Apie tai, kas būdinga skirtingoms tautoms, kalbame su projekto dalyvėmis – lenkų tautą atstovaujančia Pranciška Abromavičiūte, buvusia ilgamete Lietuvos lenkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininke, ir graikų tautą atstovaujančia Evelina Paulavičiene, Lietuvos graikų draugijos „Patrida“ pirmininke.
– Kokią pasaką pristatysite projekte „Kauno tautų pasakos“? Apie ką ji?
Evelina: Pasaka vadinasi „Ezopo varna ir lapė“. Ji apie gudrią lapę, kuri išviliojo sūrį iš varnos, panorusios būti miško karaliene.
Pranciška: Pasirinkau pasaką istorine tema. Tai yra tikra personalija – karalienė Bona, antroji Senojo Žygimanto žmona, Žygimanto Augusto motina. Karalienė Bona yra Benediktinių vienuolyno žemės Kaune fundatorė. Kauno lenkams tai yra gerai žinomas asmuo. Atitekėdama į Lenkiją atvežė ir tuo metu Italijoje klestėjusią kultūrą, kuri Krokuvoje buvo nepalankiai sutikta. Buvo laikoma sunkaus charakterio ir prieštaringai vertinama. Šioje pasakoje kaip tik apie tai ir pasakojama. Pasakos autorius yra Romanas Zmorskis, gyvenęs 1822–1867 metais.
– Kokie veikėjai dažniausiai sutinkami jūsų atstovaujamos tautos pasakose?
Evelina: Graikų pasakose dažnai sutinkama gudri lapė, užburta gyvatė, bejėgis ir nekaltas ėriukas, godus vilkas, neatsargi ir tingi cikada, darbšti skruzdėlė, kantrus ir kvailas asilas, visada stiprios ir dvariškos pelės, savimi patenkinta varna.
Pranciška: Lenkų pasakose daug rašoma apie pagoniškus laikus, žvėris, istorines asmenybes. Visose yra filosofinis motyvas, pamokymai ir moralas.
– Papasakokite apie tautinius drabužius. Kokie jie, kuo ypatingi?
Evelina: Graikų tautiniai drabužiai skiriasi pagal regionus. Aš vilkiu pontietišku drabužiu. Tai graikų, gyvenusių dabartinėje šiaurės Turkijoje (Pontos), kostiumas. Apskritai graikų kostiumai yra labai spalvingi, jeigu lygintume su Lietuvos tautiniais kostiumais. Įdomu tai, kad pats ypatingiausias vyrų kostiumas „Fustanella“ yra 400 klosčių sijonas. Juo vilki garbės sargyba Atėnuose. Ir tai yra populiariausias tarp vaikų 1821 m. sukilimo dėl nepriklausomybės minėjimo atributas. Šiemet graikai švenčia 200 metų laisvės sukaktį.
Pranciška: Lenkų tautiniai drabužiai yra manufaktūriniai – rankomis buvo siuvinėjami karoliukai, mereška arba haftas. Merginų kiklikai siuvinėti gėlių motyvais (aguonos, rugiagėlės, kviečių varpos, neužmirštuolės). Drabužiai pasižymi plačia spalvine gama. O jeigu į tai pažvelgsime dar ir regioniškai, tai gausime skirtingų kirpimų aprangos modelius.
– Pakalbėkime apie virtuvę. Kokie produktai dažniausiai sutinkami jūsų atstovaujamos šalies virtuvėje? Kokius tradicinius patiekalus būtų lengva pasigaminti Lietuvoje?
Evelina: Graikų virtuvėje daug daržovių, ypač baklažanų, mėsos – ėrienos, kiaulienos, vištienos. Taip pat dažnai vartojamas fetos sūris, duona, alyvuogių aliejus, alyvuogės. Apskritai daug metų graikai tiesiog mirkė duoną į tyrą alyvuogių aliejų ir taip išgyveno sunkiausius laikus. Seniausias alyvmedis Kretoje mena apie 5000 metų.
Pranciška: Kalbant apie lenkų virtuvę ir vėl turime prisiminti karalienę Boną – tai ji kaip kraitį atvežė visą virtuvės akcentą – prieskonių paketą. Tai petražolės, salierai, raudonėliai, pipirai ir t. t. Lenkiškai tai vadinasi „włoszczyzna“, o nuo to Italija vadinama „Włochy“. Senesnės kartos žmonėms gerai žinomi žarnokai, gaminami iš raguočių skrandžio, garsusis bigosas, pyragas Mazurek, tikros mielinės spurgos, žagarėliai.
– Ar Lietuvoje didelė šios tautos bendruomenė? Ar aktyvūs jos nariai?
Evelina: Bendruomenė palyginus nedidelė, apie 160 graikų. Bet bendruomenėje turime nemažai vaikų, o jie labai skatina būti aktyviems.
Pranciška: Viskas priklauso nuo pačių žmonių. Jeigu ta kultūra tau bus artima, tai tu ją ir puoselėsi visais įmanomais būdais.
Lenkų pasakos skaitymai vyks spalio 8 d. 10 val. Lietuvos lenkų sąjungos Kauno skyriuje (Laisvės al. 83A-1).
Graikų pasakos skaitymai vyks spalio 9 d. 12 val. Kauno įvairių tautų kultūrų centre (Šv. Gertrūdos g. 58).
Renginiai yra „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“ projekto ir „Istorijų festivalio“ programos dalis.