Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Senosios ir paslaptingos Kauno bažnyčios rūsiuose – žmonių kaulai

Pro lentomis apkaltų langų plyšius matosi gatvė. Virš galvos pasato viduje praskrenda balandis. Atrodo, lyg būtų supykęs, kad kažkas ėmė ir įsiveržė į jo erdves. Greta – keli negyvi paukščiai, o į viršų vedantys laiptai – siauri ir tamsūs. Rūsyje – į karstus sudėti žmonių kaulai. Neįtikėtina vieta yra pačioje Kauno širdyje – Senamiestyje, Vilniaus gatvėje.
Švč. Sakramento bažnyčia
Švč. Sakramento bažnyčia / Mariaus Vizbaro / 15min nuotr.

Kauno senamiesčio draugija šią vietą nutarė atgaivinti ir Švč. Sakramento bažnyčios duris atverti visuomenei – menininkams ir bendruomenei.

Tikimasi, kad į jos erdves sugrįš ir istoriniai, vieni vertingiausių išlikę vitražai, kurie buvo restauruoti ir šiuo metu pristatomi parodoje Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje.

Be to, pritaikius erdves renginiams Kaune bent iš dalies būtų išspręsta tokių erdvių stygiaus problema.

Kauno senamiesčio draugija, pasirašiusi memorandumą su vyskupija, jau kitą ketvirtadienį, kovo 21 dieną, Kauno kultūros, meno, verslo žmones kviečia į labdaros vakarą Kauno rotušėje, kurio metu bus renkamos lėšos šios bažnyčios reikmėms, o norintieji paremti šią iniciatyvą gali skambinti ir trumpuoju numeriu 1490, taip paaukodami du eurus.

Sutarta ir dėl pirmųjų renginių. Šių metų Hansa dienų metu vyks renginys bažnyčios kieme, o jos erdvėse – paroda. Vėliau bažnyčios erdvėse galės vykti bendruomenių renginiai, menininkų pasirodymai, spektakliai, parodos ir kita veikla.

Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Minvydas Znaidaukas, pavaduotoja Liuda Znaidauskienė ir vadovė Ona Peičiūtė sako, kad nors pro šią vietą ėjo ne kartą, tačiau tik neseniai patys susidomėjo tuo, kas yra už bažnyčios sienų.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Liuda Znaidauskienė , Minvydas Znaidaukas, Ona Pelčiūtė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Liuda Znaidauskienė , Minvydas Znaidaukas, Ona Pelčiūtė

„Į šią bažnyčią niekada neatkreipdavome dėmesio. O vieną dieną pagalvojome, kodėl viduryje Senamiesčio yra toks apleistas pastatas, kodėl niekam jis neįdomus? Sugalvojome šią iniciatyvą, kvietėme verslo ir kultūros žmones ir šitą vietą norime atgaivinti.

Kaune trūksta loftinių erdvių, ši vieta menininkams pasirodė įdomi, o mums, kaip kauniečiams, rūpi, kad Kaune būtų įdomu gyventi. Tai bus ne visiškai išblizginta reginių erdvė“, – sakė L.Znaidauskienė.

Kauniečiai teigia, jog Švč. Sakramento bažnyčia, matyt, nebus tokia, kokia yra Šv. Kotrynos bažnyčia Vilniuje, tačiau senoji Kauno bažnyčia yra kitokia: ji turi išskirtinę aurą ir istoriją, ji – dar nepaliesta istorijos tyrinėtojų ir archeologų.

„Kai ten nueini, pamatai tai, ko niekaip neįsivaizduotum. Todėl su daugeliu žmonių ne tik kalbamės, bet ir rodom. Aš pati vos ten įėjusi pamačiau, kur gali būti kokios projekcijos, kur ką galima kabinti, kokie koncertai gali vykti. Ji turi savą aurą, ši erdvė yra visiškai kitokia. Kiekvienos srities žmonės, kurie ateina, jie mato vis kitokią viziją“, – kalbėjo visas bažnyčios erdves išvaikščiojusi O.Peičiūtė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Švč. Sakramento bažnyčia
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Švč. Sakramento bažnyčia

Pasak L.Znaidaukienės, ši bažnyčia yra nuniokota istorijos. Čia buvo ir vienuolyno kompleksas, ir cerkvė, ir sandėlis, ir kareivinės, o paskutinė šio pasato paskirtis – kino teatras „Santaka“. Dabar bažnyčios koplytėlėje kasdien vyksta mišios, čia visą parą veikia ir adoracijos koplyčia. Tačiau visos kitos erdvės – kol kas nenaudojamos.

Labiausiai kauniečius stebina faktas, kad šio pastato rūsiuose dūla žmonių kaulai. Spėjama, kad tai gali būti Napoleono armijos karių arba Domininkonų vienuolių kaulai. Tačiau tai – tik spėjimai.

Taip pat manoma, kad rūsiai yra senų pastatų, buvusių dar prieš bažnyčią. „Įlendi ten ir matai laiptus, kurie eina į niekur“, – sakė O.Peičiūtė.

Kauno senamiesčio draugijos atstovai pasakojo, jog prieš kelerius metus buvęs bažnyčios rektorius į jos rūsius įleido gyventi benamį, kuris po rūsį išmėtytus kaulus surinko ir tvarkingai sudėjo į karstus.

Kalbant apie bažnyčios pritaikymą visuomenei visų pirma reikia iškirsti užmūrytas duris iš Vilniaus gatvės, tada – sudėti grindis, minimaliai sutvarkyti langus.

Pasak M.Znaidausko, atgaivinti šiai vietai reikia didelių investicijų, tačiau padarius svarbiausius ir būtinus darbus joje galima pradėti organizuoti renginius.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Švč. Sakramento bažnyčia
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Švč. Sakramento bažnyčia

„O tada visuomenė bažnyčią pamatys, apie ją pasklis žinios. Yra parengtas projektas, ir vien tik fasadui reikia apie 50 tūkst. eurų. Dar turi archeologai pažiūrėti sienas, ar dar kažkas (vertingo) neatsidengs. Mums patiems ta bažnyčia buvo didelis atradimas“, – sakė M.Znaidauskas.

Būsima erdve susidomėjo ir modernaus šokio teatras „Aura“, šiuolaikinio šokio šokėjai, kiti Kauno menininkai, „Kaunas 2022“ programos kuratoriai.

Kauniečiai tikisi, jog į bažnyčios pritaikymo visuomenei idėją atsilieps ir pati visuomenė, o bažnyčios rūsiai ir interjeras galėtų tapti praktika šių sričių studentams, juolab, kad Švč. Sakramento bažnyčia buvo vadinama studentų bažnyčia – ji naudota studentų ir dėstytojų religinėms reikmėms.

Iki šių dienų yra išlikusi ir nesuniokota 1933 metais fasade sukurta Juozo Mikėno ir Boleslovo Motūzos akmeninė Jėzaus Kristaus mozaika.

Kaune – daug neatrastų vietų

Jūratė Tutlytė, VDU dėstytoja, „Kaunas 2022“ programos „Dizainas laimei“ kuratorė: „Tai – labai sveikintina iniciatyva, atėjusi iš pačios bendruomenės. Norėtųsi, kad tokių būtų daugiau kalbant ir apie kitas miesto vietas. Ypač apie esančias centre.

Apie Švč. Sakramento bažnyčią tikrai ne visi žinojo, kad tai – didžiulis lobis architektūrine, kultūrine ir dvasine prasme. Ne tik pati bažnyčia, bet ir kiemelis, visas ansamblis.

Tiek Kaune, tiek Kauno rajone yra daug neatrastų vietų, tarp kurių – ir postindustrinio paveldo objektai. Mes taip pat tokias vietas bandome atrasti tiek Kauno mieste, tiek rajone.

Kalbant apie šiuolaikinį meną, apie šiuolaikinio šokio, cirko pasirodymus, šis menas nori išeiti (iš tradicinių erdvių) ir atrasti netradicines, menininkams reikalingi dideli plotai, aukščiai. Kaune šiuolaikinio meno erdvės nėra. Tokios, kuri būtų ne itin nugražinta ir perdėm tvarkinga.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?