Prie Kauno pilies pasirodymą surengė akrobatė
Nors pagrindinis šou vyko jau sutemus, tačiau Kauno senamiestyje šventinė nuotaika buvo juntama visą dieną – vyko mugė, buvo siūlomos įvairios pramogos, o vakarėjant – koncertai.
Pasirodymą Kauno pilies prieigose surengė pasaulinio garso akrobatė, aukščio meistrė Cie Basinga.
Panašūs Cie Basinga pasirodymai jau rengti ir svetur – didžiuliame aukštyje lynai siūbavo Šveicarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Akrobatės pasirodymo metu jai talkino ir 50 kauniečių savanorių komanda – kas 8–10 metrų sustoję savanoriai simboliškai ir tiesiogine prasme tapo pasirodymo dalyviais. Savo kūno svoriu jie prilaikė lyną nuo siūbavimo.
180 metrų lynas, ištiestas 10 metrų aukštyje ir akrobatė, balanso meistrystę įrodanti be jokių savisaugos priemonių – tokį vaizdą stebėjo prie Kauno pilies susirinkę žiūrovai.
Muzika, vandens akrobatai, baidarės
Didysis šou ant vandens prasidėjo šiek tiek po 22 valandos. Nors beveik visą dieną lijo, tačiau lietus neišgąsdino nei žiūrovų, nei organizatorių, o vakare jis liovėsi.
Koncertą pradėjo Ukrainos atlikėja ir 2016 m. „Eurovizijos“ konkurso nugalėtoja Jamala, po pasirodymo padėkojusi Lietuvai už ukrainiečių palaikymą kovoje.
Antroje Šiuolaikinio mito trilogijos dalyje dalyvavo daugiau nei 100 atlikėjų, virš 10 įvairaus dydžio laivų, o garso ir šviesos įrangą, pasak organizatorių, sunku ir suskaičiuoti. Didžiojo renginio scenomis tapo dvi baržos, kurios šį vakarą tapo aukščiausiomis Kauno scenomis.
Atlikėjai dainavo ne tik nuo scenos – jų balsai skambėjo ir iš plaukiančių laivų.
Nemuną vandens motociklais raižė motociklininkai, vyko vandens akrobatų pasirodymai, plaukė baidarininkai ir irklentininkai, o nuotaiką stiprino įspūdingos projekcijos bei fejerverkai. Visą šou lydėjo pasakotojo žodžiai.
Didžiajame „Santakos“ šou kūrinius atliko Ona Kolobovaitė, Giedrė Kilčiauskienė, JAMALA, Algirdas Kaušpėdas, Linas Adomaitis, du orkestrai ir kiti atlikėjai.
Pagrindinė mintis – santaka
„Pagrindinė šio šou mintis yra santaka. Šios dvi upės, o mes esame vienoje gražiausių vietų Lietuvoje, čia yra gražiausi nejūriniai saulėlydžiai.
Dvi upės, kurios dažniausiai yra skirtingų spalvų, temperatūrų, skirtingų charakterių. Taip, kaip žmonės, taip, kaip kauniečiai, kaip mes visi. Santaka yra mūsų priešybių susijungimas, mūsų konfliktas ir mūsų susitarimas. Šis šou ir yra apie pasirinkimus.
Apie konfliktą su savimi, tiesos ieškojimą ir apie tai, kad nuo mūsų pasirinkimų priklauso ateitis. Ką renkiesi? Save ar kitą? Žmogų ar mašiną? Prieš srovę ar pasroviui? Tai klausimai pamąstymui“, – apie antrąją Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalį sakė „Kaunas 2022“ kuratorius, vienas iš šou organizatorių ir idėjos autorių Rytis Zemkauskas.
Didysis šou ant vandens skleidžia ir dar vieną žinią – primena, kad Kaunas yra upių miestas: „Vandenys yra tai, kas miestui suteikia gyvybės. O Kaunas yra stebuklingas vandenų miestas.“
Scena – ant dviejų baržų
Kaip sakė R.Zemkauskas, šis šou yra unikalus dėl to, kad vyksta ant vandens. Be to, galutinį vaizdą lemia gamta: vėjo stiprumas ir kryptis, upės tėkmė. Jį pakeisti gali ir labiausiai nelaukiamas tą vakarą gamtos reiškinys – lietus.
Didysis šou prie upių ir upėse buvo ruošiamas maždaug metus – tiek laiko reikėjo, nes kūrybinį sumanymą ant vandens įgyvendinti yra techniškai sudėtinga.
Pasak R.Zemkausko, sukurti renginio scenarijų nėra sudėtinga, tačiau sunkiausiais darbas tenka ne kūrybininkams, o už techninę dalį atsakingiems specialistams.
„Tai sunkiausias uždavinys. Lukas Zaveckas yra šviesų menininkas, Tadas Valeika mūsų technikos direktorius – jie ir visi kiti yra geriausia komanda, kurie čia dirbo. Prieš renginį jie čia beveik gyveno. Metus laiko užtruko (pasiruošimas), čia viskas (upėse) išmatuota, apie upes atlikti neįtikėtini moksliniai tyrimai. Žmonės žino tiksliai – sekundėmis – kaip veikia hidroelektrinė, kaip funkcionuoja Lietuvos vandens keliai. Teko visko išmokti“, – apie didžiojo šou pasirengimą pasakojo R.Zemkauskas.
A.Kaušpėdas: kultūra keičia gyvenimą
Finalinę renginio dainą „Vėjas“ atliko Algirdas Kaušpėdas ir Viktoras Diawara su grupe „KAnDIs“.
„Dainoje mes klausiame: kam reikalingas vėjas? Atsakymas: jis įpučia naujas idėjas ir tuo pačiu pašalina sustingusias mintis“, – prieš šou sakė A.Kaušpėdas.
A.Kaušpėdas taip pat džiaugėsi, kad renginio vieta – santakoje: „Norėčiau pasidžiaugti Kaunu ir tuo, kad šiuo nauju (renginio) formatu pereinama į kitą kultūrinių renginių lygmenį.
Kaunu, šiemet esančiu Europos kultūros sostine, domėsis kitos Europos šalys. Tačiau pats svarbiausias dalykas yra tai, kad mes patys susidomėjome Kaunu, kad jame atradome sau tokią vietą – santaką, kuri niekada nebuvo įveiklinta kalbant apie kultūros renginius ir staiga tapo tokia išpuošta, graži ir galinga. Kultūra keičia gyvenimą.“
L.Adomaitis: man šios vietos labai brangios
Vienas iš šventėje koncertavusių atlikėjų Linas Adomaitis sako, kad tai – viena iš netikėčiausių vietų, kur jam teko dainuoti: „Tai pati aukščiausia scena ir vienas įdomiausių mano pasirodymų.“
Atlikėjas sako nudžiugęs dėl to, kad organizatoriai pasirinko kūrinį „Šviesa spindės tamsoje“, kurią L.Adomaitis sukūrė savo sūnui.
Kalbėdamas apie renginio vietą menininkas teigė, jog jam pačiam šios vietos yra labai brangios: „Čia netoli buvo Juozo Naujalio muzikos gimnazija, čia praleidau vaikystę. Ir tai, kad dabar čia, dviejų upių santakoje, įrengtos dvi scenos – kažkas neįtikėtino. Tai pats fantastiškiausias renginys šiais metais. Ekranai, techniniai sprendimai, upės tėkmė, gyvybė.
Labai džiaugiuosi ir man didelė garbė jame dalyvauti. Su organizatoriais net juokavome, kad organizacija šiek tiek primena Euroviziją: buvo tiek daug repeticijų, logistinių ir techninių sprendimų“, – kalbėjo L.Adomaitis.
Kuriant kostiumus dirbo ir elektrikai
Kostiumus atlikėjams kūręs dizaineris Egidijus Rainys sako, kad kiekvienam atlikėjui kostiumai buvo derinami atskirai – pagal jų kūrinius, šventės emociją ir nuotaiką.
„Drabužiai labai įspūdingi, dideli, blizgūs. Stengėmės, kad akiai būtų patrauklus vaizdas. Kai kurie iš jų – labai dideli. Pavyzdžiui, solistės O.Kolobovaitės suknelei sunaudota virš 10 metrų medžiagos“, – sakė dizaineris.
Pasak E.Rainio, kuriant kostiumus norėjosi, kad jie būtų ryškūs ir atkreiptų dėmesį. Daugelis kostiumų yra išdidintų formų, kadangi žiūrovai renginį stebėjo iš pakankamai didelio atstumo, atlikėjai pasirodė ant vandens, tamsoje: „Labai norėjosi, kad atlikėjai nepranyktų, būtų ryškūs. Taip pat norėjosi, kad jie pažadintų susidomėjimą – o kas bus toliau? Kad nebūtų vienos lygios ir nuspėjamos linijos.“
Kuriant kostiumus teko dirbti ne tik jų konstruktoriams bei siuvėjams, tačiau net ir elektrikams.
Renginiai vyks ir sekmadienį
Nors didysis šou baigėsi, tačiau kauniečiai bei miesto svečiai kviečiami nepraleisti kitų renginių.
Sekmadienį 16 val. prie Kauno pilies pasirodymą surengs cirko akrobatė Cie Basinga.
Taip pat sekmadienį Zapyškyje vyks aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“, o 21 val. – naujos kultūrinės erdvės laivo-žemkasės „Nemuno7“ atidarymas.
Muzika skambės iš „Kaunas 2022“ vasaros scenos Rotušėje bei populiariosios muzikos scenoje santakoje.
