Lėtai judėdami gausiai sniegu nuklotu keliu galiausiai išties kone atsitrenkiame į K.Braukylos sklypą, o ant kelio jau iš tolo ranka moja ir pats šeimininkas.
Pakvietė susitikti kaimynus
K.Braukyla – technikos išradėjas. Neturintis specialaus išsilavinimo Kęstutis kuria įvairius šildymo katilus ir su jais susijusią techniką. Vienu metu savo išradimus jis patentavo, o dabar į tai numojo ranka. Per brangu.
Viso K.Braukyla yra patentavęs šešis savo išradimus, iš kurių du – tarptautiniai. Dauguma jo išradimų – skirtingi šildymo katilai. Vėliau K.Braukyla patento tiesiog nepratęsė.
„Gavau iš Vokietijos laišką, kad už patento pratęsimą reikia sumokėti apie 1700 eurų. Kam man?" – numojo ranka pašnekovas.
Neseniai programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Fluxus labas, Akademija“ rubrikoje „O čia tai BENT KAIMYNAS!“ visi norintys buvo kviečiami į svečius pas K.Braukylą. Rubrika „O čia tai BENT KAIMYNAS!” siekiama atrasti įdomius vietinius žmones ir suvesti panašius interesus turinčius kaimynus draugėn.
„Nes juk ne kiekvieną kartą gali užeiti pas žmogų, kuris su kolegomis išrado generatorių su degikliu ir jų degimo būdą, išgaunantį dujas iš organinių medžiagų“, – buvo rašoma kvietime.
Susitikimo metu K.Braukyla kaimynams pasakojo apie savo išradimus – šildymo katilus, jų sistemas ir kitonišką veikimo būdą, noriai atsakinėjo į dalyvių klausimus.
Ringaudų gyventojas mielai dalinasi savo žiniomis, skatina naudoti savo kurtas efektyvesnes ir – svarbiausia – taupesnes šildymo sistemas.
Į Kauno rajono gyventojo namus neretai užsuka ir mokslininkai, su kuriais K.Braukyla pažįstamas daugelį metų. Tada, susėdus prie kavos, diskusijos tęsiasi valandų valandas.
Į Kauno rajono gyventojo namus neretai užsuka ir mokslininkai, su kuriais K.Braukyla pažįstamas daugelį metų.
Neseniai K.Braukyla sulaukė kvietimo savo išradimą patentuoti Indijoje, tačiau tai, kaip sakė pats, jam kainuotų apie 30 tūkst. eurų.
Gyvenimas – muzika ir išradimai
Žodžių iš K.Braukylos prašyti nereikia. Jų jis turi daug. Maždaug keturias dešimtis metų K.Braukyla buvo muzikantas ir grojo vestuvėse. O smalsumas įvairioms veikloms jį lydėjo dar nuo mokyklos suolo. „Jį visi nuo seno vadino Docentu“, – šyptelėjo Kęstučio žmona Ramutė.
Tačiau naujausia K.Braukylos aistra – šildymo katilų kūrimas ir jų gamyba. Tiesa, nėra visai tikslu šia veiklą vadinti nauja, mat tuo vyras domisi jau 17 metų.
Agronomo specialybę turintis K.Braukyla apie savo pomėgį pasakoja ne bet kaip, tačiau brėžiniais ir cheminėmis formulėmis.
K.Braukyla apie savo pomėgį pasakoja ne bet kaip, tačiau brėžiniais ir cheminėmis formulėmis.
„Iš kur jūs viso to išmokot?“
„Tai juk pilnas internetas informacijos. O be to, čia juk vidurinės mokyklos kursas“, – tvirtino pašnekovas.
Šildymo katilais, teisingiau – apskritai šildymu K.Braukyla susidomėjo prieš 17 metų, kai panoro katilą įsirengti šiltnamyje. Tačiau tąsyk jam pasirodė, kad tai yra brangu. Tuo metu vyras dirbo automobilių katalizatorius gaminančioje įmonėje, kurioje dirbo chemikai ir fizikai. K.Braukyla buvo suvirintoju.
„Tada aš pradėjau domėtis, kodėl taip brangu šildyti šiltnamį. Ėmiau klausinėti drauge dirbančių mokslininkų“, – pasakojo Kauno rajono gyventojas.
„O kaip jūs, suvirintojas, priėjot prie mokslininkų?“
„Tiesiogiai“, – patraukė pečiais K.Braukyla.
„Degtukas juk nedega“
Priėmęs mus savo namuose Ringauduose K.Braukyla atsinešė degtukų dėžutę. Tada vienu rankos judesiu uždegė degtuką.
„Sako, kad dega degtukas. Bet degtukas tai nedega. Dega dujos, kurios išsiskiria iš medienos. Anglis palaiko degimą, nes kitaip dujos nedegtų. Baigėsi anglis – užgeso“, – kalbėjo pašnekovas, degtuko liepsnai užgesus visiškai šalia jo pirštų.
Tokiu principu, sako pašnekovas, turi veikti ir krosnys. Savo namuose esančią krosnį K.Braukyla pakuria apie devintą valandą ryto, ir namai būna šilti visą dieną. Beje, iš tokios krosnies kamino nerūksta ir dūmai.
„Jei yra didelis gyvenamasis namas, kurio šildymui per sezoną šeimininkai sunaudoja septynias savivarčio priekabas malkų, mano gamintam šildymo katilui reikia tik dviejų priekabų. Ar suprantat, koks skirtumas?“ – sakė K.Braukyla, kurio išradimo esmė: mažiau kūrenant gauti daugiau šilumos.
Vyras yra pagaminęs daugiau nei šimtą šildymo katilų, kuriuos tiesiogiai iš jo užsako žmonės.
Ilgą laiką jis dirbo kartu su broliu, tačiau prieš dvejus metus, jam mirus, liko dirbti vienas.
„Vieną šildymo katilą pagaminu maždaug per mėnesį“, – kalbėjo pašnekovas.
K.Braukyla taip pat yra sukūręs ir buvo patentavęs padangų, gumos ir plastiko atliekų utilizavimo įrenginį, kuris skirtas užtikrinti ekologiškai saugų, efektyvų ir ekonomišką padangų, gumos ir plastiko atliekų utilizavimą. Beje, jis itin naudingas augalininkyste užsiimantiems ūkininkams, nes tinka efektyviam grūdų džiovinimui, taip sumažinant jų džiovinimo nuostolius.
Būtų kertama mažiau medžių
Atvirai su žmonėmis savo išradimais besidalijantis K.Braukyla sako, jog kartą klientai iš jo pavogė brėžinius. Dar vėliau atsirado ir panašių katilų gamintojų.
„Nes juk labai lengva – pakeiti kokią detalę, ir jau tai neįvardijama kaip kopija. O man tai kas, aš po teismus tikrai nevaikščiosiu“, – kalbėjo K.Braukyla.
Kartą viena iš Lietuvos įmonių ketino iš K.Braukylos įsigyti licenciją ir gaminti jo išrastus šildymo katilus.
„Aš paprašiau už tai 15 tūkstančių litų. Už tai jie gautų ne tik visą informaciją, visus brėžinius, bet ir viską, ką aš sukurčiau naujo. Bet jiems pasirodė per brangu. Nors juk vieną katilą jie pagamina per dvi dienas“, – stebėjosi K.Braukyla.
Vis tik vyro noras – kad Lietuvoje pramoniniu būdu būtų gaminami tokie katilai, kurie ne tik leistų pigiau šildyti namus, tačiau dėl mažesnio poreikio būtų kertama ir gerokai mažiau medžių.
