizatoriai nebėga.
Senų laivų, pastatų, nebaigtų tvarkyti gatvių neslepia kaip gėdos, neužglaisto jų rožiniu glajumi.
Tai pat ieško sprendimų. Prieš kelerius metus paskelbus, jog miestas 2020 metais taps Europos kultūros sostine, atnaujinti trys pramoninio paveldo pastatai, tvarkomos kitos mažesnės erdvės, atnaujinamas „Galeb“ laivas, kuris tampa laivu-muziejumi ir turistų bei menininkų traukos objektu.
Visus šiuos darbus Europos kultūros sostinės organizatoriams padėjo įgyvendinti Rijekos miesto valdžia, taip pat pasinaudota ir daline Europos Sąjungos parama.
Kultūra kaip jungtis
Kalbėdami apie Europos kultūros sostinės metus programos kūrėjai akcentuoja ne tik kultūrinius renginius bei veiklas, mat žodis „kultūra“ reiškia gerokai daugiau.
Tai ir savęs paieškos, laisvė kalbėti, kurti, būti, atrasti, suprasti kitaip matantį ir mąstantį. Tai – kiekviena diena, o kultūra yra jungtis tarp kartais, atrodytų, nesujungiamų dalykų. Būtent todėl Rijeka, prisistatanti kaip įvairovės uostas, kalba ir apie tai, kas svarbu šiam regionui ir visai Europai – migraciją ir darbą.
„Tai atvykimo ir išvykimo miestas. Susipynusių kultūrų, tačiau kartu ir tolerancijos miestas. Europos, taip pat Rijekos, ateitį žymi didžiulis gyventojų pokytis. Jie nori pakeisti aplinką, o to priežastys – įvairios. Kiek mes iš tikrųjų esame pasirengę priimti kitus, kurie skiriasi nuo mūsų? Kaip mes elgiamės su skirtingomis tapatybėmis?“ – klausia Rijekos – Europos kultūros sostinės programos kūrėjai.
Programoje kalbama ir apie darbą bei pokytį, kurį gali lemti naujos technologijos bei auganti ekonomika. Ar žmogus, nepaisant esamų technologijų, vis tiek dirbs aštuonias valandas per dieną, penkias dienas per savaitę, ar jau atėjo laikas pokyčiams? Kokias naujas darbo formas sukuria naujoji pasaulio ekonomika?
Tokius klausimus sau ir visuomenei kelia Rijeka, 2020-ųjų metų Europos kultūros sostinė.
Kaunas ir Kauno rajonas Europos kultūros centru taps 2022 metais
Savaitgalį Rijekoje vykusiuose renginiuose dalyvavo ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, kiti savivaldybės ir „Kaunas 2022“ atstovai.
2022 metais Kauno miestas ir rajonas taip pat taps Europos kultūros sostine, o didieji Kaune vyksiantys renginiai planuojami jau dabar.
Pasak Kauno miesto mero V.Matijošaičio, Europos kultūros sostine tapęs miestas gauna daug dėmesio, todėl labai svarbu ne tik palaikyti ryšį su buvusių Europos kultūros sostinių atstovais, bet ir įvertinti visas patirtis, tiek kalbant apie renginius, tiek ir apie infrastruktūrą, lėšų panaudojimą.
„Kroatijos miestas Rijeka savuoju atidarymo renginiu – industrine roko opera uosto teritorijoje – gerokai rizikavo. Suvaldyti veiksmą scenoje ir vandenyje – rimtas iššūkis. Tokiu netradiciniu būdu pristatyta unikali miesto istorija. Po rimtosios dalies visas miestas paniro į vieną didelę šventę visur – prieplaukoje, kavinėse, atskirose gatvėse, požeminėse perėjose ir skvereliuose.
Jautėsi, kad patys miestiečiai nuoširdžiai džiaugėsi šiuo savo miesto titulu. Neabejoju, kad kauniečiai 2022-aisiais irgi turės kuo didžiuotis. Kauno pasirengimas įgavęs pagreitį, laukia dar daug darbo, tačiau esame teisingame kelyje. O 2022-ieji nenumaldomai artėja“, – sakė V.Matijošaitis.
Kaip sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, kitų Europos miestų patirtys, renginiai yra pagalbinės priemonės ruošiant savo miesto ir rajono „namų darbus“.
„Rijeka yra tas miestas, kurio pasirengimą stebėjome nuo pat titulo suteikimo jų miestui – 2016 metų, kai mes rengėme paraišką Kaunui.
Miestas turi nemažai emocinio panašumo su Kaunu. Nuolatinės politinės kaitos akivaizdoje miestiečiai tegalėjo atsiremti patys į save, į darbą.
Labai nuostabu matyti, kad ir pagrindinė programa yra gana aštri, nenuglaistyta. Pagrindinį renginį – industrinę operą, vykusią uoste, ir pradėjo, ir baigė net ne roko instrumentai, o metalo pjūklai. Visas miestas švenčia šiandien, bet tai tik pradžia visus metus truksiančių renginių, į kuriuos įtraukti visos Europos kūrėjai“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Apie projektą „Europos kultūros sostinė"
- Nuo 1985 m., kai buvo pradėta Europos kultūros sostinės iniciatyva, ji yra vienas populiariausių ES projektų, skirtų pažymėti Europos kultūrų įvairovę ir skatinti artimesnius žemyno tautų kultūrinius ryšius.
- ES programa „Europos kultūros sostinė“ siekia puoselėti bendrąsias kultūros vertybes, padėti išlaikyti tradicines šalių narių kultūras bei didinti jų žinomumą. Iš kultūros sostinių yra reikalaujama integruoti programos veiklas į veiklas į ilgalaikes savo miestų strategijas.
- Šiemet kartu su Rijeka Europos kultūros sostine paskelbtas ir Golvėjus Airijoje.
- 2022 metais Europos kultūros sostine taps Kaunas ir Kauno rajonas, o tais pačiais metais Europos kultūros sostinės titulą taip pat turės Liuksemburgo miestas Ešas prie Alzeto.
- Kaunas – antrasis Lietuvos miestas, kuriam suteikiamas Europos kultūros sostinės titulas. 2009 metais ja buvo Vilnius.
Kelionę į Rijeką apmokėjo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. Straipsniui įtakos tai neturėjo.
