R.Zemkausko pasakų knygoje – Kauno Žvėris, atrastas požeminis miestas ir kelionė į Europą

„Mes patys esame tarsi Santaka. Toks yra ir miestas. Jame rasi ir grožio, ir negražumo, darbščių žmonių ir tinginių. Yra manančių vienaip, bet būtinai bus manančių priešingai (...). Žvėris patenkintas paplekšnoja uodega per vandenį. Taip, Santakoje supranti, koks įdomus iš tiesų yra pasaulis. Štai kodėl Kauno Žvėris taip mėgsta Santaką.“
R.Zemkausko kurtos Kauno Žvėries pasakos bus pristatytos knygų mugėje.
R.Zemkausko kurtos Kauno Žvėries pasakos bus pristatytos knygų mugėje. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Tai – ištrauka iš naujos, ką tik išleistos knygos „Kauno Žvėries pasakų knyga“. Tuo pačiu tai vos kelios eilutės paslapties, kurios šios knygos puslapiuose apstu. Bet dar daugiau čia žodžiais kuriamų stebuklų, kitokio Kauno, šviesos ir požemių. Su mitinio Kauno žvėries pasakojimais vieni pirmųjų galės susipažinti Vilniaus knygų mugės, prasidėsiančios jau šį ketvirtadienį, lankytojai.

„Kauno Žvėries pasakų knyga“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ išleistas leidinys, kurio pasakas kūrė Rytis Zemkauskas, o iliustravo dailininkas Darius Petreikis.

Kauną jau pradėjęs žadinti mitinis miesto Žvėris iš miego pabus 2022-aisiais, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine. Žvėris taps vienu iš didžiųjų renginių akcentu, simbolizuosiančių Kauno virsmą ir pokytį žengiant iš laikinosios į šiuolaikinę sostinę.

„Nes miestas tampa tikru miestu tada, kai jo viduje, jo požemiuose apsigyvena Žvėris. Nuo tos akimirkos miestas liaujasi būti laikinas. Jis tampa amžinu“, – tai Mistiko, paslaptingosios XV-ojo amžiaus Kauno asmenybės citata, tapusi knygos epigrafu.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno Žvėries pasakų knyga
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno Žvėries pasakų knyga

***

Pasižadėjęs globoti Kauną, Žvėris pasidarė darbo. Jo darbas yra žiūrėti, kad Kaune viskas būtų gerai.

Pirmiausia jis pasižiūri, ar viskas gerai Laisvės alėjoje.

Tada pasižiūri, ar viskas gerai autobusų stotyje ir ar nepavėlavo kas nors išvažiuoti į Palangą.

Tada Žvėris pasižiūri, ar viskas gerai Lėlių teatre, o Lėlių teatre visada viskas gerai, nes lėlės yra protingi žmonės ir nesąmonių nedaro.

Iš Kauno Žvėries pasakų knygos

****

– Ryti, apie ką pasakoja ši pasakų knyga?

– Per pasakas mes pristatome Europos kultūros sostinės programą, mūsų pagrindines idėjas, tikslus ir vertybes. Bet dar svarbiau yra tai, kad ši knyga skirta padaryti Kauną stebuklingu. Aš tikiu, labai noriu, kad tai pavyktų.

Tai yra visų istorijų, mitų, kiek jų pavyko surinkti apie Kauną, apibendrinimas, o kartu ir gana aiški kultūrinio veikimo programa.

– Požeminio Kauno idėja – iš kur ji?

– Dar tarpukariu buvo legendos apie požemiuose gyvenančią užkeiktą karalaitę su kariuomene. Jei karalaitę pažadinsi, ji iš požemio išeis ir miestą nuo prispaudėjų išvaduos.

Po Kaunu yra tuneliai. Pasakojama, kad kažkoks kunigaikštis nuo priešo paspruko būtent tuneliais, kurie nuo Kauno vedė kone iki Trakų pilies. Taip atsirado Požeminio Kauno idėja.

Požeminis Kaunas – tai viskas, kas Kaune kada nors buvo, bet jau nėra, įskaitant ir gatves, ir namus, kurių nebeturime, ir pavadinimus. Taip pat žmones.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno Žvėries pasakų knyga
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno Žvėries pasakų knyga

– Knygoje yra ir Saulėtasis Kaunas.

– Taip, kuriame mes gyvename. Žvėris keliauja tarp šitų dviejų pasaulių. Apie tai ir yra knyga.

Knygą nupiešė ir Žvėrį sukūrė Darius Petreikis. Jis yra knygos iliustratorius, Žvėries pavidalo autorius, jis nupiešė ir Karalaitę su visa kariuomene, ir daugybę kitų personažų. Jau greitai tuos personažus bus galima pamatyti Kauno ir ne tik Kauno gatvėse. Knyga išleista ir lietuviškai, ir angliškai. Tuo aš irgi labai džiaugiuosi.

***

Vieną gražų vasaros vakarą, kai visi gyventojai buvo namie, Žvėris ėjo pažindintis. Pirmiausia pasilenkė ir pažiūrėjo pro pirmo aukšto balkoną. Kambaryje sėdėjo kažkoks dėdė ir žiūrėjo televizorių. Žvėris ilgai laukė, kol dėdė atkreips į jį dėmesį, bet dėdė neatkreipė, nes televizorius visą laiką kažką rodė. Tada Žvėris prisėlino prie trečio aukšto balkono. Ten pamatė visą šeimą su vaikais, taip pat žiūrinčius televizorių; vaikai dar žiūrėjo ir į savo telefonus.

Žvėris labai nusiminė. Nusiminęs Žvėris visada užsimanydavo valgyti, todėl nė nepajuto, kaip ėmė graužti namo kieme augančius medelius (...).

O gyventojai ir toliau žiūri televizorių, kiekvienas užsidaręs savo bute (...).

Netekęs vilties jis užsiropštė ant stogo ir žiūrėdamas į mėnulį susimąstė. Ką daryti? Mąstydamas nė nepajuto, kaip ėmė pamažu graužti namo stogą, kramtyti visokius kabelius ir antenas.

O tada atsitiko neregėtas dalykas!

Televizoriai išsijungė, telefonų baterijos išsikrovė, ir žmonėms teko išeiti iš savo butų (...).

Reikia ką nors daryti, pasakė gyventojai.

Ir ėmė daryti kartu.

O Žvėris sėdėjo ant stogo ir galvojo, kas geriau: ar kad jis su jais nesusidraugavo, ar kad jie pagaliau susipažino ir ėmė kartu kažką daryti?

Iš Kauno Žvėries pasakų knygos

***

– Kuo pasaka yra patrauklus žanras kalbėti apie rimtus dalykus, šiuo atveju – pristatyti Europos kultūros sostinės programą?

– Mes tokiu būdu mokomės fantazuoti. Kažkas, perskaitęs knygą, pasakė: jei Kaunas iš tikrųjų toks būtų, būtų gerai.

Mes pirmiausia knygą rodėme vaikams, visas būrys pažįstamų ir nepažįstamų vaikų skaitė knygos korektūrą ir prašėme pasakyti įspūdžius, pagal juos kai ką taisėme. Žinoma, knyga ši ir truputį suaugusiems... Tai būdas žadinti visų fantaziją. Pasakos tą ir veikia – žadina mūsų fantaziją.

Mes ir toliau sau viduje išgalvojome istorijas po to, kai išgirstame kieno nors sukurtas pasakas. Ne be reikalo ant viršelio nėra jokių autorių. Tikslas yra ne kieno nors pavardė, o kad pasakojimai būtų, kad Žvėris liktų mieste ilgam.

– Ar sudėtinga sukurti Kauno Žvėrį nuo nulio? Sugalvoti jį, kaip pradžios tašką?

– Pats Žvėris yra tarsi savotiškas miesto avataras. Žvėris atspindi miesto energiją. Aš manau, kad jis – kaip būtybė – yra labai geras miesto sergėtojas. Vaikams jis visai konkreti būtybė, ir labai greitai Kaune atsiras vietų, kur bus galima išgirsti miegantį Žvėrį. Jis nubus 2022 metais, kartu su mūsų pagrindiniais renginiais.

O iki tol mes visai rimtais būdais žadinsime Žvėrį. Tad jei vaikas ieško pavidalo ir gali fantazuoti, suaugęs supranta, kad tai metafora. Mes visi esame žvėris, mes – miesto energija. Mes – kuriančioji miestą bendruomenė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rytis Zemkauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rytis Zemkauskas

***

Centriniame pašte vaiduokliai sulindo į visus penkis aukštus, naktimis jie rausėsi po laiškus, sumaišydavo adresus, slėpdavo siuntinius. Tol krėtė šunybes, kol galiausiai paštą teko uždaryti.

Bet vaiduokliai nenurimo. Jie išjungė šildymą, atėjo žiema, vanduo radiatoriuose užšalo, tada atšilo, tada visus aukštus užliejo vanduo ir nedaug trūko, kad Paštas išplauktų Nemunu žemyn, kaip koks laivas.

Iš Kauno Žvėries pasakų knygos

***

– Nepaisant to, kad Žvėris yra metafora, pernai menininkai buvo kviečiami jį vizualizuoti. Tai yra, sukurti Žvėrį, kurio dar niekas nematė.

– Buvo labai kūrybingas konkursas. Menininkai Žvėrį matė labai skirtingai, buvo labai gerų idėjų. Kelias jų, aš galvočiau, ir toliau galima vystyti kitiems meniniams projektams. Tą ir siūliau kai kuriems autoriams.

D.Petreikio sukurtas Žvėris buvo visiškai kitoks, jis lengvai transformuojamas, jį lengva naudoti, jis atspindi mūsų logotipą ir yra šiuolaikiškas. Kaip ir mūsų pagrindinis šūkis: iš laikinosios į šiuolaikinę.

Iš jo lengva padaryti stalo žaidimą, kompiuterinę animaciją, pagaminti suvenyrus turistams, jį lengva transformuoti į kitas būtybes. Darius sukūrė visą pasaulį, ir viską – viename stiliuje.

– Koks potyris rašyti pasakas buvo jums pačiam?

– Mano rašymas buvo gana specifinis. Kai parašydavau pasaką, siųsdavau ją savo kolegoms, konkrečios srities kuratoriams, klausdamas, ar aš teisingai atspindėjau jų idėjas.

Konsultavausi su istorikais, su gamtininkais, su neįgaliaisiais, su studentais, su visais, kas tik galėjo patarti, kaip geriau pasakoti miestą. Man labai norėjosi parodyti, kad miestiečiai labai daug gali patys, jei tik pradės nuo savęs. Tai labiau dirbanti knyga, dirbanti miesto įvaizdžio labui.

Pasakomis kalbame apie Kauno modernizmą, apie upes ir upeivius, apie Kauno santaką, apie bendruomenių ir bendruomeniškumo svarbą, apie Kauną kaip apie daugiatautį miestą. Kitaip tariant, apie viską, apie ką iki šiol kalbėjome rimtai ir kas buvo sugulę „Kaunas 2022“ programos puslapiuose.

Tikslas yra paversti Kauną stebuklingu. Amžinu, kaip knygos epigrafe rašo Mistikas. Apie jį kada nors taip pat norėčiau papasakoti...

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno Žvėries pasakų knyga
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno Žvėries pasakų knyga

– Kur įsigyti pasakų apie Kauną knygą?

– Jau nuo šio ketvirtadienio – Vilniaus knygų mugėje. Paskui tarsimės su platintojais, esame labai suinteresuoti, kad ji būtų ir knygynuose, ir Kauno turistiniuose taškuose. Žinoma, ji bus ir mūsų ofise, Laisvės alėjoje 36.

Apie renginius Vilniaus knygų mugėje

Vasario 21 d. (penktadienį) 13 val. LRT salėje 5.1 vyks „Kaunas 2022“ kuratoriaus R.Zemkausko, rašytojos Daivos Čepauskaitės, dizainerio ir iliustratoriaus D.Petreikio diskusija apie šiuolaikinį mitą ir naujos Kauno Žvėries pasakų knygos pristatymas.

Vasario 21 d. ir 22 d. nuo 14 iki 15 val. – susitikimai su knygos autoriais. Naujos knygos bus žymimos Kauno mitinio Žvėries antspaudu.

Vasario 20–23 d. Vilniaus knygų mugėje visų lauks ir gausi „Kaunas 2022“ komanda – dairykitės bokšto pakeliui iš 3-ios į didžiąją grožinės literatūros salę (5 salė). Čia bus galima susipažinti su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ idėjomis ir veikla.

Vasario 21 d. nuo 19 iki 20 val. „Kaunas 2022“ Vilniaus knygų mugės lankytojus (15min forumo salėje) taip pat kviečia į diskusiją „Savi ar svetimi? Žydai Lietuvos istorinėje atmintyje“. Diskusijoje, kurią moderuos istorikas Aurimas Švedas, jos dalyviai teatrologė Irena Veisaitė, istorikai Violeta Davoliūtė ir Arvydas Pakštalis bei „Kaunas 2022“ kuratorė Daiva Citvarienė aptars 30 Nepriklausomybės metų Lietuvos atminčių žemėlapį ir jo įvairovę. Diskusijos dalyviai kels klausimus, kaip XX a. klostėsi Lietuvos visuomenės kultūrinė atmintis ir kokią vietą joje rado Lietuvos žydų bendruomenės istorija? Kokie Nepriklausomybės epochos įvykiai bei reiškiniai prisidėjo prie lietuvių ir žydų atminčių bendruomenių sugyvenimo, savitarpio supratimo, dialogo procesų, ir kokie slenksčiai vis dar trukdo dialogo vyksmui?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų