Prie Rokų laisvalaikio salės veiks kūrybinių patirčių miestelis, bus pristatyta skulptoriaus Algimanto Šlapiko skulptūra „Paukštis Rokas. Pradžia...“, koncertuos Rokas Kašėta, grupė „Sure Fang“, o Rokų laisvalaikio salėje atidaroma dailininkės Loretos Valantiejienės paroda „Laumių takais“.
Renginio svečiai taip pat išvys šokio ir šviesos sintezę performatyviuose pasirodymuose „Terra Rokai“.
15min pokalbis – su šventės režisiere Egle Valadkevičiūte.
– Šventė Rokuose kelia asociacijų su Kaunu, kur taip pat kuriamas mitas. Rokai taip pat pasuko panašiu – mito – keliu?
– Ne, su Kauno mitu mūsų nereiktų sieti, mat Rokų mitas yra iš tiesų egzistavę faktai, istoriniai momentai, mitologija, kurie buvo nugulę Rokuose. Čia gyveno jotvingiai, šlaite yra rasti mamuto iltis ir stuburo slanksteliai. Iš to kartu su menininkų bendruomene ir visa Rokų bendruomene – nuo darželinukų iki vyresnio amžiaus žmonių – jį kūrėme. Žaidėme su faktais, kurie yra tikri. Mes tęsiame tikrąją tautosaką, panaudojome tikrąjį autentišką principą.
– Kaip apskritai atsirado mito idėja „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekte?
– Rokai įdomi vieta, kurios teritorija yra labai pasikeitusi. Dabar Rokais mes vadiname aukštąją Panemunę ir dalį senųjų Rokų, Rokai yra padalinti į miestą ir kaimą. Mes esame atskirti, šiek tiek sulaužyti, tad bandėme ieškoti bendrų dalykų, kurie ir būtų mūsų identitetas. Pagalvojome, kad turėtų būti mitas ir tikroji tautosaka, kad turime toliau kurti – ne tik tai, kas buvo senovėje. Norime tęsti ir taip stiprinti identitetą.
– Kas yra Rokų mitas ir apie ką jis pasakoja?
– Jis pasakoja Rokų susikūrimo istoriją. Mitinio paukščio Roko istoriją, kuri gali siekti ir Antikos laikus. Tai – ir garsusis mamutas, akmens amžiaus gyvenvietė, jotvingiai, upių ištakos. Vienas iš artimesnių faktų, siekiantis 600 metų, yra Bernardinų vienuoliai, kurie čia įkūrė plytinę. Iš jos plytų pastatyta pusė didingų Lietuvos pastatų, net Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia, esanti prie Kauno pilies, yra iš Rokuose gamintų plytų.
Įmonė „Rokų keramika“ užsidarė prieš porą metų, tačiau jos istorija – didinga. Norime, kad žmonės tuo didžiuotųsi ir, kas nežino, sužinotų.
– Jūsų nuomone, kuo mums svarbūs yra mitai, pasakojimai, fantazija?
– Tai mūsų identiteto dalis ir tai stiprina pasididžiavimą ta vieta, kurioje esi. Mito kūrimas yra ir bendrystė, nes jį kuria ne vienas menininkas. Sukuriama bendrystė tarp skirtingų kartų. Bendrakūryba, mito kūrimas yra iš didžiosios raidės.
– Kalbant apie šventę Rokuose, kokia ji bus?
– Tai kelio, kurį ėjome kartu, įprasminimas, kulminacija. Pristatysime skulptūrą, o patirčių miestelis rodo, kad mūsų bendruomenė buriasi. Tarpusavyje susipažino menininkai, o taip pat jie siūlo susipažinti su jų kūryba, prisijungti prie kūrybos vietinius žmones, būti kartu, grįžti prie savo ištakų, šaknų, identiteto ir toliau kurti folklorą. Tai bus jauki šventė.
Kartu su choreografe Julija Strupaite kuriame performatyvius pasirodymus. Menininkams visada yra iššūkis dirbti su mėgėjais. Šiuose pasirodymuose taip ir yra – atlikėjai bus Antano Smetonos gimnazijos vyresniųjų klasių gimnazistai. Performansus jie atliks padedant profesionaliems menininkams.
Taip pat laukia ir koncertai. Vienas iš jų – Roko Kašėtos „Dzūkodelika“. Roką pasirinkome neatsitiktinai – jis visą Lietuvą žavi tuo, kad, būdamas jaunas žmogus, jaunosios kartos atstovas, kuria folklorą, nenutolsta nuo to, kalba dzūkiškai ir pats kuria dainas.
Grupė „Sure Fang“, kurios koncertas taip pat vyks, per folklorą keliauja kitu keliu – derina jį su elektroninės muzikos paieškomis. Įdomi sintezė, kuri dera prie mūsų renginio.
– Kaip „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas pakeitė Rokų bendruomenę?
– Žingsnis po žingsnio. Susipažino kai kurie menininkai, kurie gyveno Rokuose visą gyvenimą, bet vieni kitų nepažinojo. Dabar pamažu atsiranda bendros kūrybos projektai, idėjos jau už „Šiuolaikinių seniūnijų“ ribų.
Man atrodo, kad mes keliame iššūkį ir manome, kad reikia žengti kitą žingsnį, žengti tolyn. Kitais metas Kaunas jau nebus Europos kultūros sostinė, tad kad mes neliktume tušti, šiuo renginiu bandome apjungti skirtingų rajonų kultūros bendruomenes ir kviečiame svečius iš kitur – kad jie pristatytų savo kūrybą, atsirastų naujas tinklas, bendruomenės tarpusavyje pradėtų dalintis resursais, žiniomis.
Į Rokus atvažiuos svečiai iš Panemunės, Šančių, Ringaudų – bandome žvelgti toliau, platesniu mastu.
